Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-05-02 · Administracinė byla Nr. A-410-822/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
A-410-822/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02439-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Arūnas Dirvonas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-410-822/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02439-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2015 m. kovo 19 d. raštą Nr. 96-633, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 2S-1604; įpareigoti Lukiškių TI-K nuimti nuo pareiškėjo kameroje esančio lango angoje tarp grotų įstatytą metalinį tinklą arba laikyti pareiškėją vienoje iš gyvenamųjų kamerų Nr. 216-224, kuriose tokie tinklai yra jau nuimti; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gydytoja psichiatrė 2015 m. sausio 22 d. jam rekomendavo šviesos terapiją, tačiau pareiškėjo gyvenamojoje kameroje nėra užtikrinami apšvietimo reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 22 punkte. Dėl to pareiškėjas patyrė psichologinius sutrikimus, pažeminimą, kankinimą ir dvasinę skriaudą, t. y. neturtinę žalą. Pareiškėjas Lukiškių TI-K pateikė prašymą nuo pareiškėjo gyvenamojoje kameroje esančio lango nuimti tarp lango ir grotų įstatytą metalinį tinklą, o Lukiškių TI-K 2015 m. sausio 19 d. raštu Nr. 96-633 atsisakius tenkinti jo prašymą, pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, tačiau ir pastarasis 2015 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 2S-1604 pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjo manymu, Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento jam pateikti atsakymai yra formalūs, šališki ir prieštaraujantys teisės aktams.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtinta, kad langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Taigi metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Lukiškių TI-K į pareiškėjo prašymą atsakė tinkamai, pateikė prašomą informaciją, 2015 m. kovo 19 d. atsakymas Nr. 96-633 atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas 2015 m. vasario 20 d. prašymu kreipėsi dėl šviesos terapijos taikymo. Atsakymas į šį pareiškėjo prašymą buvo pateiktas 2015 m. kovo 6 d. raštu Nr. 96-521. Sprendžiant dėl skundo pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

Teismas nuodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), Taisyklės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010).

Vadovaujantis BVK nuostatomis, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 straipsnio 1 dalis). Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas) bei užtikrinta sveikatos priežiūra (13 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamųjų kamerų įrengimą ir eksploatavimą detaliau reglamentuoja Taisyklės, kurių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi gyvenamųjų kamerų įrengimas visais atvejais privalo atitikti Lietuvos Respublikoje patvirtintas higienos normas, įskaitant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, pagal kuriuos laisvės atėmimo vietos administracijai yra nustatyta pareiga kamerose užtikrinti tam tikro lygmens natūralų apšvietimą, langai gali būti aptraukiami metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nenustatyta, kad kameros, kurioje laikomas pareiškėjas, langus aptraukus metaliniu tinklu yra pažeisti Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatyti natūralaus apšvietimo ar dirbtinės apšvietos reikalavimai ar vien dėl to būtų sudaryta nesaugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nei Lukiškių TI-K, nei Kalėjimų departamentas, priimdami ginčijamus sprendimus gero administravimo principo imperatyvų nepažeidė, t. y. laikėsi teisės aktų nuostatų, nebuvo šališki ar neobjektyvūs, skundžiami sprendimai pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. 96-633 ir Kalėjimų departamento 2015 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 2S-1604 yra teisėti ir pagrįsti, teisinio pagrindo juos naikinti nėra.

Kadangi byloje nenustatyta, jog kameros, kurioje laikomas pareiškėjas, langus aptraukus metaliniu tinklu yra pažeisti Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatyti natūralaus apšvietimo ar dirbtinės apšvietos reikalavimai ar vien dėl to būtų sudaryta nesaugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas įpareigoti Lukiškių TI-K nuimti nuo pareiškėjo kameroje esančio lango angoje tarp grotų įstatytą metalinį tinklą arba laikyti pareiškėją vienoje iš gyvenamųjų kamerų, kuriose tokie tinklai yra jau nuimti, netenkintinas.

Šiame sprendime konstatuota, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog kameros, kurioje laikomas pareiškėjas, langus aptraukus metaliniu tinklu buvo pažeisti Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatyti natūralaus apšvietimo ar dirbtinės apšvietos reikalavimai, taip pat nenustatyta, kad vien dėl to buvo sudaryta nesaugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Taip pat konstatuota, kad Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. 96-633 ir Kalėjimų departamento 2015 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 2S-1604 yra teisėti ir pagrįsti. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, dėl ko kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

III.

Pareiškėjas V. K. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu nesutinka.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prašo paminėt pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia argumentais, suformuluotais skunde pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 96-633 ir Kalėjimų departamento 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 2S-1604, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą nuo jo gyvenamojoje kameroje esančio lango nuimti metalinį tinklą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog kameros, kurioje laikomas pareiškėjas, langus aptraukus metaliniu tinklu buvo pažeisti Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatyti natūralaus apšvietimo ar dirbtinės apšvietos reikalavimai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. 96-633 ir Kalėjimų departamento 2015 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 2S-1604 yra teisėti ir pagrįsti. Teismas sprendė, kad konkrečiu atveju nenustatyta viešosios atsakomybės salyga – neteisėti atskovo veiksmai, todėl nėra pagrindo neturtinei žalai atlyginti (CK 6.271 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nustatyta, jog kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi lango stiklo aptraukimas metaliniu tinklu neprieštarauja Taisyklių 14.1 punktui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, metaliniu tinklu aptraukto stiklo natūralus apšvietimas turi atitinkti Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus.

Atkreitinas dėmesys į tai, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkte numatyta, jog gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Bylos medžiaga patvirtina, kad periodiškai atliekamų Lukiškių TI-K patalpų patikrinimų metu higienos normų reikalavimų pažeidimų, susijusių su oro judėjimo srautais, natūraliu apšvietimu ir kt., nustatyta nebuvo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, veikė neteisėtai, taip pat panaikinti Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 96-633 ir Kalėjimų departamento 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2S-1604, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą nuo jo gyvenamojoje kameroje esančio lango nuimti metalinį tinklą.

Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Lukiškių TI-K lango stiklą aptraukus metaliniu tinklu nepažeidė Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, ir sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu (ABTĮ 136 str.), atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, su minėta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasIrmantas JarukaitisSkirgailė Žalimienė