- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-372-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08617-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Klaipėdos miesto 1-asis notarų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Klaipėdos miesto 1-asis notarų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. testamentą faktiškai priėmė tetos Z. K.-D. palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius baldus.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
4. Susipažinęs su patikslintu pareiškimu ir naujai pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad Z. K.-D. palikimą yra priėmusi Lietuvos Respublika. Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. spalio 16 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. K1AK-5876, kurio pagrindu pareiškime nurodyto buto nuosavybės teisė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, dėl kurio jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
5. Teismas pažymėjo, kad notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumas gali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais, pareiškiant teismui ieškinį. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir šiuo klausimu teismų formuojamą praktiką, teismas padarė išvadą, jog tokio pobūdžio ginčas yra nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, ieškinio dalyku, be kita ko, turi būti palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimas. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu į turtą, kuriam pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, kitam įpėdiniui jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ypatingosios teisenos tvarka toks faktas negali būti nustatomas, nes jis tiesiogiai susijęs su šio liudijimo nuginčijimu ir nesukurs pareiškėjos siekiamų teisinių pasekmių. Teismas konstatavo, kad siekdama paveldėti turtą, kuris priklauso kitiems asmenims, pareiškėja galėtų pasinaudoti teise prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tik kartu ginčydama kito asmens nuosavybės teisę, t. y. ypatingosios teisenos tvarka toks faktas negali būti nustatomas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja J. V. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti nagrinėti kitos sudėties teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nepagrįstai nurodė, kad šis pareiškimas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai. Apeliantės teigimu, valstybės įmonė Turto bankas yra pradėjusi pareiškėjos šeimos iškeldinimo procedūras iš palikėjai priklausiusio buto, todėl pareiškimu yra siekiama išsaugoti teisę į šeimos gyvenamąjį būstą, kuriame pareiškėja su šeima gyvena nuo 2012 metų.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Apeliantės atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nepagrįstai nurodė, jog šis pareiškimas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai. Apeliantės teigimu, valstybės įmonė Turto bankas yra pradėjusi pareiškėjos šeimos iškeldinimo procedūras iš palikėjai priklausiusio buto, todėl pareiškimu yra siekiama išsaugoti teisę į gyvenamąjį būstą.
12. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja J. V. ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja priėmė savo mirusios tetos Z. K. D. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pirmosios instancijos teismas minėtą pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 16 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kurio pagrindu Z. K. D. palikimas perėjo valstybei, todėl teismas nurodė, jog pareiškėja savo teises turėtų ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdama ieškinį dėl valstybės paveldėjimo teisės ginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu į turtą kitam įpėdiniui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 straipsnis) tais atvejais, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).
14. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad mirusios Z. K. D. palikimas paveldėjimo teise yra perėjęs valstybei. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekdama paveldėti Z. K. D. turtą, pareiškėja gali prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu tik kartu ginčydama valstybei išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Vadinasi, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas CPK nustatyta ypatingosios teisenos tvarka ir turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskiruoju skundu apeliantė neginčija teismo išvados dėl pareiškimo nagrinėjimo procesinės tvarkos.
15. Kartu apeliacinės instancijos pažymi ir tai, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ieškinį (pareiškimą) atsisakoma priimti tik tuo atveju, jeigu ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismų kompetencijai arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad nurodytas atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) teisinis pagrindas taikytinas sistemiškai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatomis, pagal kurias kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas.
16. Iš byloje pateikto patikslinto pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja siekia įgyvendinti paveldėjimo teisę į savo mirusios tetos Z. K. D. palikimą ir šiuo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikimas buvo priimtas vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytų būdų, t. y. faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Vien tai, jog pareiškėja netinkamai suformulavo savo reikalavimus ir nepareiškė atskiro reikalavimo dėl valstybės paveldėjimo teisės ginčijimo, savaime nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad kreipdamasi į teismą pareiškėja nesiekia jokių teisinių pasekmių atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos reikalavimas apskritai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog pareiškėjos pateiktas procesinis dokumentas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų turinio ar formos reikalavimų (CPK 111–114 straipsniai) ar turėtų būti pareikštas kitos teisenos tvarka, turėtų taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsisakymas priimti pareiškimą, kurio trūkumai gali būti pašalinti taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, nebūtų suderinamas su vienu iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principu, taip pat neužtikrintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią teismas, nustatęs, jog asmuo, kreipęsis į teismą ypatingosios teisenos tvarka, turėjo kreiptis į teismą ieškinio teisena, turi taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkančiam procesiniam dokumentui, t. y. ieškiniui, pateikti (CPK 115, 138 straipsniai), o ne atsisakyti priimti pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2008).
18. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatęs, jog pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas CPK nustatyta ypatingosios teisenos tvarka ir turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti pareiškėjai terminą CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkančiam ieškiniui pateikti. Kadangi tokio pobūdžio procesinio dokumento trūkumai pareiškėjai nebuvo nustatyti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą ir procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos J. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.