Kauno apylinkės teismo įsakymas

2024-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-4301-1225/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-12-12
Bylos Nr.
e1-4301-1225/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36956-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Pupšytė
Kaltinamasis
T. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-4301-1225/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36956-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.2.23.1.2; 2.1.8; 2.1.16.1.10; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), neteistas

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), balkone, laikė skaidrios maistinės plėvelės ryšulėlį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 2,027 g, ?9‑tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,9 %, iki 2024 m rugsėjo 20 d., kuomet apie 20.35 val. šias narkotines medžiagas įvykio vietos apžiūros, atliktos 20.25 val. – 20.35 val. metu, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais T. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

T. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pilnai pripažino, nurodė, kad gailisi, ir paaiškino, kad su G. K. gyvena jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 20 d. apie 19.00 val. grįžo iš darbo ir su G. K. vartojo alkoholinius gėrimus, klausė muzikos. Vėliau vakare, tikslaus laiko neprisimena, atvyko policijos pareigūnai, jie pranešė, kad kaimynai skundžiasi dėl triukšmo, sklindančio iš jų buto. Pareigūnai užėjo į butą, vėliau į balkoną, kuriame ant fotelio pamatė kanapių ryšulėlį. „Žolę“ buvo įgijęs asmeniniam vartojimui anksčiau viename iš naktinių klubų. Retkarčiais parūko kanapių, bet nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Kanapėms rūkyti turi dvi stiklines vandens pypkes, kurias laikė balkone. Balkone rastos narkotinės medžiagos ir stiklinės vandens pypkės priklauso jam (kaltinamajam). Tą vakarą taip pat buvo parūkęs kanapių. G. K. nerūkė. Jai nesakė, kad turi kanapių ir kad retkarčiais parūko. Su G. K. neseniai pažįstami, kartu gyvena apie mėnesį, nuo to laiko, kai pradėjo dirbti Kaune. Žino, kad narkotinių medžiagų laikymas, vartojimas yra uždraustas įstatymų, už tai numatyta atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, faktines veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad su T. R. gyvena jos bute (duomenys neskelbtini). Leido jam pagyventi, kol T. R. susiras gyvenamąją vietą Kaune, kadangi atsikraustė iš Klaipėdos. 2024 m. rugsėjo 20 d. vakare išgėrė kelias taures vyno. Šiuo metu lanko reabilitacijos procedūras po čiurnos kaulo lūžio, kurios skausmingos, todėl po procedūrų išgėrė raminamųjų vaistų ir vaistų nuo skausmo. T. R. vakare taip pat buvo namuose, ką jis veikė tą vakarą, negali pasakyti, nes nuo vaistų ir vyno poveikio, buvo apsvaigusi. Nesuprato kas vyksta, kai policijos pareigūnai įsiveržė į butą. Ją (liudytoją) ištinka panikos priepuoliai, todėl labai išsigando pamačiusi pareigūnus. Nežinojo, kad T. R. namuose turi narkotinių medžiagų. Jis dažnai ėjo į balkoną parūkyti, bet nesuprato, kad jis rūko kanapes. Ji (liudytoja) narkotinių medžiagų nevartoja. Stiklinių vandens pypkių balkone nematė, nes retai eina į balkoną.

Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. gautas Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Kauno dalinio 1-osios kuopos 1‑ojo būrio jaunesniojo specialisto D. L. tarnybinis pranešimas apie tai, kad dirbant su Kauno dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniuoju specialistu V. M., reaguojant į pranešimą dėl triukšmo (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė T. R., kuris elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo, atrodė akivaizdžiai apsvaigęs. Užėjus į butą, bute rasta G. K., kuri taip pat svirduliavo ir atrodė apsvaigusi. Bendraujant su asmenimis, bute buvo jaučiamas itin stiprus ir aitrus, specifinis augalinės kilmės narkotinių medžiagų kvapas. Patikrinus buto balkoną, fotelyje rastas permatomas maistinės plėvelės ryšulys, kuriame buvo augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos. T. R. nurodė, kad narkotinės medžiagos priklauso jam, jas įsigijo asmeniniam naudojimui. Daugiau draudžiamų daiktų ar narkotinių medžiagų nerasta. T. R. ir G. K. pristatyti į LSMUL SPS narkotinių medžiagų vartojimo fakto nustatymui.

Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. D. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. patruliuojant nustatytame maršrute, apie 19.37 val. gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girtaujama, girdimas triukšmas. Atvykus nurodytu adresu, duris atidarė akivaizdžiai apsvaigęs vyriškis (kaip vėliau paaiškėjo – T. R.), nuo kurio sklido alkoholio kvapas, asmuo prastai orientavosi aplinkoje, svirduliavo ir kalbėjo nerišliai. Įtariant, kad bute vartojamos narkotinės medžiagos, nusprendė užeiti patikrinti butą. Iš buto balkono sklido stiprus augalinės kilmės narkotinės medžiagos kvapas. Patikrinus balkoną, fotelyje rastas plėvelėje susuktas paketėlis. T. R. paklausus apie paketėlio turinį, asmuo atsakė, kad tai „žolė“. Bute buvo ir G. K..

Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Balkone matomas fotelis, ant kurio padėtas plastikinis ryšulėlis su galimai narkotine medžiaga ir du stikliniai bongai (vandens pypkės). Įvykio vietoje paimti ryšulėlis su galimai narkotine medžiaga, stiklinis bongas su užrašu „micro“ ir stiklinis bongas su užrašu „CACTUS“. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų neužfiksuota.

Iš 2024 m. lapkričio 26 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinės pakuotės (vokas Nr. 1, IBPS‑V‑2572910‑24(1)) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 2,027 g, ?9‑tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,9 %. Stiklinėje vandens pypkėje „Micro“ (paketas Nr. 2, IBPS-V-2572910-24(2)) ir stiklinėje vandens pypkėje „CACTUS FINE PIPES“ (paketas Nr. 3, IBPS-V-2572910-24(3)) rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2942/2024(01) matyti, kad T. R. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio kasboksirūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis T. R. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

BK 259 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Aptariamo nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis.29

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas T. R. dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo pasitvirtino. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. apie 19.00 val. grįžo iš darbo ir su G. K. vartojo alkoholinius gėrimus, klausė muzikos. Vakare atvykę policijos pareigūnai pranešė, kad kaimynai skundžiasi dėl triukšmo, sklindančio iš jų buto. Pareigūnai užėjo į butą, vėliau į balkoną, kuriame ant fotelio pamatė kanapių ryšulėlį, kanapes buvo įgijęs asmeniniam vartojimui, jas įsigijo anksčiau viename iš naktinių klubų. Balkone rastos narkotinės medžiagos ir stiklinės vandens pypkės priklauso jam (kaltinamajam). Šie kaltinamojo parodymai sutampa su informacija apie narkotinių medžiagų radimą pas kaltinamąjį bei kitomis aplinkybėmis, užfiksuotomis liudytojos G. K. parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose bei įvykio vietos apžiūros protokole. Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinės pakuotės (vokas Nr. 1, IBPS‑V‑2572910‑24(1)) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 2,027 g, ?9‑tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,9 %.

Pažymėtina, kad asmens veiksmus kvalifikuojant pagal atitinkamą BK 259 straipsnio dalį, būtina įvertinti rastų narkotinių medžiagų kiekį. Kaip matyti, kaltinamasis disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 2,027 g. Atsižvelgiant į pirmiau minėtas Rekomendacijas, T. R. su savimi turėtos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) – kiekis laikomas nedideliu. Kaltinamasis teigė, kad šį nedidelį narkotinės medžiagos kiekį jis laikė neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti. Netikėti šia versija nėra pagrindo. Tai, jog kaltinamasis narkotines medžiagas laikė, neturėdamas tikslo jų platinti, o savo reikmėms, be paties kaltinamojo parodymų, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. T-N 2942/2024(01), iš kurios matyti, kad T. R. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio kasboksirūgšties. Kaltinamojo parodymai dėl šios aplinkybės nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka ir kitus pirmiau aptartus įrodymus. Atsižvelgus į kaltinamojo amžių, pakaltinamumą bei tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė žinantis, jos narkotinių medžiagų laikymas ir vartojimas yra uždraustas įstatymų bei už tai numatyta atsakomybė, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato, jog disponavimas narkotinėmis medžiagomis yra neteisėtas, tačiau nepaisydamas to, narkotines medžiagas įgijo ir turėjo su savimi, kol jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad T. R. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad T. R. veikoje yra nustatyti visi BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai.

Kaltinamasis T. R. suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis T. R. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą mažiau pavojingai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamiesiems nusižengimams. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad kaltinamasis T. R. neteistas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad jis baustas 5 kartus už KET pažeidimus, už vieną iš jų nėra priimto sprendimo, baudos sumokėtos. Administracine tvarka už nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, nebaustas. T. R. psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Iš Sodros išrašo matyti, kad T. R. nedirbantis, nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. spalio 4 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2024 m. spalio 7 d.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo nebaustas, T. R. skirtina baudos bausmė. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda. Įvertinus paminėta bei tai, kad kaltinamasis nedirbantis, jam skirtina mažiausio dydžio baudos bausmė. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) (1,886 g), supakuotos į skaidrų plastikinį užspaudžiamą maišelį, saugomos PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilniuje, bei likę tyrimo objektai (2 stiklinės vandens pypkės) ir pakuotės, supakuoti į užklijuotą kartoninę dėžę, saugomi PD Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. R. skirti 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Įpareigoti T. R. paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Laisvės al. 103, Kaunas, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Išaiškinti, kad nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

T. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) (1,886 g), supakuotas į skaidrų plastikinį užspaudžiamą maišelį, saugomas PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilniuje, bei likusius tyrimo objektus (2 stiklines vandens pypkes) ir pakuotes, supakuotus į užklijuotą kartoninę dėžę, saugomus PD Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

T. R. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaida Pupšytė