Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-01-14 · Civilinė byla Nr. 2A-19-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-14
Bylos Nr.
2A-19-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marijonas Greičius, Dalia Kačinskienė (pran.), Romualda Janovičienė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
V. V.
Trečiasis asmuo
J.J. S., Vilniaus
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-19-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.,30.9.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daliai Kačinskienei,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Marijono Greičiaus,sekretoriaujant M.Armalienei,dalyvaujant ieškovui J. M.,atsakovui V. V., jo atstovui adv. L.Šileriui,trečiajam asmeniui J.J. S.,vertėjai O.Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. ir atsakovo V. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui V. V. ir atsakovo V. V. priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys J. J. S., Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. M. 2006-11-23 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (t.1,b.l.1-3,45-47,45-47,67-68,152-155,t.2,b.l.25) prašė padalinti jam ir atsakovui V. V. nuosavybės teise priklausantį turtą pagal jo pateiktą padalinimo projektą: 1) atsakovo nuosavybėn priskiriant – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, iš viso 157,79 m² ploto; pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (rūkyklą, šiltnamį ir šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ieškovo nuosavybėn priskiriant – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, R-9, iš viso 55,64 m² bendrojo ploto; pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-10-06 mainų sutarties pagrindu ieškovas tapo 371/1483 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir ¼ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų ūkinių pastatų bendrasavininku. Likusių ¾ namo ir kitų ūkinių pastatų dalių bendrasavininke buvo J. J. S., kuri 2007-11-07 dovanojimo sutarties pagrindu perleido jai priklausančias namo ir kitų ūkinių pastatų dalis V. V.. Tvirtino, jog J.J. S. nuolat ribojo jo teisę naudotis jam teisėtai priklausančia namo ir kitų ūkinių pastatų dalimi, t.y. J.J. S. leido naudotis tik vienu namo kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-2, ir veranda, plane pažymėta indeksu 1-1, taip pat rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-9, kurių bendras plotas tesudaro 41,01 m², vietoje ieškovui priklausančių 53,35 m². Toks namo pasidalijimo būdas pažeidžia ieškovo interesus taip pat ir dėl to, kad jis negali patekti į jo valdomą rūsio patalpą (plane pažymėta R-9). Tvirtina, kad po jo pateikto padalijimo projekto įgyvendinimo name neliks jokių bendrų praėjimų, koridorių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų, jis galės savarankiškai rekonstruoti jam priklausančią patalpų dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas V. V. atsiliepimu į ieškinį (t.1,b.l.178-180) prašė ieškovo J. M. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą namo rekonstrukcijos projektą atmesti. Nurodė, jog iš ieškovo pateikto namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcinio plano matyti, kad šis iš esmės siekia ne atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet atlikti namo rekonstrukciją, padidinant namo plotą, kuris būtų priskirtas ieškovui. Šiuo metu bendras gyvenamojo namo plotas – 213,43 m². Įgyvendinus ieškovo rekonstrukcijos projektą, gyvenamojo namo patalpų plotas padidėtų iki 240,10 m² ir ieškovui tenkančių gyvenamojo namo patalpų plotas sudarytų jau 82,31 m², o ne 55,64 m², kaip nurodoma ieškinyje. Be to, žymiai pasikeistų ir ieškovui priklausančių patalpų kokybinė sudėtis. Po rekonstrukcijos ieškovui priklausančių patalpų plotas, esantis ne rūsyje, padidėtų 66,80 m², kas sudarytų 41,16 % visų gyvenamojo namo patalpų. Padidėjus ieškovo daliai bendrojoje nuosavybėje, ieškovas įgytų teisę reikalauti didesnio ploto namų valdos žemės sklypo.

Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l.51,196) prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

A. V. V. 2009-02-26 Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė priešieškinį (t. 2, b.l. 99-100), kuriuo prašė atidalinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas tarp bendrasavininkių, priskiriant atsakovo nuosavybėn patalpas, pažymėtas indeksais R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13; ieškovo nuosavybėn – patalpas, pažymėtas indeksais R-9, 1-1, 1-2. Pasak atsakovo, būtent toks atidalijimo variantas labiausiai atitinka bendrasavininkių dalis bendrojoje nuosavybėje. Tai patvirtina ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 27-440/1998 nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarka, kuri labiausiai atitinka bendrasavininkių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir kurios yra laikomasi iki šiol. Todėl atidalijimas turi būti vykdomas pagal 1998-12-03 sprendimu teismo nustatytą naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką. Nurodė, kad jam nepriimtinas ieškovo reikalavimas šio nuosavybėn perduoti patalpą, pažymėtą indeksu 1-3, kuri ankstesniu teismo 1998-12-03 sprendimu priskirta buvusiai likusios namo dalies savininkei J.J. S.. Atsakovo manymu ieškovas neteisingai, t.y. nuo viso bendro namo ploto skaičiuoja patalpų plotą, kuris turėtų jam atitekti pagal priklausančią nuosavybės dalį. Pagal šiuo metu nustatytą teismo naudojimosi tvarką, ieškovui tenka 19,67 m² naudingo gyvenamojo ploto, kas sudaro 30,63 % viso namo naudingo gyvenamojo ploto; 5,83 m² naudingo negyvenamojo ploto, kas sudaro 8,18 % viso namo naudingo negyvenamojo ploto; 15,51 m² rūsio patalpų, kas sudaro 19,94 % viso namo rūsio patalpų ploto. Pagal bylos duomenis viso gyvenamojo namo vertė 1996 m. buvo 126 723 Lt. Šiuo metu pagal 2008-10-16 duomenis namo vertė yra 343 000 Lt, t.y. kaina išaugo 2,71 karto. Pažymi, jog teismui yra pateikęs lentelę, kurioje paskaičiuota kiekvienam iš bendrasavininkių tenkančių patalpų vertė 1996 m. kainomis. Iš šios lentelės matyti, kad atsakovui priskiriamų patalpų vertė buvusi 94 068,07 Lt arba 74,23 % viso namo kainos, o ieškovui – 32 654,93 Lt arba 25,77 % viso namo kainos. Atsižvelgiant į pasikeitusią gyvenamojo namo kainą šiuo metu atsakovui priskiriamų patalpų vertė būtų 254 608,90 Lt, o ieškovui – 88 391,10 Lt. Nors pagal pateiktus paskaičiavimus ieškovui priskiriamų patalpų vertė yra šiek tiek didesnė negu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau piniginės kompensacijos iš jo nereikalauja.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-06-09 sprendimu ieškovo J. M. ieškinį patenkino visiškai, atsakovo V. V. priešieškinį – iš dalies: 1) atidalino ieškovo J. M. ir atsakovo V. V. vardu įregistruotas idealiąsias nuosavybės dalis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kituose statiniuose (rūkykla šiltnamis ir šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės; 2) nustatė ieškovui J. M., kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ idealioji pastatų dalis, nuosavybės teisę į realiąją nuosavybės dalį – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane žymimu indeksu 1-2 (19,67 m²), 1-3 (14,63m²), 1-1 (5,83m²) ir patalpas rūsyje, plane žymimu indeksu R-9 (15,51 m²), į pastatą – garažą 6G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(16,80 m²); 3) nustatė atsakovui V. V., kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso ¾ idealioji pastatų dalis, nuosavybės teisę į realiąją nuosavybės dalį – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-4 (14,36 m²), 1-5 (4,71 m²), 1-6 (13,70 m²), 1-7 (4,65 m²), 1-8 (6,55 m²), 1-9 (9,50 m²), 1-10 (4,62 m²), 1-11 (15,55 m²), 1-12 (15,32 m²), 1-13 (6,54 m²), rūsyje esančias patalpas, plane pažymėtas R-1 (3 m²), R-2 (5,80 m²), R-3 (17,18 m²), R-4 (11,28 m²), R-5 (6,30 m²), R-6 (2,21 m²), R-7 (14,04 m²), R-8 (2,45 m²), pastatą-vištidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (rūkyklą, šiltnamį ir šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisė iš ieškovo J. M., atsakovo V. V. naudai 3723,65 Lt kompensaciją už ieškovui tenkantį didesnį 2,23 m² plotą; 5) priteisė ieškovui iš atsakovo 1160,83 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje iš esmės yra kilęs ginčas tik dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-3, atidalinimo ieškovo nuosavybėn. Teismas sprendė, jog bylos duomenys bei nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra patvirtina, kad šalims nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais yra dalus ir gali būti padalintas natūra. Įvertinęs ieškovo ir atsakovo pasiūlytus bendrosios nuosavybės atidalinimo variantus (pagal ieškovo pasiūlytą variantą ieškovui atitenkanti realioji gyvenamojo namo patalpų dalis yra 2,29 m² didesnė negu jam nuosavybės teisėmis priklausanti idealioji nuosavybės dalis; pagal atsakovo pasiūlytą variantą – 12,64 m² mažesnė negu jam nuosavybės teisėmis priklausanti idealioji nuosavybės dalis), teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju atidalinimas pagal ieškovo pasiūlytą planą esamomis aplinkybėmis yra priimtiniausias, nes tokiu atveju yra mažiausiai nukrypstama nuo bendraturčiams priklausančių nuosavybės teise dalių. Tuo tarpu atsakovo akcentuojamas jo nuosavybės teisių pažeidimas, atidalinant ieškovui didesnio naudingo gyvenamojo ploto patalpų, proporcingumo ir teisingumo principų požiūriu mažesnis, negu būtų visiškai paneigta ieškovo nuosavybės teisės. Teismas pažymėjo, jog ieškovui skiriant patalpas 1-3 ( 14,63 m²), 1-2 (19,67 m²), bus sudaryta galimybė patalpas naudoti pagal paskirtį, nes priešingu atveju ieškovui atidalinant gyvenamajame name tik vieną 1-2 (19,67 m²) patalpą, ieškovas neturės galimybės įsirengti virtuvės patalpų, kas nagrinėjamu atveju svarbu siekiant užtikrinti ieškovo galimybę tinkamai bei racionaliai naudotis jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi pagal paskirtį. Kadangi ieškovui atitenkanti realioji gyvenamojo namo patalpų dalis yra 2,29 m² didesnė negu jam nuosavybės teisėmis priklausanti idealioji dalis, teismas atsakovui priteisė 3723,65 Lt kompensaciją už jam tenkančią mažesnę nuosavybės dalį (CK 4.80 str. 2 d.), kompensacijos dydį apskaičiuodamas pagal VĮ Registrų centro duomenis (t. 2, b.l. 110-114). Nors atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, reikalavimo atidalinti ir kitus pastatus nepareiškė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą, sprendė, jog nagrinėjamojoje byloje turi būti išspręstas atidalinimo klausimas ir kitų pastatų, esančių namų valdoje, nes kitu atveju, likus nepadalytiems pastatams, nebūtų pasiekiamas CK 4.80 str. įtvirtinto atidalijimo instituto rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas naudojasi garažu, o atsakovas šios aplinkybės neginčija, patenkino ieškovo prašymą ir paskyrė jam pastatą – garažą 6G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 16,80 m²), kitus pastatus priteisė atsakovui. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui jo turėtas 1000 Lt išlaidas advokatui A. R. už atstovavimą teisme bei 160,83 Lt už statinių vertės perskaičiavimą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Taip pat teismas pripažino, jog pagal CPK 98 str. 1 d. nuostatas nėra pagrindo priteisti ieškovui 500 Lt išlaidas už procesinių dokumentų paruošimą UAB „Apskaitos ir teisės sistema“, išlaidas už advokato padėjėjų O. Čos ir A. Škėmos suteiktas paslaugas, į bylą nepateikus su jais sudarytų atstovavimo sutarčių, bei sprendė, kad išlaidos, kurias prašo priteisti ieškovas (2000 Lt avanso mokestis) už ginčo pastato dalies rekonstrukcijos projekto rengimą ir statybos leidimo gavimą, nėra susijęs su bylos dalyku (CPK 88 str. 1 d.8 p.) (t. 2, b.l. 138-145).

Šalies argumentai

Ieškovas J. M. apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 152-154) prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-06-09 sprendimą ir priteisti iš atsakovo V. V. jo naudai 230 Lt už patikslinto ieškinio parengimą, 2008-01-10 sumokėtų advokato padėjėjui A. Škėmai, 230 Lt už atskirojo skundo parengimą, sumokėtų advokato padėjėjai O. Čos , pagal sąskaitą Nr. 06-12/01, 200 Lt už apeliacinio skundo surašymą, sumokėtų advokato padėjėjai O.Siominai, pagal sąskaitą Nr. 07-10-02, 2007-10-05 sumokėto100 Lt žyminio mokesčio, taip pat 2000 Lt išlaidų už namo padalijimo – rekonstrukcijos projekto užsakymą ir apmokėjimą. Nurodo, kad prašymas priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas tiek patikslintame ieškinyje, tiek ir atsiliepime į atsakovo priešieškinį, o išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai – sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 06-12/01, Nr. 07-10-02 ir 2008-10-05 buvo pateiktos teismui kartu su procesiniais dokumentais iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl teismas turėjo įstatyme numatytą pagrindą tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nereikalaudamas iš jo susitarimų dėl teisinių paslaugų suteikimo su advokato padėjėjais, nes tai nėra numatyta įstatyme, todėl nėra įrodymu, patvirtinančiu bylinėjimosi išlaidų dydį. Pažymi, jog namo rekonstrukcijos-padalijimo projektas teismo buvo pripažintas būtinu dokumentu šioje byloje, todėl yra neatsiejamai susijęs su šios civilinės bylos nagrinėjimu, juo savo reikalavimus grindė abi proceso šalys. Dėl šios priežasties teismas turėjo priteisti projekto užsakymo ir apmokėjimo išlaidas iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 88 str.).

Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 148-151) prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-06-09 sprendimą pakeisti – ieškovo J. M. ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo V. V. priešieškinį tenkinti visiškai: 1) atidalinti ieškovo ir atsakovo vardu įregistruotas idealiąsias nuosavybės dalis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kituose statiniuose (rūkykla šiltnamis ir šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybė; 2) nustatyti ieškovui, kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ idealioji pastatų dalis, nuosavybės teisę į realiąją nuosavybės dalį – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane žymimu indeksu 1-2 (19,67 m²), 1-1 (5,83m²) ir patalpas rūsyje, plane žymimu indeksu R-9 (15,51 m²), bei pastatą – garažą 6G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (16,80 m²); 3) nustatyti atsakovui V. V., kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso ¾ idealioji pastatų dalis, nuosavybės teisę į realiąją nuosavybės dalį – be skundžiamu sprendimu nustatytų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų, į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-3 (14,63m²); 4) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tvirtina, jog teismas, atidalindamas gyvenamojo namo patalpas, turėjo vadovautis ne tik atidalijamų patalpų plotais, bet ir atidalijamų patalpų vertingumu. Pagal teismo patvirtintą atidalijimo variantą ieškovui atiteko patalpos, kurios sudaro daugiau pusę namo viso naudingo gyvenamojo ploto, nors ieškovui priklauso tik ¼ gyvenamojo namo dalis. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-12-03 sprendimu nustatytas faktas, kad patalpos, plane žymimos indeksais 1-2 (19,67 m²), 1-1 (5,83m²) ir patalpos rūsyje, plane žymimu indeksu R-9 (15,51 m²), sudaro ¼ gyvenamojo namo dalį yra prejudicinis faktas, kurio nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 d.), ir kuriuo atidalindamas bendrasavininkiams realiąsias dalis teismas turėjo vadovautis. Nurodo, kad teismui jis pateikė lentelę, iš kurios matyti, jog pagal 2009-02-12 VĮ Registrų centro duomenis jam priskirtų patalpų vertė – 257 578,10 Lt, o ieškovui – 89 421,90 Lt. Pažymi, jog patalpa, pažymėta indeksu 1-3, yra 14,63 m² ploto, todėl piniginė kompensacija turėjo būti skaičiuojama už 14,63 m² plotą, o ne už 2,29 m² plotą, kas sudarytų ne mažiau 23 789,11 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovas J. M. atsiliepimu į atsakovo V. V. apeliacinį skundą (t.2, b.l. 160-162) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą tiek fakto, tiek teisės aspektu. Šiuo atveju teismo pasirinktas ginčo namo patalpų padalijimo būdas, kai jam tenka tik 2,29 m² daugiau namo patalpų, negu atsakovui, labiau atitinka proporcingumo ir teisingumo principus. Pažymi, kad jam tenkančiose namo patalpose šiuo metu nėra nei virtuvės, nei vonios, nei kitų patalpų, kurios priskiriamos naudingajam plotui. Prieš įsikeldamas gyventi į jam priklausančias namo patalpas planuoja atlikti jų rekonstrukciją, kad galima būtų pritaikyti jas nuolatiniam gyvenimui, todėl neabejotinai gyvenamojo ir naudingojo plotų santykis jam priklausančiose patalpose pasikeis, tačiau jam priklausančių patalpų bendras plotas liks tas pats. Mano, kad atidalijant iš bendrosios nuosavybės būtina atsižvelgti į kiekvienam iš bendrasavininkių tenkantį bendrąjį patalpų plotą, nes jo sudedamųjų dalių (bendrojo, naudingojo ir gyvenamojo) plotų santykis yra santykinis bei lengvai pakeičiamas dalykas ir negali tiksliai atspindėti bendrasavininkio idealiosios dalies bendroje nuosavybėje. Būtent namo plotas, o ne namo ar jo atskirų dalių vertė (namo ir (ar) jo atskirų dalių vertinimas nebuvo atliktas) turi būti pagrindiniu namo dalių atidalijimo kriterijumi. Atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2007-10-10 nutartį, kurioje nurodyta, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, kurie skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Be to, nagrinėjamoje byloje jis negali būti laikomas V. S., dalyvavusios Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-12-03 c.b. Nr. 2-440/1998 teisių perėmėju, nes 2006-10-06 mainų sutarties pagrindu įgijo ¼ namo dalį iš kitų asmenų.

Atsakovas V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b.l. 163-164) prašo ieškovo J. M. apeliacinį skundą atmesti. CPK 98 str. numato, kad išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl ieškovo papildomai pateikti įrodymai – atstovavimo sutartys su advokato padėjėjais, yra nepriimtini. Pažymi, kad advokato padėjėjai O. Čos buvo sumokėta už atskirojo skundo surašymą dėl teismo nutarties, kuri nebuvo susijusi su ginčo iš esmės sprendimu. Tvirtina, kad ieškovo reikalavimai priteisti 200 Lt už apeliacinio skundo surašymą, sumokėtų advokato padėjėjai O. Siominai, ir 100 Lt 2007-10-05 sumokėto žyminio mokesčio, taip pat yra nepagrįsti. Minėtos išlaidos yra susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dėl ankstesniojo (2007-09-05) pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo. Be to, tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalims žyminis mokestis yra grąžinamas, o ne priteisiamas iš kitos šalies. Pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2007-12-10 nutartyje būtinu buvo pripažinęs ne padalijimo – rekonstrukcijos projektą, o atidalinimo projektą, be to, ieškovas nėra pateikęs teismui UAB „Sitas“ PVM sąskaitos-faktūros, kuri patvirtintų paslaugos suteikimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Apeliacijos tikslas – atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose išdėstytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas, patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip ir pagrindo peržengti apeliaciniais skundais apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, teisėjų kolegija nenustatė. Todėl apeliacijos dalyką šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo ir teismo padarytų išvadų pagrįstumo patikrinimas, atsižvelgiant į apelianto V. V. reikalavimą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl jo naudojamos konkrečios gyvenamosios patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-3 (plotas – 14,63m²) priteisimo J. M. naudai, priteisiant šį kambarį pačiam apeliantui V. V., nes dėl kitų patalpų ir ūkinių pastatų bei kiemo įrenginių priskyrimo kiekvienam iš bendraturčių ginčo nėra, bei į apelianto J. M. prašymą pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant jam ir tas išlaidas, kurias atsisakė priteisti pirmosios instancijos teismas. Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių teisę į atsidalijimą bei šios teisės realizavimą, turinį ir tinkamai jas taikė, didžia dalimi teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė esant sąlygoms pagal pateiktą į bylą atidalijimo projektą atidalinti natūra namo bendraturčiams konkrečias gyvenamojo namo patalpas bei jo priklausinius, tačiau nevisiškai tinkamai nustatė idealiųjų ir realiųjų dalių santykį kiekvienam iš bendrosios nuosavybės teisės dalyviui, t.y. šalims tenkančias realiąsias turimos idealiosios nuosavybės teisės dalis. Teisėjų kolegija nevisiškai sutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šalims. Visa tai sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 329 str. 1 d.).

Nustatyta, kad apeliantai yra namų valdos adresu (duomenys neskelbtini) – namo su pagalbiniais ir ūkio paskirties statiniais bei kiemo įrenginiais, taip pat žemės sklypo bendraturčiai (t.1, b.l. 172-177 ). Ieškovui nuosavybės teise priklauso ¼ gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalis, atsakovui ¾ visų pastatų dalys, taip pat atitinkamos žemės sklypo dalys. Kiekvienam savininkui priklausanti turto dalis nebuvo atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-12-03 sprendimu tuometinėms namo bendraturtėms V. S. ir J. S. buvo nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir jų priklausiniais tvarka (Vilniaus rajono apylinkės teismo c.b.Nr. 2⁷-440/1998, b.l. 66-67). Juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka 2007-02-23 buvo įregistruotas VĮ Registrų centre (t.1, b.l.151, 7.2 p.; t.1, b.l. 75, 7.1. p.), apie tokios nustatytos tvarkos egzistavimą nurodyta ginčo namo ¾ dalių nuosavybės perleidimo – 2007-11-07 dovanojimo sutartyje (t.1, b.l.143-146, 2.2. p.). 2004-03-17 sudarant žemės sklypo ir ¼ dalies namo su priklausiniais pirkimo - pardavimo sutartį tarp V. S. ir J. L. (t.1, b.l. 31-34, 148), joje taip pat buvo įrašyta pastaba dėl teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos, įvardintos paskirtos V. S. naudotis konkrečios patalpos ir jų žymėjimai plane, be to, pirkėjas J. L. patvirtino apžiūrėjęs šias patalpas ir neturįs pretenzijų dėl jų būklės (t.1, b.l. 148). Ieškovas J. M. ¼ dalies namo patalpų bei žemės sklypo savininku tapo 2006-10-06 mainų sutarties, sudarytos su J. L. ir T. L., pagrindu (t.1, b.l. 35-39). Ir nors pastarojoje sutartyje jau nėra nuorodos apie teismo sprendimu nustatytą naudojimosi konkrečiomis namo patalpomis tvarką, tačiau pirkėjas J. M. taip pat patvirtino turėjęs galimybę mainomą turtą apžiūrėti, neturįs pretenzijų nei dėl jo būklės, nei dėl galimybės naudotis namo dalimi pagal paskirtį (4.1. – 4.3. punktai). Dabartiniai namo savininkai – ieškovas ir atsakovas – realiai ir naudojasi konkrečiomis patalpomis pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, dėl to šalių ginčo nėra.

Toks notaro patvirtintų sandorių kiekis dėl tų pačių gyvenamųjų patalpų, jų perleidimas vienas kitam leidžia padaryti išvadą, kad kiekvienas iš namo savininkų, nuosavybės teisių perleidėjai ir jų įgijėjai, puikiai suvokė šių sandorių esmę bei kiekvienos namo dalies naudojimo sąlygas, juo labiau, kad dalių proporcijos - ¾ ir ¼ - niekuomet nesikeitė. Kokį konkretų turtą mainų sutartimi įsigyja neabejotinai suvokė ir pats ieškovas, todėl šie atsakovo atsikirtimų argumentai pripažintini teisingais.

Įstatymų leidėjo valia kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jam priklausančiuos dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.). Ieškovas, siekdamas įgyvendinti savo teisęs atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareiškė J.J. S., o vėliau ir savininkui tapusiam V. V. ieškinį, pateikė UAB „Sitas“ parengtą atsidalijimo projektą-planą, pagal kurį turėtų būti suformuoti du atskiri butai ginčo name. Tačiau teisėjų kolegija, priimdama domėn ir apelianto V. V. skundo argumentus dėl ginčo patalpos (kambario) nepagrįsto priskyrimo ieškovui šios patalpos vertingumo, paskirties, dislokacijos (atsakovui neliko patalpų pirmame aukšte į namo fasadinę pusę ir gatvę) aspektais, nesutinka su ieškovo reikalavimu atidalinti jam asmeninėn nuosavybėn 14,63 kv.m. ploto patalpą, plane žymimą indeksu 1-3. Kolegija konstatuoja, kad tokiu padalinimu ieškovo turima nuosavybės idealioji dalis nepagrįstai padidėja ir ženkliai viršija jam tenkančią gyvenamųjų patalpų dalį, nes 1-3 indeksu žymima patalpa Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais yra gyvenamoji. Pažymėtina ir tai, kad gyvenamosios patalpos funkcinės paskirties būsimas pakeitimas, kaip savo sprendimą ją paskirti būtent ieškovui motyvavo teismas (esą ieškovas galės joje įsirengti virtuvę), akivaizdžiai prieštarauja namo bendraturčių interesams, kadangi ženkliai, beveik 15 m² sumažina ir taip nedidelį namo gyvenamųjų patalpų plotą Dėl šios ginčo patalpos funkcinės paskirties galėjo įsitikinti ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, 2009-01-12 namo apžiūros vietoje protokole (t.2, b.l. 78-80) taip pat pažymėjęs, kad patalpa 1-6 yra virtuvė (taigi negyvenamosios paskirties), kaip kad įregistruota Namų valdos techninės apskaitos byloje. Todėl apskaičiuojant realiosios dalies atitikmenį idealiajai kiekvieno savininko daliai, patalpa 1-6 negali būti prilyginta gyvenamosioms patalpoms, ji nepriskirtina tokių patalpų kategorijai ir negali įtakoti konkrečių gyvenamosios paskirties patalpų priskyrimo savininkams. Todėl teismas, apskaičiuodamas ieškovui J. M. tenkančią realiąją dalį turto, nepagrįstai į viso apskaičiuotino ploto masę įtraukė ir negyvenamosios paskirties patalpas, kas nulėmė neteisingos išvados apie ieškovui tenkančią dalį kvadratiniais metrais padarymą.

Iš viso name esama 79,53 m² gyvenamojo ploto (pirmame ir mansardiniame aukšte, indeksai 1-2, 1-3, 1-4, 1-11 ir 1-12), todėl ieškovas J. M. gali pretenduoti tik į 19,88 m² gyvenamąjį plotą šiame name. Beveik visiškai atitinkančiu jo idealiąją ¼ dalį 19,67 m² ploto kambariu, pažymėtu indeksu 1-2, jis iki šiol ir naudojosi pagal 1998-12-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą ir faktiškai vėliau kitų savininkų palaikomą naudojimosi tvarką. Tai reiškia, kad konkrečios gyvenamosios patalpos buvo paskirstytos tuometiniams namo savininkams jau tuomet tokiu būdu, kad savo gyvenamuoju plotu kuo maksimaliau atitiktų kiekvieno iš savininkų turimą idealiąją šio turto dalį. Esant tokiai situacijai skundžiamu teismo sprendimu ieškovui J. M. paskirtas antrasis 14,63 m² ploto gyvenamasis kambarys, pažymėtas indeksu 1-3, priteistinas atsakovui V. V., kuriam pagal turimą idealiąją dalį iš viso tenka 59,64 m² gyvenamojo ploto, o du kambariai pirmame ir du – mansardiniame aukšte yra 59,86 m² ploto.

Nustatant tenkantį ieškovui negyvenamąjį plotą, kuris atitiktų jo turimai idealiajai nuosavybės daliai, jam gyvenamojoje namo dalyje, t.y. pirmame aukšte ir mansardoje tenka 14,03 m² (56,10 m² : 4), atitinkamai atsakovui 42,07 m² ploto patalpų. Rūsyje šis santykis yra 19,44 m² ieškovui ir 58,33 m m² atsakovui (77,77 m² : 4). Kadangi teismo sprendimu pirmajame namo aukšte ieškovui paskirta 5,83 m² patalpa, pažymėta indeksu 1-1, iš kurios yra įėjimas į jam tenkantį kambarį, o rūsyje po jam tenkančiu kambariu - rūsio patalpa R-9 (15,51 m² ploto), ir dėl šių konkrečių patalpų priskyrimo būtent ieškovui ginčo taip pat nėra, iš viso ieškovo nuosavybėn yra priteista 21,34 m² negyvenamųjų patalpų. Taigi jam nepakanka 12,13 m² ploto negyvenamųjų patalpų (14,03 m² + 19,44 m² ; 33,47 m² – 21,34 m²).

Teisėjų kolegija pabrėždama, kad atidalijant gyvenamojo namo patalpas kiekvienos jų vertingumas yra tik papildomas (šalutinis), o ne pagrindinis kriterijus, nes lemiamą reikšmę, kaip minėta, turi gyvenamojo ir negyvenamojo ploto santykis, dėl ko atsakovo atstovo atlikti ir į bylą pateikti atskirų patalpų verčių apskaičiavimai iš esmės įrodomosios reikšmės neturi, vis tik sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, jog atidalinant patalpas būtina atsižvelgti ir į patalpų dislokaciją, t.y. kurioje namo dalyje (fasadinėje ar kiemo pusėje) ir aukšte jos yra, kaip būtų protingiau ir racionaliau jomis naudotis, kaip kuo mažesnėmis sąnaudomis atlikti būtinus rekonstrukcijos (fizinio atskyrimo) darbus. Kadangi nagrinėjamu atveju dalis patalpų yra mansardiniame aukšte, su stogo nuolydžiu, jos nėra lygiavertės pirmojo aukšto patalpomis. Ir atvirkščiai, nors rūsio patalpos taip pat negali būti tapatinamos su pirmojo aukšto negyvenamosiomis patalpomis, jos, kaip matyti iš planų, turi langus (natūralų apšvietimą), yra pakankamai erdvios.

Sprendžiant dėl atidalinimo būdo – patalpomis ar piniginiu ekvivalentu, tiek įstatymai, tiek teismų praktika visuomet pirmenybę teikia padalinimui natūra, t.y. daiktas padalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, ir tik esant tokiam padalijimui neįmanomu, bendraturčiui kompensuojama pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). UAB „Sitas“ parengtas atidalijimo planas patvirtina, kad ieškovas ketina įsirengti atskirą įėjimą į jam atitenkančią rūsio patalpą R-9 iš lauko pusės. Iš pastarosios per patalpą R-8 (2,45 m² ploto) nesunku įrengti įėjimą į rūsio patalpą R-7 (14,04 m² ploto) arba iš viso pašalinti šias patalpas skiriančias pertvaras, kadangi iš plano matyti, jog šias patalpas skiriančios pertvaros nėra kapitalinė siena. Esant šiai padalijimo natūra galimybei, ieškovo naudai vietoje skundžiamu sprendimu priteistos gyvenamosios patalpos 1-3 priteistinos dvi negyvenamosios rūsio (pusrūsio, turinčio natūralų apšvietimą) patalpos R-7 ir R-8, iš viso 16,49 m² ploto, atitinkamai pakeičiant teismo sprendimą bei patikslinant, kad atidalinama pagal UAB „Sitas“ 2008 m. sausio mėn. parengtą atidalijimo planą.

Ieškovo į bylą taip pat pateikė ir būsimos namo dalies rekonstrukcijos planą, kuris patvirtina, kad šis rūsyje ketina įsirengti san. mazgą, o pasistatęs dar ir priestatą, jame įsirengti virtuvę. Tai, kolegijos vertinimu, neabejotinai įrodo ieškovo realią galimybę naudotis jam tenkančia gyvenamojo namo dalimi pagal tiesioginę namo funkcinę paskirtį. Todėl būtent toks atidalijimo variantas, kai ieškovui be gyvenamojo kambario pirmame aukšte priteisiamos esančios greta viena kitos patalpos pusrūsyje, įsirengiant atskirą įėjimą, labiausiai atitinka kiekvieno iš bendraturčių interesus, jų dalis bei galimybę namą padalinti be neproporcingos žalos jo paskirčiai.. Nors tokiu padalijimo variantu ieškovui tenka 4,36 m² daugiau, nei jam priklausytų, negyvenamųjų patalpų, kompensacijos klausimas nesvarstytinas. Rūsio patalpos yra mažiau vertingos, nei gyvenamojoje namo dalyje esančios negyvenamosios patalpos, kaip antai virtuvė 1-6 (13,70 m²) pirmame namo aukšte ar, pavyzdžiui, 9,50 m² patalpa 1-9 bei 1-13 (6,54 m²) patalpa mansardiniame namo aukšte. Darytina išvada, kad tie keli kvadratiniai metrai būtent ir kompensuoja ieškovui patalpų nelygiavertiškumą, todėl iš jo piniginė kompensacija atsakovui šiomis konkrečiomis aplinkybėmis nepriteisiama.

Kita apeliacinių skundų argumentų grupė yra susijusi su bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymu. Teisėjų kolegija apelianto (atsakovo) V. V. prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, pripažįsta pagrįstu tik iš dalies. Priimdamas sprendimą teismas bylinėjimosi išlaidas, kurių buvimas bei dydis yra pagrindžiami atitinkamais dokumentais, privalo paskirstyti ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys asmenys tokį reikalavimą buvo pareiškę (CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Šios imperatyvios įstatymo nuostatos neįvykdymas laikytinas sprendimo trūkumu. Išimtį sudaro išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios, nors ir yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.), negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį bei jų pagrįstumą patvirtinantys įrodymai nepateikti į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 128 Lt žyminio mokesčio (t.2, b.l.98), pripažinus jo priešpriešinius reikalavimus ieškovui dėl atidalijimo pagrįstais tik iš dalies, jam kompensuotina pusė – 64 Lt šių išlaidų (CPK 93 str. 2 d.ir 4 d.). Tačiau nors atsakovas turėjo ir 1150 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų (t.2, b.l. 62, 85, 122,123), nei priešieškinyje, nei teismo posėdyje (baigiamosiose kalbose) prašymo kompensuoti tokias išlaidas nepareiškė. Todėl esant CPK 98 str. imperatyviai įtvirtintam tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų kompensavimui, nebuvo vienos iš privalomų sąlygų šias išlaidas iš ieškovo priteisti – atsakovo prašymo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija šios apeliacinio skundo prašymo dalies netenkina.

Apelianto (ieškovo) J. M. skundo argumentai dėl netinkamo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo taip pat yra pagrįsti tik iš dalies. Už ieškinio surašymą UAB „Apskaitos ir teisės sistema“ ieškovas sumokėjo 500 Lt (t.1, b.l. 69-71) ir šios išlaidos turi būti iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t.y. 250 Lt, jam priteisiamos CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 2 d. pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos, tame tarpe susijusios su procesinių dokumentų parengimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-502/2008). Todėl esant pagrindui kreiptis į teisines paslaugas teikiančią bendrovę, kuri surašo (paruošia) procesinius dokumentus, ir pripažinus ieškovo reikalavimus bent iš dalies pagrįstais, atitinkama dalimi yra atlyginamos ir tokio pobūdžio šalies išlaidos.

Taip pat pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ex officio turėjo išspręsti sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio padavimą (100 Lt, t.1, b.l. 18) ir už pirmąjį J. M. apeliacinį skundą šioje byloje (100 Lt. t.1, b.l.118) priteisimo klausimą, kadangi apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinį skundą patenkino. Atsakovo V. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, esą teismo sprendimą panaikinus ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žyminis mokestis yra grąžinamas, o ne priteisiamas iš antrosios ginčo šalies, teisikai nepagrįsti. Pagal įstatymą žyminis mokestis grąžinamas tik teismo sprendimą panaikinus dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų (CPK 87 str. 1 d. 7 p.), šiuo atveju tokių pagrindų buvimas nebuvo konstatuotas (t.1, b.l.129-132). Todėl apeliacinės instancijos teismui nepaskirsčius bylinėjimosi išlaidų, tą turėjo padaryti pirmosios instancijos teismas remdamasis CPK 93 str. 4 d. įpareigojimu. J. M. ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl jam priteistina 50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už šio ieškinio padavimą, bei 100 Lt už visiškai patenkintą ankstesnį apeliacinį skundą. Iš viso jam priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 1560,83 Lt (1160,83 Lt + 250 Lt + 50 Lt + 100 Lt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad likusių sumų, ieškovo įvardinamų kaip bylinėjimosi išlaidos, priteisti nėra pagrindo. Viena vertus, atstovavimo sutarčių su advokatų padėjėjais O. Čos.-Siomina ir A. Škėmai, kurių pagrindu šie teikė paslaugas ieškovui, ieškovas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pirmosios instancijos teismui nepateikė, o tokie sutartinius santykius bei atstovų įgalinimų apimtį veikti konkrečioje byloje pagrindžiantys įrodymai privalo būti teismui pateikti (CPK 98 str.). Nors sutartys pateiktos apeliacinės instancijos teismui, jų forma neatitinka įstatymo reikalavimų – nėra advokato leidimo padėjėjui atstovauti šioje civilinėje byloje ir advokato kontoros antspaudo, be to, kaip pripažino posėdyje apeliantas, sutartys surašytos atgaline data, ženkliai vėliau ir tik apeliantui reikalaujant, vieno iš šių padėjėjų už juos abu (t.2, b.l. 155, 156). Taigi šios sutartys nepatvirtina ir negali patvirtinti atstovavimo santykių, jų teisėtumo (CPK 57 str. 3 d.), negali lemti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo sprendimo.

Kita vertus, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03- 26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, toliau – Rekomendacijų, 8.16 p. nenumato atlyginimo už advokato ar padėjėjo paslaugas kompensavimo galimybės, kuomet yra šalinami procesinių dokumentų trūkumai. Ieškinį parengusio advokato (ar teisinių paslaugų įmonės, kaip šiuo atveju) pareiga yra parengti įstatymo nuostatoms atitinkančius procesinius dokumentus, už kurių parengimą jiems ir sumokamas atlygis. Taigi vien dėl šios priežasties už patikslintų ieškinių parengimą 230 Lt (t.1, b.l. 159, t.2, b.l. 58) suma negali būti ieškovui kompensuojama, juo labiau, kad net nepateikti apmokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai (kvitas ar pan.), o tik advokato padėjėjo A. Škėmos sąskaita. Kita 230 Lt suma yra sumokėta advokato padėjėjai O. Čos už skundo dėl bylos nutraukimo surašymą (t.1, b.l. 154, t.2, b.l. 56-57), o ši civilinė byla nutraukta nebuvo. Taigi šios išlaidos net nesusijusios su nagrinėjama byla. Taip pat jau išvardintais motyvais (nėra sutarties su advokato padėjėja bei apmokėjimo faktą patvirtinančių duomenų) negali būti priteista 200 Lt suma už pirmojo apeliacinio skundo surašymą (t.1, b.l. 119).

Teisėjų kolegija sutrinka su apylinkės teismo motyvais, kurių pagrindu ieškovui atsisakyta priteisti 2000 Lt avansą, ieškovo sumokėtą už būsimos rekonstrukcijos, o ne atidalijimo plano parengimą (t.2, b.l.81-82, 83), jų nekartodama. Pažymėtina ir tai, kad net ir priešingu atveju, jei tai būtų apmokėjimas už atidalijimo plano parengimą, tokio pobūdžio išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su civilinės bylos dėl to iškėlimu ir nagrinėjimu - ir atsidalijant gera valia pas notarą būtų privalu parengti ir pateikti atsidalijimo projektą, jį įregistruoti VĮ Registrų centre.

Šalims kompensuotinos ir apeliacinės instancijos teisme turėtos bei rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į patenkintą ir nepatenkintą apeliacinių skundų dalį, priteisiant atsakovui J. M. pusę už apeliacinį skundą sumokėto 132 Lt (t.2, b.l. 147) žyminio mokesčio, t.y. 66 Lt (CPK 93 str.). Kitų išlaidų buvimo šalys įrodymais nepagrindė.

Abiejų apeliantų apeliacinius skundus pripažinus pagrįstais tik iš dalies, iš kiekvieno jų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos 11,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos (t.2, b.l. 169) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti, ieškinį ir priešieškinį tenkinant iš dalies.

Pripažinti V. V. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kambarį, UAB „Sitas“ parengtame atidalijimo plane žymimą indeksu 1-3 (plotas – 14,63m²), kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteistas J. M..

Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas rūsyje, UAB „Sitas“ parengtame atidalijimo plane žymimas indeksais R-7 (plotas – 14,04 m²) ir R-8 (plotas 2,45 m²), kurios teismo sprendimu buvo priteistos V. V..

Sprendimo dalį dėl kitų gyvenamojo namo patalpų, kiemo ir ūkinės paskirties pastatų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bei jų priskyrimo kiekvienam iš bendraturčių palikti nepakeistą, patikslinant, kad atidalinama pagal UAB „Sitas“ 2008 m. sausio mėn. parengtą atidalijimo planą.

Sprendimo dalį, kuria iš J. M. priteista 3723,65 Lt kompensacija V. V. naudai, panaikinti.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti. Padidinti iš V. V. priteistą J. M. naudai bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1560 (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt ) litų 83 centų.

Priteisti J. M. 64 (šešiasdešimt keturis) litus bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų V. V. naudai.

Priteisti J. M. 66 (šešiasdešimt šešis) litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. V. naudai.

Priteisti iš J. M. ir V. V. po 5 (penkis) litus 80 centų iš kiekvieno pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Romualda JanovičienėMarijonas Greičius