- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- T-28-193/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- S. J.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ričardo Gilio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos 2014 m. balandžio 22 d. teikimą dėl nuteistojo S. J. perkėlimo į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo 2006-09-13 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 11 d..
Šiuo metu S. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės pabaiga 2019 m. lapkričio 14 d..
2014 m. balandžio 25 d. Panevėžio apygardos teisme gautas Alytaus pataisos namų administracijos 2014-04-22 teikimas Nr. 8-4860 dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsniu, yra prašoma nuteistąjį S. J. tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į atvirąją koloniją. Teikime nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesimokė, dirba, drausmine tvarka baustas tris kartus (nuobaudos negalioja), skatintas dvylika kartų. Nuteistojo pakartotinio smurtinio ir bendro nusikalstamumo rizika vidutinė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į Alytaus pataisos namų administracijos teikimą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo S. J. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą netenkintinas.
Nuteistųjų laisvės atėmimu, kuriems paskirta šią bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, kategorijas numato BVK 90 straipsnio 1 dalis, tai yra – už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose; taip pat nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka. BVK 140 straipsnio 4 dalis numato galimybę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, būti perkeltiems į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Kaip matyti iš pataisos įstaigos administracijos teikimo bei kitų dokumentų, nuteistasis S. J. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas šiam nuteistajam galėtų būti taikomas 2015 m. kovo 14 d., tai yra ne daugiau kaip už vienerių metų. Tačiau vien šių formaliųjų, įstatymų numatytų, kriterijų, sprendžiant nuteistojo perkėlimo į švelnesnio rėžimo pataisos įstaigą klausimą, nepakanka. Yra privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, pataisos įstaigos administracijos bei psichologinės tarnybos nuomones, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą bei konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis.
Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, numatytais BVK 91 straipsnyje, tai yra atvirojoje kolonijoje nuteistieji laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi; turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje; gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais; gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu; esant sąlygoms, suteikiama galimybė gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis; kolonijos administracijos leidimu gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi; jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į namus arba kasmetinių atostogų metu gali parvykti į namus.
Taigi, kaip matyti, nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų atliekančių bausmę pataisos namuose, tai yra jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Dėl šių priežasčių, sprendžiant ar nuteistąjį tikslinga perkelti iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, vadovaujantis teismų praktika, tokių asmenų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, kad bausmę atliekantys asmenys, ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems.
Kaip matyti iš Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos 2014-04-16 išvados Nr. 105-333, bendraujant su nuteistuoju S. J. stebimas emocinis labilumas, nerimastingumas, gynybiškumas, ypač kalbant apie nemalonius praeities įvykius. Nuteistasis teigia, kad šiuo metu nusikaltimą pripažįsta ir gailisi jį padaręs, taip pat, jog supranta alkoholio padarytą neigiamą įtaką tiek jam, tiek jo šeimos nariams. Savitarpio pagalbos grupių (AA) nelankė, kadangi nemanė, jog tai gali padėti išspręsti šią problemą. Ankstesniu bausmės atlikimo metu nuteistasis yra save žalojęs, tokių ketinimų ir suicidinių minčių yra išsakęs ir šios bausmės atlikimo metu, tad nuteistajam būdinga žema nerimo ir įtampos tolerancija. Šia išvada taip pat buvo nustatyti nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikaltimo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, tarp jų asocialaus elgesio pasireiškimas jauname amžiuje (nuo 16 m.); alkoholio vartojimo problema; impulsyvus elgesys, emocinės problemos; galimas aukštas išgyvenamo streso lygis nepavykus įsitvirtinti laisvėje. Be šių aplinkybių, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos bei Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-50-193/2006, S. J. praeityje, prieš priimant Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį, buvo nusikaltęs dar septynis kartus, taip pat jam buvo taikytos jo padėtį švelninančios priemonės – 1993-06-15 įstatymas „Dėl amnestijos“, kuriuo sumažintas bausmės laikas; lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos; bausmės vykdymo atidėjimas, be to, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (tačiau už šios veikos padarymą visgi buvo nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu). Tačiau visos minėtos aplinkybės S. J. elgesiui teigiamo poveikio nepadarė, o naują labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nuteistasis, kaip jau ir minėta, įvykdė nepraėjus vieneriems metams nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nuteistasis dėl įvykdyto nusikaltimo neapgailestavo ir savo kaltės nepripažino, o Alytaus pataisos namų administracijos pateiktoje medžiagoje nurodoma dviprasmiška informacija – nuteistojo charakteristikoje, jog jis kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, o psichologinės tarnybos išvadoje, jog šiuo metu nusikaltimą pripažįsta ir gailisi jį padaręs. Taigi, šios aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių. Taip pat nuteistasis nusikaltimą, dėl kurio atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė būdamas neblaivus ir alkoholio vartojimo problema, kaip jau ir minėta, Alytaus pataisos namų Psichologinės tarnybos išvadoje, priskiriama prie nuteistojo S. J. pakartotinio smurtinio nusikaltimo riziką didinančių kriminogeninių veiksnių, kurios buvimą nuteistasis nors ir pripažįsta, tačiau bausmės atlikimo metu nesprendė.
Kaip matyti iš Alytaus pataisos namų pateiktos charakteristikos ir pažymos apie nuteistojo, bausmės atlikimo metu nuteistasis S. J. nors ir buvo tris kartus baustas drausmine tvarka (teikimo nagrinėjimo metu paskirtosios nuobaudos nebegalioja), tačiau trylika kartų buvo skatintas – iš jų dešimt kartų už nepriekaištingą elgesį bei tris kartus už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą. Pataisos įstaigoje S. J. dirba nuo 2007-06-12, kaip nurodo įstaigos administracija, paskirtas užduotis atlieka laiku ir gerai, o tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis, taip pat nurodoma, kad nuteistasis sugeba vertinti ir analizuoti savo elgesį, tačiau ne visą laiką tą daro, taip pat, kad save pateisina, neprisiima atsakomybės, emociškai stabilus, dirglus. Be to, Alytaus pataisos namų psichologinei tarnybai įvertinus nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikaltimo riziką, buvo pateikta išvada, kad nuteistojo pakartotinio tiek smurtinio, tiek bendro nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis S. J. bausmę lengvojoje grupėje atlieka nuo 2011-10-04 (iš paprastosios grupės perkeltas paskatinimo būdu), tačiau nepraėjus nė mėnesiui nuo paskatinimo S. J. 2011-10-25 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Taigi šios aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti S. J. elgesį pataisos įstaigoje, be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dar nepraėjo pakankamas laiko tarpas, jog būtų galima vertinti nuteistojo elgesį jam bausmę atliekant lengvosios grupės sąlygomis ir teigti, kad nuteistasis jau gali būti skatinamas jį perkeliant iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Nepaisant to, kad Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, jog nuteistasis S. J. yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, tačiau įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis S. J. toliau turi atlikti bausmę pataisos namuose, kadangi dar negalima daryti pagrįstos išvados, jog S. J. tęsiant paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą atvirosios kolonijos sąlygomis, bus pasiekti BK 41 straipsnio 1 dalyje numatyti bausmės tikslai, todėl nepritartina siūlymui paskatinti S. J., perkeliant jį iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BVK 140 straipsnio 4 dalimi, BPK 362 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus pataisos namų administracijos teikimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.