Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės?Butkuvienės, Irenos Stasiūnienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. I. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-471/2017 pagal ieškovių J. Ž., J. Š. ir V. S. ieškinį atsakovui A. I. dėl skolos ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, žalos dydžio iškirtus mišką.Ieškovės J. Ž., J. Š. ir V. S. pareiškė ieškinį prašydamos priteisti iš atsakovo A. I. 4 808,92 Eur skolą už parduotą medieną ir 5 105,24 Eur žalos atlyginimo dėl neteisėto medžių iškirtimo. Nurodė, kad ieškovėms nuosavybės teise priklauso 25,07 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 1/3 dalį. Šiame žemės sklype yra miškas. Atsakovas pasisiūlė miške iškirsti medžius, juos parduoti ir po to atsiskaityti ieškovėmis. Pagal atsakovo pateiktą pavyzdį J. Š. ir V. S. surašė įgaliojimą J. Ž. tvarkyti dokumentus, susijusius su miško kirtimu, todėl J. Ž. buvo išduotas leidimas kirsti mišką. J. Ž. įgaliojo atsakovą atlikti 1/3 dalies miško tvarkymo darbus, todėl atsakovas 2013 m. spalio mėn. pradėjo miško kirtimo darbus. Atsakovas kirto mišką iki 2014 m. gruodžio mėn. Nei ieškovės, nei A. Ž. (ieškovės J. Ž. sutuoktinis), kuris daugiausia bendravo su atsakovu, pastarojo darbų nekontroliavo, atsakovas jokių duomenų apie atliktus darbus neteikė, ieškovėms nieko nemokėjo. Tik vieną kartą tarpininkaujant atsakovui mediena buvo parduota uždarajai akcinei bendrovei (toliau ? UAB) „Vigidas Pack“, pirkėja tiesiogiai pinigus pervedė ieškovei J. Ž., kuri vėliau atsiskaitė su seserimis pasidalindamos gautą sumą po lygiai. Gavus pinigų už parduotą medieną, ieškovės sutiko pratęsti leidimą kirsti mišką. Nors atsakovas tvirtindavo, kad su juo vis neatsiskaito medienos pirkėjai, tačiau iš deklaracijos už 2013 m. paaiškėjo, kad atsakovas pardavė medieną UAB „Vėjovirpa“, tik ieškovėms nieko nesumokėjo. Atsakovui vengiant atsiskaityti už parduotą medieną, buvo panaikintas įgaliojimas atsakovui kirsti mišką. Ieškovės kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinių miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrių prašydamos nustatyti, ar miškas iškirstas laikantis leidime numatytų sąlygų. Paaiškėjus, kad atsakovas iškirto mišką nesilaikydamas leidimo sąlygų, jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Siekiant nustatyti, kiek medžių iškirto atsakovas ir kokia jų vertė, ieškovės kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją dėl žalos dydžio nustatymo. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos matuotojai išmatavę miške likusius kelmus nustatė, kad iškirsta 489,451 m3 likvidinės medienos už 32 765,16 Lt (9 489,45 Eur). Paaiškėjo, kad atsakovas iškirto daugiau nei 1/3 dalį miško, kurią buvo įgaliotas iškirsti pagal J. Ž. įgaliojimą, taigi pasisavino daugiau medienos. Nors 2013 m. rugsėjo 21 d. sutartimi ieškovė J. Ž. pardavė atsakovui 100 m3 medienos (eglių), tačiau atsakovas nesumokėjo sutartos 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumos. Ieškovės prašo atlyginti ne tik žalą dėl iškirsto miško, tačiau ir 424,71 Eur, kurie buvo sumokėti Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijai už atliktus darbus. Ieškovės 2015 m. birželio 13 d. kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo A. I. sukčiavimo, tačiau prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, motyvuojant, kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai, todėl jos kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pripažino, kad 2013 m. rugsėjo 21 d. sutartimi jis nusipirko iš ieškovės J. Ž. 100 m3 medienos, tačiau pačioje sutartyje ieškovė nurodė, kad pinigus gavo, todėl nepagrįstai reikalaujama iš atsakovo 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Ieškovė J. Ž. įgaliojo jį atlikti 1/3 dalies miško kirtimo darbus, leido parduoti šią medieną už savo nuožiūra sulygtą kainą. Kitų sutarčių su ieškovėmis J. Š. ir V. S. jis nebuvo sudaręs, tačiau pagal žodinį susitarimą su J. Ž. ir jos vyru A. Ž. buvo sutarę, kad jis pirks iš jų iškirstą medieną. Tačiau už medieną jis atsiskaitė su A. Ž., nors neturi tai patvirtinančių įrodymų. Prokuroro nutarime nurodoma, kad J. Š. ir V. S. buvo įgaliojusios J. Ž. atlikti miško kirtimo darbus, J. Ž. įgaliojo atsakovą iškirsti ir parduoti medieną, ieškovės nenurodė atsakovui konkrečios vietos, kurioje jis gali atlikti miško kirtimo darbus, todėl pripažino, kad atsakovo vykdytas miško kirtimas negali būti laikomas J. Š. ir V. S. turto vagyste. Ieškovės neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo, sutiko su jame nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje.