Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį, pareikštą atsakovui J. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovės ADB „Gjensidige“ ir draudėjo J. M. (atsakovo) buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio „Renault Laguna“ v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2023 m. sausio 11 d. eismo įvykio Vilniuje metu buvo apgadinta transporto priemonė „Land Rover“ v/n (duomenys neskelbtini). Remiantis eismo įvykio deklaracija, šio eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Renault Laguna“ v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. M. Ieškovė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos išmokėjo 3 393,35 Eur dydžio draudimo išmoką. Pagal draudimo sutartį atsakovas 100,64 Eur dydžio draudimo įmoką turėjo įmokėti draudimo sutarties 1.5.2 punkte nustatyta tvarka, t. y. iki 2022 m. gruodžio 13 d., tačiau iki nustatyto termino draudimo įmokos nesumokėjo. Atsakovui 2022 m. gruodžio 28 d. buvo siųstas pranešimas dėl nesumokėtos įmokos. Atsakovas draudimo sutartimi nustatytą draudimo įmoką sumokėjo tik 2023 m. sausio 12 d., t. y. jau po 2023 m. sausio 11 d. eismo įvykio. Šiuo atveju atsakovas, laiku nesumokėdamas draudimo įmokos, neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Atsakovui laiku nesumokėjus nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudimo apsauga jo apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma, tačiau tokiu atveju draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

4. Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl ginčo esmės.

5. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 12 d. tarp ieškovės ADB ,,Gjensidige“ (draudikės) ir atsakovo J. M. (draudėjo) buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Renault Laguna), valdytojų civilinė atsakomybė. Sutartyje nurodyta, kad 100,64 Eur draudimo įmoka turi būti sumokėta iki 2022 m. gruodžio 13 d. Sutartyje nustatytu laikotarpiu atsakovas draudimo įmokos nesumokėjo. 2023 m. sausio 11 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas transporto priemonę Renault Laguna, padarė žalą automobiliui Range Rover Evoque. Už eismo įvykį atsakingas pripažintas atsakovas. Ieškovė, atlygindama atsakovo minėtu eismo įvykiu automobiliui Range Rover Evoque padarytą žalą, išmokėjo 3 393,35 Eur draudimo išmoką. Atsakovas 100,64 Eur draudimo įmoką ieškovei sumokėjo 2023 m. sausio 12 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo nustatyto termino ir jau po minėto eismo įvykio, už kurį atsakingas pripažintas atsakovas. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

6. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Taigi ieškovė, vykdydama šią įstatyminę pareigą, nukentėjusiam asmeniui (jo pavedimu remonto įmonei) išmokėjo 3 393,35 Eur draudimo išmoką.

7. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje be kita ko nurodyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Vadovaudamasi šia įstatymo suteikta teise, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos sumokėtą 3 393,35 Eur sumą.

8. Neginčydamas šios ieškovės teisės, atsakovas nesutinka su prašoma priteisti suma, nurodydamas, kad, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi, grąžintinos draudikui sumos dydis nebūtinai turi sutapti su dėl padarytos žalos išmokėtų draudimo sumų dydžiu. Šis atsakovo argumentas teisingas, kadangi minėtoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

9. Šiuo atveju atsakovas, prašydamas sumažinti ieškovei priteistinos sumos dydį, tokį prašymą motyvuoja toliau nurodomais pagrindiniais argumentais. Pirma, atsakovas sąžiningai klydo dėl draudimo įmokos termino, nes draudimo brokeris neatkreipė atsakovo dėmesio, kad draudimo įmoka turi būti sumokėta iki 2022 m. gruodžio 13 d., o panašiu laikotarpiu atsakovas sudarė dar dvi draudimo sutartis. Antra, atsakovas 2022 m. gruodį turėjo daug rūpesčių dėl darbo paieškos, be to, yra prastos sveikatos, o 2022 m. gruodį buvo ligos paūmėjimas. Trečia, atsakovui netinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo nustatyti papildomą terminą prievolei įvykdyti. Šiuo atveju atsakovui 2022 m. gruodžio 28 d. buvo siųstas pranešimas apie tai, kad atsakovas nesumokėjo draudimo įmokos, tačiau minėtame pranešime ieškovė nenustatė atsakovui papildomo termino draudimo sutarčiai įvykdyti. Be to, minėtas pranešimas atsakovui nebuvo įteiktas, nes buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).

10. Teismas, įvertinęs šiuos atsakovo argumentus bei visą bylos medžiagą, sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, t. y. iš atsakovo priteistina suma, sutampanti su dėl atsakovo padarytos žalos išmokėtos draudimo išmokos dydžiu.

11. Teismo vertinimu, atsakovo argumentas, kad 100,64 Eur draudimo įmokos pagal 2022 m. gruodžio 12 d. sutartį laiku (2022 m. gruodžio 13 d.) nesumokėjo, nes sąžiningai suklydo, kelia pagrįstų abejonių ir laikytinas atsakovo gynybine pozicija. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į ieškovės pateiktus įrodymus (DOK -187905), iš kurių matyti, kad atsakovas sistemingai laiku nemokėjo draudimo įmokų. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovui buvo daug kartų siunčiami pranešimai dėl pradelstų draudimo įmokų mokėjimo: 2020 m. vasario 25 d. pranešimu atsakovas informuotas, kad nesumokėjo 18,50 Eur draudimo įmokos, kurios mokėjimo terminas 2020 m. vasario 10 d.; 2020 m. kovo 26 d. pranešimu atsakovas informuotas, kad nesumokėjo 120,39 Eur įmokos, kurios mokėjimo terminas buvo 2020 m. kovo 11 d.; 2020 m. birželio 26 d. pranešimu atsakovas informuotas, kad nesumokėjo 101,46 Eur draudimo įmokos, kurios mokėjimo terminas suėjo 2020 m. birželio 11 d.; 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimu informuotas, kad nesumokėjo 163,76 Eur įmokos, kurios mokėjimo terminas 2020 m. rugsėjo 1 d.; 2021 m. balandžio 16 d. pranešimu atsakovas informuotas, kad laiku nesumokėjo 160,31 Eur įmokos, kurios mokėjimo terminas 2021 m. balandžio 1 d.; 2021 m. gegužės 16 d. pranešimu atsakovas informuotas, kad laiku nesumokėjo 103,60 Eur įmokos, kurios mokėjimo terminas suėjo 2021 m. gegužės 10 d; 2021 m. liepos 16 d. pranešimu atsakovas informuotas, kad laiku nesumokėjo 152,30 Eur draudimo įmokos, kurios mokėjimo terminas 2021 m. liepos 1 d. Nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai leidžia spręsti, kad atsakovo elgesys laiku nemokant draudimo įmokų buvo nuolatinis, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad ir šis atvejis, kai prievolė sumokėti 100,64 Eur draudimo įmoką buvo atlikta pavėluotai, nebuvo nulemtas išskirtinių aplinkybių ar atsakovo netyčinio suklydimo.

12. Kaip jau minėta, atsakovas turėjo prievolę sumokėti 100,64 Eur draudimo įmoką 2022 m. gruodžio 13 d., tačiau tai padarė tik po mėnesio (2023 m. sausio 12 d.) ir jau įvykus draudiminiam įvykiui (2023 m. sausio 11 d.). Atsakovas nepagrindė, kad būtų svarbios priežastys, nulėmusios pavėluotą prievolės įvykdymą. Atsakovo argumentas, kad jam 2022 m. gruodžio mėnesį buvo ligos paūmėjimas, nėra pagrįstas įrodymais – byloje nėra pateikta įrodymų apie šiuo laikotarpiu buvusį atsakovo sveikatos žymų pablogėjimą. Atsakovo argumentai, kad jis 2022 m. gruodžio mėn. turėjo daug rūpesčių dėl darbo paieškos, nelaikytinos kažkokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis sutartinės prievolės sumokėti draudimo įmoką tinkamą nevykdymą.

13. Atsakovo cituojama CK 6.209 straipsnio 1 dalis nustato nukentėjusiojo dėl tinkamo prievolės nevykdymo asmens (šiuo atveju – ieškovės), teisę, bet ne pareigą nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Tai, kad toks terminas atsakovui šiuo atveju nebuvo nustatytas, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą.

14. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad jam siųstas 2022 m. gruodžio 28 d. pranešimas dėl netinkamo prievolės vykdymo nebuvo faktiškai įteiktas. Ši atsakovo aplinkybė iš esmės neturi reikšmės sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą, nes atsakovo prievolė laiku sumokėti draudimo įmoką įtvirtinta sutartyje. Kita vertus, pats atsakovas yra atsakingas dėl to, kad jam skirta korespondencija siunčiama adresu (duomenys neskelbtini), kurioje, atsakovo teigimu, jis faktiškai negyvena. Toks atsakovo gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)) yra nurodytas draudimo sutartyje. Draudimo sutarties 5.8 punktas įtvirtina sutarties šalių pareigą informuoti vieną kitą apie pasikeitusį adresą ar kitus kontaktinius duomenis. Šiuo atveju atsakovas, kaltindamas ieškovę, kad jam adresuotas laiškas buvo išsiųstas ne tuo adresu, tokios pareigos neįvykdė. Priešingai, sutartyje nurodytą savo adresą, atsakovas nurodė ir eismo įvykio deklaracijoje.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. aplinkybes, kad atsakovas sistemiškai nevykdo savo pareigos laiku mokėti draudimo įmokas, jokių svarbių priežasčių ir jas pagrindžiančių įrodymų, dėl ko nebuvo laiku sumokėta 100,64 Eur draudimo įmoka, atsakovas nenurodė, atsižvelgęs į tai, kad draudimo įmoka buvo sumokėta beveik po mėnesio ir jau įvykus draudiminiam įvykiui, teismas sprendžia, kad mažinti priteistiną sumą pagrindo nėra.

16. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 393,35 Eur dydžio ieškovės išmokėtą draudimo išmoką yra pagrįstas, todėl tenkintinas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis).

17. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (3 393,35 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos 524,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 77 Eur dydžio žyminis mokestis ir 447,70 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

19. Byloje patirtos 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl yra priteistinos iš atsakovo.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

20. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

21. Šioje byloje atsakovas, prašydamas išdėstyti teismo sprendimu priteistų sumų sumokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, savo prastą finansinę padėtį grindžia 2022 m. gruodžio 15 d. darbo sutartimi, kurioje nurodyta, kad mėnesinis atsakovo darbo užmokestis yra 850 Eur (neatskaičius mokesčių) ir pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, iš kurios matyti, kad atsakovui išmokamas darbo užmokestis kas mėnesį sudaro apie 612 Eur.

22. Teismas sutinka su ieškovės atstovu, jog vien tik šie įrodymai neatskleidžia atsakovo finansinės padėties. Atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami, kad iš jų būtų galima spręsti apie sunkią atsakovo finansinę būklę, dėl kurios būtų pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų apie savo turimas/neturimas santaupas (pavyzdžiui, išrašus iš banko sąskaitų), turimą/neturimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių draudimo sutarčių, atsakovas turi bent tris transporto priemones, tarp jų ir sunkiasvores. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 3 393,35 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 35 ct) draudimo išmoką regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (3 393,35 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 524,70 Eur (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.