Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-13 · Administracinė byla Nr. I-3246-644/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
I-3246-644/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00524-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3246-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00524-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. V. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 233 netinkamomis, nežmoniškomis sąlygomis, kadangi kameros vėdinimo sistemos garsas visą parą buvo labai didelis. Pareiškėjo teigimu, minėtas aplinkybes patvirtino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir įpareigojo atsakovą sumažinti garso lygį, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas jautė nuovargį, dvasinį skaudą, tapo dirglus. Neteisėtais veiksmais atsakovo atstovas pažeidė EŽT Konvencijos 3 straipsnį.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 15-16) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Kauno TI kameroje Nr. 233 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Kauno TI administraciją dėl ventiliacijos keliamo triukšmo. Pareiškėjas skunde abstrakčiai teigia, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patvirtino, jog ventiliacija sukelia labai didelį triukšmą. Pareiškėjas nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Kauno TI neturi duomenų, kad įstaigos ar pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėti, sukėlė kokių nors pasekmių fizinei ar psichinei sveikatai ar kitaip pakenkė pareiškėjo savijautai, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 233 dėl garsiai veikiančios mechaninės vėdinimo sistemos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas E. V. buvo paskirtas gyventi į Kauno tardymo izoliatoriaus kamerą Nr. 233 (b. l. 48). Byloje nėra ginčo dėl to, kad mechaninė vėdinimo sistema ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 233 buvo įrengta. Nagrinėjame atveju pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog vėdinimo sistema veikė labai garsiai, dėl ko jis jautė nuovargį, dvasinį skaudą, tapo dirglus, apatiškas.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

Lietuvos higienos normos Nr. HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau – ir HN 33:2011) 7 punkte nustatyta, kad triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Pagal HN 33:2011 8 punkte nurodytus rodiklius dieną (nuo 6 val. iki 18 val.) ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose turi būti ne didesnis kaip 45 dBA, maksimalus garso slėgio lygis - 55 dBA, vakare (nuo 18 val. iki 22 val.) ekvivalentinis garso slėgio lygis negali viršyti 40 dBA, o nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.) - 35 dBA, atitinkamai maksimalus garso slėgio lygis - 50 dBA ir 45 dBA.

Remiantis atsakovo atstovo pateiktu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Kauno departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12) nustatyta, kad 2017 m. birželio 5 d. Kauno TI kameroje Nr. 234 veikiant triukšmo šaltiniui (oro tiekimo - šalinimo įrenginiui) nuo 23 val. iki 00 val. ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė – 45 dBA (ribinis dydis – 35 dBA), maksimalus garso slėgio lygis – 48 dBA (ribinis dydis – 45 dBA), todėl buvo konstatuotas Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimas (b. l. 39-43). NVSC Kauno departamentas 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu kalinimo įstaigai nurodė nustatytą pažeidimą pašalinti iki 2017 m. rugsėjo 8 d., tačiau duomenų apie atliktus konkrečius nustatyto pažeidimo pašalinimo veiksmus į bylą nebuvo pateikta.

Nors byloje nėra duomenų, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas būtų tikrinęs ventiliacijos skleidžiamą garsą Kauno TI kameroje Nr. 233, kurioje ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, tačiau įvertinus tai, kad įstaigoje mechaninė vėdinimo sistema veikia centralizuotai (minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai), taip pat ginčo laikotarpiu nustačius pažeidimus dėl viršyto triukšmo ribinio dydžio gretimoje kameroje Nr. 234, daroma išvada, kad tiek tikrintoje kameroje Nr. 234, tiek kameroje Nr. 233 oro tiekimo - šalinimo sistemos (ventiliacijos) keliamo triukšmo ribiniai dydžiai turėjo būti vienodi, t. y. viršijo Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 numatytas normas, kas yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus 6.271 straipsnio prasme.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, pareiškėjas jautė nuovargį, dvasinį skaudą, tapo dirglus. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio pareiškėjas nepateikė. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Kauno tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ar, kad jam kokiu nors būdu būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, jog pareiškėjas į atsakovą dėl per didelio triukšmo lygio ginčo laikotarpiu nesikreipė. Minėta aplinkybė sudaro pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skundo argumentais apie didelio masto išgyvenimus ar sveikatos pablogėjimą, kuriuos galimai sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (viršyto triukšmo lygio) pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovo atstovas jį būtų laikęs tinkamomis sąlygomis.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl per didelio vėdinimo sistemos triukšmo į tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipė ir neprašė perkelti jį į kitą kamerą, daro išvadą, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, kad atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista E. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis