- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e1-1961-1131/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23444-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro S. B. (S. B.) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. G. (G. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu;
3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 70 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 80 parų areštas;
4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 10 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 25 parų areštas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartimi bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. ir 2009 m. vasario 10 d. nuosprendžius, subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 90 parų areštas, 2009 m. gegužės 18 d. paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę;
5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu;
6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G. 2020 m. birželio 15 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 22, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis G. G., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, niekada nebuvo išsilaikęs teisių vairuoti. Automobilis, kurį vairavo įvykio dieną, priklauso T. J., ji yra jo draugė. Ji, duodama savo automobilį, nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. 2020 m. birželio 15 d., apie 22.00 val., pradėjo vartoti alkoholį (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kapinių. Vartojo degtinę, jos galėjo išgerti maždaug pusę litro. Iš karto išgėręs alkoholio, sėdo į automobilį ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo ten ir buvo atvažiavęs. Jam pavažiavus apie 2 minutes, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatė pranešime apie įtarimą nurodytą girtumą ir jį sulaikė. Paaiškino, kad šiuo metu niekur nedirba, gyvena su tėvais, pragyvena iš atsitiktinių darbų (b. l. 75-77).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. J. parodė, kad automobilį ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo iš savo brolio I. J. (I. J.) 2020 m. birželio 4 d. pagal transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutartį. Jos brolis šią transporto priemonę įgijo iš MB ,, (duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad 2020 m. birželio 15 d., apie 14.00 val., pas ją į namus atvyko jos brolis I. J. kartu su jos pažįstamu G. G.. Jos brolis I. J. neturi teisių vairuoti automobilį, tačiau ji manė, kad G. G. gali vairuoti, yra ne kartą mačiusi jį vairuojantį, jai net nekilo įtarimas, kad jis neturi teisių vairuoti, jis buvo blaivus. Kiek pabuvę pas ją, G. G. ir jos brolis išvažiavo su automobiliu, tačiau ji nematė, kaip jie išvažiavo. Matė jau išvažiuojančią mašiną, dėl to neprieštaravo. Tą pačią dieną, vėlai vakare jai paskambino brolis ir pasakė, kad automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 28-29).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės S. S. 2020 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 15 d., apie 22.50 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. J. (A. J.) (duomenys neskelbtini) gatvėje patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio ir pradėjus bendrauti su vairuotoju, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Kaip po to paaiškėjo, automobilį vairavo G. G., kuriam pirmu tikrinimu apie 22.57 val. buvo nustatytas 2,22 promilių girtumo laipsnis, antru apie 23.20 val. ? 2,08 promilių girtumas (b. l. 5).
Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. birželio 15 d. 22.57 val. G. G. buvo nustatytas 2,22 promilių girtumo laipsnis, o 23.20 val. nustatytas 2,08 promilių girtumo laipsnis (b. l. 16?17).
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2020 m. sausio 6 d. patikros sertifikato Nr. 1199998 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARJK-0152 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. liepos 6 d.
Iš 2020 m. birželio 15 d. 22.55 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 18). Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,22 promilių girtumas, o antrojo – 2,08 promilių girtumas (b. l. 18).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonė ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) 2020 m. birželio 4 d. išregistruota; 2020 m. gegužės 25 d. pranešta apie pardavimą, savininkas nuo 2020 m. gegužės 25 d. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 65). Iš liudytojos T. J. pateiktos automobilio ,,Opel Astra“ pardavimo-pirkimo sutarties kopijos matyti, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 1 d. minėtą automobilį pardavė I. J. (b. l. 30-31). Iš 2020 m. birželio 4 d. minėto automobilio pardavimo-pirkimo sutarties matyti, kad I. J. automobilį pardavė T. J. (b. l. 32).
VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė 1999 m. pagaminto automobilio ,,Opel Astra“ kaina Lietuvoje be PVM yra – 744 Eur, su PVM – 900 Eur (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
G. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad G. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis G. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog vairuotojo pažymėjimo neturi, niekada nebuvo išsilaikęs teisių vairuoti. Automobilis, kurį vairavo įvykio dieną, priklauso T. J., ji yra jo draugė. Ji, duodama savo automobilį, nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. 2020 m. birželio 15 d., apie 22.00 val. pradėjo vartoti alkoholį (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kapinių. Vartojo degtinę, jos galėjo išgerti maždaug pusę litro. Iš karto išgėręs alkoholio, sėdo į automobilį ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo ten ir buvo atvažiavęs. Jam pavažiavus apie 2 minutes, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatė pranešime apie įtarimą nurodytą girtumą ir jį sulaikė (b. l. 75). Tokie kaltinamojo G. G. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos T. J. parodymai (b. l. 28) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės S. S. 2020 m. birželio 16 d. tarnybinio pranešimo duomenys (b. l. 5). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis G. G. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina 2020 m. birželio 15 d. 22.55 val. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 18). Be to, iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. birželio 15 d. 22.57 val. G. G. buvo nustatytas 2,22 promilių girtumo laipsnis, o 23.20 val. nustatytas 2,08 promilių girtumo laipsnis (b. l. 17?18). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad G. G. 2020 m. birželio 15 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 22, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo G. G. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Dėl G. G. skirtinos bausmės
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. G. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 81-83).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. G. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis G. G. ne kartą teistas (paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (3 veikos) (b. l. 37-43), administracine tvarka baustas daug kartų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 44-61). Kaltinamasis nedirbantis (b. l. 64), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 63). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bei prokuroro siūlomą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Kaltinamasis sutiko su arešto paskyrimu.
Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad G. G. skirtina 45 parų arešto bausmė, t. y. jo dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, kuri, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
G. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
G. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d. 22.58 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 15.54 val. (b. l. 68, 69). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo G. G.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, G. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad G. G. vairavo, kai jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, anksčiau teistas septynis kartus, baustas administracine tvarka, vairavo neturint tam teisės, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam G. G. pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, kad jis 2020 m. birželio 15 d., apie 22.50 val., Vilniuje, vairavo automobilį ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija. Iš 2020 m. birželio 4 d. minėto automobilio pardavimo-pirkimo sutarties matyti, kad I. J. automobilį pardavė T. J. (b. l. 32). Šiuos duomenis patvirtino liudytoja T. J. (b. l. 28) bei pats kaltinamasis G. G.. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo G. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, darbingas, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 900 Eur (su PVM) (b. l. 23), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus mieste ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Teismas pažymi, kad iš prokuroro pateikto pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dalyje dėl kaltinamajam siūlomos bausmės rūšies ir dydžio, be kita ko, nurodoma, kad konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra 744 Eur, t. y. be PVM. Teismo vertinimu bei atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 900 Eur su PVM (b. l. 23), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Dėl G. G. taikomų kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
Kaltinamajam G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-79) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas.
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 6 Eur (b. l. 25). Šios išlaidos BPK 105 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistinos iš kaltinamojo G. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
G. G. (G. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. (G. G.) paskirti trisdešimties (30) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti G. G. (G. G.) laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2020 m. birželio 15 d. 22.58 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 15.54 val., t. y. vieną dieną, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Paskirti G. G. (G. G.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš G. G. (G. G.) automobilio ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 900 Eur (devynis šimtus eurų).
G. G. (G. G.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Priteisti iš G. G. (G. G.) 6 (šešių) eurų dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;
2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;
4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.