- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 1-298-569/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01533-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio (7 klasiu) išsilavinimo, bedarbis, nevedes, gyvenantis ir deklaraves gyvenamaja vieta adresu (duomenys neskelbtini), 2010-07-08 Šiauliu rajono apylinkes teismo teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., teistumas neišnykes,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustate:
Kaltinamasis A. K. 2010 m. spalio 3 d. apie 19.30 val., budamas lauke prie buto, esancio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), balkono pirmajame aukšte ir laikydamas rankoje peili bei artindamasis prie nukentejusiojo S. K., kuris tuo metu buvo balkone, grasino ji nužudyti – papjauti, tokiais savo veiksmais sudare pakankama pagrinda S. K. manyti, kad grasinimas gali buti ivykdytas.
Kaltinamasis A. K. del jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parode, kad 2010-10-03 apie 19.30 val. jis grižo i namus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tuo metu buvo neblaivus ir sukonfliktavo su mama. Del ko kilo konfliktas – tiksliai pasakyti negali, del girtumo nepamena. Prisimena, kad po kivirco su mama atsidure lauke, ji išveže policijos darbuotojai. Kad tuo metu butu rankose laikes peili, nepamena. Tiksliai to vakaro ivykio aplinkybiu del girtumo neprisimena, atsimena atskiras detales. S. K. yra jo patevis. Ka budamas lauke sake nukentejusiajam S. K. - neprisimena. Tiksliai nepamena, ar ta vakara apskritai mate S. K.. Kaltas jis pats yra tik todel, kad netinkamai elgesi namo kieme. Neigia grasines S. K.. Prisimena, kad nukentejusiji norejo pagasdinti ir spyre i jo automobilio padanga, del ko isijunge automobilio signalizacija. Neigia ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kadangi pirma karta ji apklausiant, jis buvo neblaivus, nesuvoke ka kalba, prikalbejo nebutu dalyku, išsiblaives savo parodymus patikslino.
Nukentejusysis S. K. parode, kad kaltinamasis A. K. yra jo sugyventines sunus, jie visi gyvena viename bute. Su A. K. paprastai nekonfliktuoja, nebent jis buna išgeres. 2010-10-03 vakare A. K. i namus grižo išgeres, girdejo, kaip jis sukonfliktavo su savo motina. Tuo metu jis buvo kitame kambaryje, žiurejo televizoriu. Paskui kaltinamasis su mama išejo i lauka ir jis išgirdo, kad kažkas trenke i automobili, kadangi suveike automobilio signalizacija. Išejo pasižiureti i balkona ir pamate kaltinamaji su mama stovinti už namo kampo. A. K. pamate ji stovinti balkone. Tada pasake „aš tave papjausiu“ ir pradejo eiti link jo. J. K. ištrauke jam iš ranku peili ir imete i balkona. Jis paeme peili ir nuneše i virtuve, o kai grižo atgal i balkona, ju jau nebebuvo. Kodel jie buvo išeje i lauka - nežino. Butas yra pirmame aukšte. Kai išgirdo signalizacija, išejo i balkona, jokio konflikto tarp jo ir A. K. nebuvo. Ar labai buvo girtas A. K. - pasakyti negali, kadangi su juo ta diena nebuvo susitikes. Dabar mano, kad kaltinamasis negalejo jo nužudyti, kadangi visu pirma jam reikejo ilipti i balkona. Kai A. K. pradejo eiti link jo, tarp ju buvo kokie 4-5 metrai. Jei A. K. buvo labai girtas, tai nebutu galejes ilipti i balkona. Kaltinamojo grasinimo išsigando, nes jis buvo jam viena karta jau grasines prieš ši ivyki. Prieš dvi savaites iki ivykio kaltinamasis buvo puoles ji su peiliu, nors konflikto tarp ju taip pat jokio nebuvo. Takart pats ateme peili ir tuo viskas baigesi. Mano, kad A. K. galejo ji pulti, taciau nereiškia, kad jis ka nors jam galejo padaryti, kadangi jis butu galejes apsiginti. Šiuo metu santykiai su kaltinamuoju yra normalus, jam jokiu pretenziju neturi. Nenori, kad A. K. butu baudžiamas.
Liudytojas Ž. S. parode, kad šio ivykio kaltinamasis buvo nepakantus savo mamai. Tai girdejo iš pacios mamos lupu. Ji kalbejo, kad sunus smurtauja šeimoje, daužo langus. Pamena, kad ta jaunuoli veže i psichiatrine ligonine, kaip medikai su juo bendravo, taciau jaunuolis nebuvo mandagus. Daugiau kažka papildomai paaiškinti negalejo, nes i ivyki atvažiavo, kai kitas ekipažas jaunuoli buvo sulaikes. Iš karto po ivykio girdejo, kad kaltinamasis netinkamai elgesi su peiliu prieš patevi. Kas tai jam galejo papasakoti, pasakyti negali, bet mano, kad tai galejo pasakyti jaunuolio mama.
Liudytojas E. C. parode, kad ta diena dirbo ir prieš pamainos pabaiga, vakare iš Šiauliu apskrities VPK gavo pranešima, kad adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra konfliktas. Nuvykus minetu adresu, gatveje pastebejo moteri ir jaunuoli, kurie tarpusavyje konfliktavo. Privažiavus, moteris paaiškino, kad tas jaunuolis yra jos sunus ir jis su peiliu puole patevi. Peili motina jau buvo atemusi ir imetusi i balkona. Jaunuoli sulaike ir perdave kitam ekipažui.
Liudytojas T. A. parode, kad visu aplinkybiu nepamena, taciau kiek prisimena, apie ši ivyki gavo pranešima iš budetoju dalies del grasinimo nužudyti asmeni. Nuvykes i ivykio vieta atliko iprastinius veiksmus - apklause nukentejusi, apžiurejo ivykio vieta. Buvo gautas nukentejusio skundas del šio ivykio, skundas atitiko nusikalstamos veikos požymius. Ivykio vietoje apklause nukentejusiji, ivykio liudytoja kaltinamojo motina. Apklausiant asmenis, visuomet ispeja del melagingu parodymu davimo, o paskui supažindina su protokolu ir duoda pasirašytinai patvirtinti savo parodymus. Ka tuo metu pasake apklausti asmenys, viska užraše apklausos protokoluose. Kaltinamojo A. K. neapklausinejo. Jokiu pradiniu veiksmu su kaltinamuoju neatliko. Kadangi byla buvo iškelta, vadinasi buvo realus duomenys del grasinimo nužudyti.
Liudytoja J. K. teismo posedžio metu duoti parodymus atsisake.
Iš 2010-10-03 ivykio vietos apžiuros protokolo ir ivykio vietos schemos matyti, kad ivykio vieta yra Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7).
Iš 2010-11-26 daiktu apžiuros protokolo matyti, kad jame užfiksuota kompaktines plokšteles su pranešimo apie ivyki policijos istaigai garso irašo apžiura (b. l. 20-21).
Iš 2010-10-03 daiktu, dokumentu pateikimo protokolo matyti, kad S. K. pateike peili (b. l. 24).
Iš 2010-10-15 apžiuros protokolo ir priedo fotolenteles Nr. 1 matyti, kad jame užfiksuota S. K. pateikto peilio apžiura (b. l. 25-26).
Iš 2011-01-06 parodymu patikrinimo vietoje protokolo ir priedo fotolenteles Nr. 1 matyti, kad jame užfiksuotos nukentejusiojo S. K. parodytos vietos, kur nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jis ir kaltinamasis A. K. (b. l. 36-39).
Iš 2011-01-06 parodymu patikrinimo vietoje protokolo ir priedo fotolenteles Nr. 1 matyti, kad jame užfiksuotos liudytojos J. K. parodytos vietos, kur nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nukentejusysis S. K. ir kaltinamasis A. K. (b. l. 46-49).
Iš 2010-10-03 asmens blaivumo testo Nr. 7179 matyti, kad ta pacia diena 20 val. 34 min. A. K. nustatytas 2,34 promiles girtumas (b. l. 58).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ivertines surinktus ir teisiamajame posedyje ištirtus irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kalte tycia grasinus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentejusiojo S. K. sveikata, yra irodyta.
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybe asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogu ar sunkiai sutrikdyti jo sveikata, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali buti ivykdytas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali buti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tycinis poveikis kito žmogaus psichikai, verciant bijoti, kad del tolesniu grasinancio asmens veiksmu gali atsirasti sunkus neigiami padariniai. Grasinimas turi buti konkretus ir realus. Sprendžiant klausima apie grasinimo realuma, paprastai atsižvelgiama i grasinimo motyvus, grasinanciojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realuma suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukcija nusikaltimo sudetis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kuri sužino nukentejusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tycia, kurios esme tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kita žmogu, keldamas jam baime, kad priverstu ji paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimes kitam asmeniui sukelimas, o ne grasinancio asmens realus ketinimai igyvendinti smurta. Grasinimo sudeciai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti ispudi nukentejusiajam, jog grasinimas bus ivykdytas.
Kaltinamojo A. K. kalte grasinus nužudyti, mosuojant peiliu, sakant „aš tave papjausiu“, irodyta byloje ištirtais irodymais, t. y. nukentejusiojo S. K. parodymais, liudytoju Ž. S., E. C. ir T. A. parodymais, paties kaltinamojo A. K. parodymais, jog jis ivykio diena buvo neblaivus, namuose sukonfliktavo su motina, po to konfliktas persikele i namo kiema, spyre i nukentejusiojo automobilio padanga, del ko isijunge automobilio signalizacija, norejo pagasdinti nukentejusiji. Taip pat jo kalte irodyta daiktu pateikimo ir apžiuros protokolais, kuriuose užfiksuota, jog S. K. ikiteisminio tyrimo pareigunui pateike peili, kuris buvo apžiuretas kaip daiktas, turintis reikšmes nusikalstamos veikos tyrimui, parodymu patikrinimo vietoje protokolais, kuriuose užfiksuota kaltinamojo ir nukentejusiojo buvimo vieta išreikštu grasinimu metu, akistatos protokolais, kuriuose užfiksuota, jog nukentejusysis S. K. ir liudytoja J. K. patvirtino duotus parodymus, jog A. K. grasino nužudyti nukentejusiji. Nors nukentejusiojo S. K. teismui duodami parodymai buvo nuoseklus, taciau galima pastebeti, kad jis, aiškindamas ivykio aplinkybes teisiamojo posedžio metu bande sušvelninti kaltinamojo pozicija išreiktu grasinimu realumo prasme, teigdamas, jog kaltinamasis nebutu galejes ivykdyti savo ketinimu, t. y. nužudyti nukentejusiji, kadangi jam visu pirma butu reikeje ilipti i balkona, o del girtumo jis nebutu galejes to atlikti, be to, nukentejusysis butu galejes ir pats apsiginti nuo tokio grasinimo, taciau tuo paciu paneige šias abejones, teigdamas, kad ivykio situacijoje grasinimo išsigando, kadangi prieš savaite laiko iki šio ivykio kaltinamasis taip pat grasino jam peiliu ir sužalojo skruosta po akimi. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posedžio metu nukentejusiojo duoti parodymai patvirtina, jog A. K., rankoje laikydamas peili ir artindamasis prie nukentejusiojo, pagrasino ji nužudyti. Kadangi nukentejusiojo parodymai iš esmes yra išsamus, nuoseklus, ju teisingumu ir pagristumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti, jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems irodymams. Ivertinus tai, kad kaltinamasis ivykio metu buvo neblaivus (po ivykio jam nustatytas net 2,34 promiles girtumas), supykes (po konflikto su motina), nesivalde atitinkamoje situacijoje, nukentejusiajam grasino laikydamas rankoje peili ir artinosi link jo, darytina išvada, jog kaltinamojo grasinimas nukentejusiajam S. K. buvo konkretus ir realus. Byloje esantis J. K. telefoninio pranešimo del policijos iškvietimo i ivykio vieta garso irašas patvirtina, kad iki policijos pareigunu atvykimo i ivykio vieta, konfliktine situacija buvo nekontroliuojama, tuo paciu buvo nekontroliuojami ir nenuspejami kaltinamojo veiksmai. Pranešeja (J. K.) garso iraše pateike informacija, kad sunus lakste su peiliu namo kieme - tai prie automobilio, tai i namus, tai link senuju miesto kapiniu, ji negalejo jo sulaikyti, kvietesi policijos pagalbos. Del susiklosciusiu konkreciu aplinkybiu – konfliktines situacijos, tai, kad kaltinamasis buvo ipykes, rankoje laike peili, stovejo prieš nukentejusiji nedideliu atstumu (4-5 metru atstumu) balkone, kuris yra pirmajame namo aukšte ir kurio viršutine briauna lengvai pasiekiama ranka – yra pagrindas manyti, kad fiziškai sveikas jauno amžiaus žmogus be ypatingu pastangu gali iveikti kliutis ketinimui (grasinimui nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikata) ivykdyti, išsako grasinancio pobudžio susidoroti žodžius - „papjausiu“, nukentejusysis turejo pagrindo suprasti grasinima nužudyti kaip realu, kelianti gresme. Be to, grasinimo nužudyti ar sunkiai sužaloti realuma patvirtina ir tai, kad iki ivykio kaltinamasis nukentejusiojo atžvilgiu taip pat buvo naudojes fizini smurta (byloje surinkti duomenys patvirtina, jog 2010-09-25 tarp ju buvo kiles konfliktas, kurio metu buvo sužalotas nukentejusysis), todel po padaryto kuno sužalojimo vel išsakes grasinima nužudyti kaltinamasis sieke, kad nukentejusysis jaustu baime, ir suprato, jog nukentejusysis turejo pagrinda galvoti, jog grasinimas bus ivykdytas. Pastebetina, kad nukentejusysis iš karto po šio ivykio praneše policijai - paraše pareiškima butent del grasinimo nužudyti, leidžia daryti išvada, kad nukentejusysis buvo išsigandes A. K. grasinimu ir, kad šiuos kaltinamojo grasinimus suprato kaip realius. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir jiems neprieštarauja liudytoju Ž. S., E. C., T. A. parodymai, kurie nurode, jog ivykio vietoje kaltinamojo motina paaiškino, kad jos sunus su peiliu puole patevi, kad sunus smurtauja šeimoje, daužo langus, sulaikomas kaltinamasis buvo nepakantus, nemandagus. Esant visoms išdestytoms aplinkybems, konstatuotina, kad A. K. veiksmai – grasinimas nužudyti (papjauti peiliu) buvo realus ir konkretus, o tokie nuteistojo veiksmai atitinka BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviaja puse, kas yra pagrindine salyga atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. kilti.
Kaltinamasis neigia, jog ivykio metu jis grasino peiliu, kuri tyrimui pateike S. K.. Taciau ši aplinkybe irodyta ne tik daiktu pateikimo protokolu, taciau ir kitais ankšciau aptartais irodymais. Savo parodymus apie tai, kad ivykio metu kaltinamasis turejo peili ir nukentejusiajam grasino susidorojimu, nukentejusysis S. K. patvirtino ir akistatos su J. K. metu. Be to, byloje nustatyta, kad peilis buvo rastas iš karto po kaltinamojo atliktu nusikalstamu veiksmu ir ivykio vietoje. Tai duoda pagrindo tiketi nukentejusiojo parodymais, kad, darant nusikaltima kaltinamasis naudojo peili, kuris del kaltinamojo budrumo stokos buvo iš jo atimtas ir imestas i balkona, o nukentejusysis peili rado ivykio vietoje. Ta aplinkybe, kad nebuvo atlikta ekspertize nustatyti, ar nuteistasis turejo kontakta su peiliu, nera pagrindas netiketi nukentejusiojo parodymais apie tai, kad ivykio metu kaltinamasis peili turejo ir juo grasino.
Kaltinamojo veiksmu pobudis, mosikavimas peiliu nedideliu atstumu nuo nukentejusiojo, grasinanciu žodžiu išsakymas toje pacioje situacijoje, rodo, jog kaltinamasis suvoke ir žinojo, kad nukentejusiajam sukels baime ir to norejo, suprato, kad savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baime ir norejo taip elgtis, todel darytina išvada, kad jis veike tiesiogine tycia. Aptariant kitus nusikaltimo požymius – objekta ir subjekta, abejoniu nekyla, nes Lietuvos Respublikos BK 145 str. numatyto nusikaltimo objektu yra žmogaus psichine ir fizine sveikata, o nukentejusiuoju – asmuo, kuriam grasinama. Byloje nustatyta, kad del grasinimo nužudyti ar sunkiai sužaloti i policija kreipesi nukentejusysis S. K., todel byloje jis pagristai pripažintas nukentejusiuoju (BPK 167 str. 1 d.), o nusikaltimo objektu – S. K. psichine sveikata. Grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikata subjektu gali buti pakaltinamas, sulaukes 16 metu amžiaus fizinis asmuo. Kadangi kaltinamasis A. K. yra pilnametis, pagal Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiauliu teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada neserga letiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, jam nereikalinga skirti teismo psichiatrine ekspertize (b. l. 97), todel jis atitinka visus nusikaltimo subjekta apibudinancius požymius. Atsižvelgiant i tai, kad nustatyti visi Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, darytina išvada jog A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Kaltinamojo A. K. atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir ši aplinkybe turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera.
Skiriant bausme kaltinamajam, atsižvelgtina i bendruosius bausmiu skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 56 straipsniuose.
Skirdamas bausme A. K. teismas atsižvelgia i tai, kad A. K., veikdamas tiesiogine tycia, padare viena nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkiu nusikaltimu kategorijai (BK 11 str. 3 d.), praeityje teistas viena karta, teistumas neišnykes (b. l. 75-76), baustas administracine tvarka, policijos pareigunu charakterizuojamas patenkinamai, i profilaktine iskaita neirašytas (b. l. 96), bedarbis.
Atsižvelgiant i tai, kad A. K., budamas teistas už tycinio nusikaltimo padaryma, neišnykus teistumui, vel padare tycine nusikaltima veika, todel vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. nuostatomis, kai asmuo, budamas teistas už tycinio nusikaltimo ivykdyma, jeigu teistumas neišnykes ar nepanaikintas, padaro nauja tycini nusikaltima, laikomas nusikaltimu recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. už tycinio nusikaltimo padaryma tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme. Taciau, skirdamas A. K. bausme, teismas atsižvelgia i tai, kad kaltinamasis yra labai jauno amžiaus, su nukentejusiuoju teigia susitaikes, prisipažino, kad norejo tik pagasdinti nukentejusiji, civiliniu ieškiniu nera, todel yra pagrindo manyti, bausmes tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskiriant straipsnio sankcijoje numatyta alternatyvia su laisves atemimu nesusijusia bausme - laisves apribojima (BK 48 str.). Parenkant laisves apribojimo bausmes ipareigojimus atsižvelgtina i tai, kad A. K. yra darbingas, taciau niekur nedirba.
I atliktos bausmes laika A. K. iskaitytinas laikinajame sulaikyme išbutas laikas nuo 2010 m. spalio 3 d. 19.50 val. iki 2010 m. spalio 4 d. 16.00 val. (viena diena), ji prilyginant dviem laisves apribojimo dienoms.
Kardomoji priemone – ipareigojimas periodiškai registruotis policijos istaigoje – iki nuosprendžio isiteisejimo nekeistina, nuosprendžiui isiteisejus – panaikintina.
Nuosprendžiui isiteisejus, peilis sunaikintinas kaip menkavertis daiktas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 str. teismas, nusprendžia :
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir ji nubausti laisves apribojimu 12 (dvylikai) menesiu, ipareigojant per visa bausmes laika buti namuose nuo 22 val. iki 7 val., išskyrus atvejus, kai butina išeiti iš namu del mokslo ar darbo, ir per 2 (du) menesius po nuosprendžio isiteisejimo išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonemis.
I atliktos bausmes laika A. K. iskaityti laikinajame sulaikyme išbuta laika nuo 2010 m. spalio 3 d. 19.50 val. iki 2010 m. spalio 4 d. 16.00 val. (viena diena), ji prilyginant dviem laisves apribojimo dienoms.
Iki nuosprendžio isiteisejimo kardomosios priemones – ipareigojimo periodiškai registruotis policijos istaigoje – nekeisti, nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.
Nuosprendžiui isiteisejus, peili sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Šiauliu apygardos teismui per ši teisma.