Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lieuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, 11 klasės moksleivis (duomenys neskelbtini) mokykloje, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. M. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-04-20 apie 15.30 val. būdamas Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, esančioje Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, iš ten esančio „Tele2“ salono, kuriame E. K. laikinai buvo palikęs krauti S. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Asha 306“, be E. K. ir S. K. žinios išsinešė minėtą 292 Lt vertės telefoną, tokiu būdu jis pagrobė svetimą S. K. priklausantį 292 Lt vertės turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Asha 306“.

Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2013-04-20 buvo Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, kur susitiko su pažįstama K., kurios pavardės nežino. Ji buvo su savo pažįstamais, kurių jis nepažįsta, tik žino vieno vaikino vardą - J. Jie visi buvo išgėrę. Vienas vaikinas, kurio nei vardo, nei pavardės jis nežino, paprašė jo nunešti pakrauti jo telefoną. Jis paėmė tą telefoną „Nokia Asha 306“ ir nunešė jį į „Tele2" saloną krautis. Po kažkiek laiko, nežino, kas jam užėjo, nes buvo stipriai išgėręs, jis nusprendė sugrįžti ir paimti tą telefoną. Paėmęs minėtą telefoną jis išvažiavo namo, niekam nieko nepasakęs. Kitą dieną jis nusprendė telefoną grąžinti. Paskambino J., su kuriuo susitarė susitikti ir grąžinti telefoną. 2013-04-21 jie susitiko netoli 3-iojo PK, kur jis jam atidavė minėtą telefoną. Tuomet jie įsėdo į autobusą važiuoti link VCUP, bet juos pagavo kontrolieriai ir išvedė į kontrolierių mikroautobusą išrašyti baudas. Jis turėjo su savimi asmens dokumentą, todėl jam greitai išrašė baudą ir jis išėjo. Šiek tiek palaukė J., bet nesulaukęs, išvažiavo į darbą. Daugiau su J. susisiekti nebandė. Dėl padaryto labai gailisi, norėtų atlyginti padarytą žalą. Sutinka, kad jam būtų paskirta bausmė atlikti viešuosius darbus ir pažada juos atlikti (b. 1. 54, 58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. K. parodė, kad ji yra E. K. mama. 2013-04-20 apie 17 val. jai paskambino sūnus E. K., kuris pasakė, kad apie 15.30 val. Vilniaus Centrinėje universalinėje parduotuvėje, esančioje Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, nepažįstamas vaikinas pavogė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Asha 306“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Jai padaryta 292 Lt žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. 1. 8)

Pagal 2013-04-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą S. K. pateikė dokumento, patvirtinančio mobiliojo ryšio telefono "Nokia Asha 306“ įsigijimą, kuriame nurodyta minėto telefono vertė - 292,03 Lt, patvirtintą kopiją (b. 1. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. K. parodė, kad 2013-04-20 apie 13 val. jis buvo netoli Vilniaus Centrinės universalinės parduotuvės, esančios Konstitucijos pr. 16, Vilniuje. Apie 14 val. atvažiavo jo draugė K. M. kartu su nepažįstamu vaikinu. Jie visi kartu vaikščiojo po parduotuvę. Po to tas vaikinas pamatė jo telefoną „Nokia Asha 306“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad jis duotų jam tą telefoną, nes norėjo paklausyti muzikos. Telefoną minėtam vaikinui jis davė, ir šis klausėsi muzikos, kol telefonas nusėdo. Tada jis nunešė tą telefoną pakrauti į „Tele2" saloną, esantį VCUP. Kartu su juo buvo tas vaikinas ir matė, kur jis minėtą telefoną paliko krautis. Paskui jis su tuo vaikinu grįžo pas draugę. Vaikinas, pabuvęs apie pusvalandį, išėjo ir negrįžo. Tuomet buvo apie 15.30 val. Jis nuėjo į „Tele2“ saloną, kur jam pasakė, kad minėtas nepažįstamas vaikinas pavogė jo telefoną. Vaikinas buvo apie 18-20 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, „ryžų" plaukų, apsirengęs baltą džemperį ir mėlynais džinsais, kalbėjo lietuviškai. Tą vaikiną jis atpažinti galėtų (b. 1. 10).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. K. atpažino E. M. kaip vaikiną, apie kurį davė parodymus (b. 1. 49-50).

Atlikus telefono „Nokia Asha 306“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, nustatyta, kad po įvykio, t. y. po 2013-04-20, į šį telefono aparatą buvo įstatytos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. 1. 16-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. G. parodė, kad 2013 m. balandžio antroje pusėje, dienos nepamena, jis ėjo pro prekybos centrą „Mada", esantį Viršuliškių mikrorajone, Vilniuje. Ten prie jo priėjo nepažįstamas apie 20 metų amžiaus vaikinas ir pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Asha 306“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), už 60 Lt. Pažiūrėjęs, kad telefonas veikia, jis jį nusipirko už 60 Lt ir iki šiol juo naudojosi. Kad tas telefonas vogtas, jis nežinojo ir nieko neįtaria. Į šį telefoną buvo įsidėjęs savo SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 25).

Pagal 2013-09-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą E. G. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Asha 306“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 26). Atlikta šio telefono apžiūra, ir jis grąžintas S. K. (b. 1. 27-29).

Ikiteismikinio tyrimo metu Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. tvarka apklaustas kaip liudytojas J. J. parodė, kad jis pažįsta E. ir E., kurių pavardžių nežino, bei K. M. Jie visi keturiese 2013-04-20 buvo CUP, esančioje Vilniuje, Konstitucijos pr. 16. Vaikščiojant po parduotuvę nusėdo E. telefonas, koks telefono modelis - nepamena. Jis paprašė E. eiti pastatyti tą telefoną krautis. Tada E. su E. nuėjo į „Tele2“ saloną, o jis su K. nuėjo į parduotuvę „Maxima“. Po kiek laiko visi keturiese vėl susitiko, sėdėjo penktame aukšte, alkoholinių gėrimų nevartojo. Po kiek laiko E. pasakė, kad važiuoja namo, ir išėjo. Ar E. tą dieną buvo išgėręs, jis nežino, tačiau nuo jo alkoholio kvapas nesklido. Po to E. nuėjo pasiimti savo telefono, bet jam „Tele2" salone pasakė, kad telefoną jau pasiėmė kažkas kitas. Iš pradžių jie nesuprato, kas galėjo pasiimti tą telefoną. Po kažkiek dienų K. paskambino E. ir pasakė, kad jis paėmė E. telefoną. Po tos dienos, kai buvo pavogtas E. telefonas, jis su E. jokioje stotelėje susitikęs nebuvo ir jokio telefono jis jam neperdavė. Paskutinį kartą E. matė maždaug prieš du mėnesius, tačiau apie minėtą telefoną su juo nekalbėjo. Apie tai, kad E. paėmė E. telefoną, jis sužinojo iš K. (b. 1. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja K. M. parodė, kad ji pažįsta E. K., J., kurio pavardės nežino, ir E., kuris gyvena netoli jos (duomenys neskelbtini). 2013-04-20 jie visi buvo Vilniaus CUP, esančioje Konstitucijos pr., Vilniuje, 5-ame aukšte. Ten būnant nusėdo E. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia Asha 306“. Jis su E. nuėjo pakrauti minėtą telefoną į „Tele2“ saloną pirmame aukšte ir, ten jį palikę, grįžo į penktą aukštą. Po 15-20 min. E. pasakė, kad eina į tualetą pirmame aukšte, nors tualetas buvo ir penktajame aukšte. Ji su savo draugėmis, kurias sutiko CUP, nuėjo į parduotuvę „Maxima“, kurioje jau buvo E. su J., nes iš karto po to, kai išėjo E., jie eskalatoriumi nusileido į pirmą aukštą ir nuėjo į parduotuvę „Maxima“. Kai išėjo iš parduotuvės, E. pasiūlė nueiti į „Tele2“ saloną pasiimti telefoną. Kai jie atėjo į tą saloną, darbuotoja E. pasakė: „tavo brolis jau pasiėmė telefoną“. Tuomet jie išėjo į lauką, ir ji iš savo telefono paskambino E., bet su juo nebuvo galimybės susisiekti. Tada ji paskambino į policiją ir pranešė apie telefono dingimą. Atvažiavo policijos pareigūnai, užrašė jų duomenis ir kartu su E. išvažiavo pas jo tėvus. Po 3-jų valandų E. paskambino į jos telefoną, pasakė „telefono jau nėra, aš jį pardaviau“ ir padėjo ragelį. Po minėto įvykio ji su E. nebendravo, tik maždaug prieš dvi savaites matė jį vieną kartą Salininkuose. Tuomet jis pasakė, kad išvažiuoja į Baltarusiją ir jokia policija jo nepagaus. E. E. telefono vagystės metu buvo blaivus. Kiek žino, E. šiuo metu niekur nedirba, bendrauja su mažamečiais. Jį dažniausiai galima pamatyti prie parduotuvės „Maxima“, geriantį su alkoholikais, ar prie lentpjūvės, daužantį sienas (b. 1. 44).

Išdėstytais faktiniais duomenimis ir kitais byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis E. M. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nėra.

Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti viešųjų darbų bausmę. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis E. M. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl prokuroro siūlomos skirti bausmės rūšies ir jos dydžio E. M. pareiškė, kad su siūloma bausme sutinka (b.l. 77).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, civilinis ieškinys nepareikštas, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, yra 11 klasės moksleivis, baustas administracine tvarka, neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. M. skirtina viešųjų darbų bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti E. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. M. galutinę sumažintą bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas palikti kaltinamajai I. M. galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinimas apie viešųjų darbų bausmę: viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę vykdančią instituciją (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo yra paskirta viešųjų darbų bausmė, yra pateikiamas vykdyti apygardos probacijos tarnybai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Ši tarnyba, kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąja institucija pagal bausmės vykdymo vietovėje esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų, taip pat visuomeninių organizacijų paraiškas arba nuteistojo pageidavimą parenka konkrečią viešųjų darbų atlikimo vietą ir konkretų darbą.

Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.