- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- 1A-247-468/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21037-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- E. L.
- Advokatai
- Anna Grinevič
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-02 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Iš E. L. UAB „I.“ naudai priteista 726 Eur turtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. L. pripažintas kaltu dėl to, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2021-06-26, apie 23.55 val., iš (duomenys neskelbtini) esančio neuždaryto restorano ,,N.“, kuris priklauso UAB ,,I.“, pasikėsino pagrobti du planšetinius kompiuterius ,,iPad“, 484 Eur vertės ir ,,Lenovo“, 242 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi būdamas pastebėtas restorano darbuotojų, šalindamasis iš įvykio vietos pagrobtus kompiuterius išmetė, taip sudaužydamas jų ekranus, padarydamas UAB ,,I.“ 726 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu E. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-02 nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę.
5.1. Nuteistojo vertinimu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, mano, jog galėtų būti skiriami viešieji darbai, kurie suteiktų galimybę integruotis į darbą ir pradėti pilnavertį gyvenimą, tai būtų naudinga visuomenės labui. Pažymi, kad dirbtų bet kokį jam paskirtą darbą, būdamas laisvėje galėtų atlyginti padarytą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė E. L. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestinas
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo E. L. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei UAB „I.“ priteistas turtinės žalos dydis, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
7. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas E. L. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į asmens padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (padaryta tyčinė veika), į nusikalstamos veikos stadiją (pasikėsinimas), atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis pripažino kaltę, dėl savo veiksmų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatė, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (asmuo ne kartą teistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 173-174), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje). Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis E. L. atžvilgiu bus pasiekta paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. nesutinka su jo atžvilgiu paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Su tokiomis nuteistojo išvadomis nesutiktina. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks asmens elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nepaisant ankstesnių teistumų, nuteistasis pakartotinai daro nusikalstamas veikas nuosavybei, savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė apylinkės teismas, darytina išvada, kad E. L. atžvilgiu bausmės tikslai už šią nusikalstamą veiką bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o skirti švelnesnę bausmę, taip pat ir nuteistojo prašomus viešuosius darbus, atsižvelgiant į tai, kad jam jau ne kartą buvo skiriamos ir švelnesnės, ir griežčiausios bausmės, ir jomis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra tikslinga. Pažymėtina, kad nepaisant asmens neigiamos charakteristikos, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra trumpesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tokios trukmės bausmė, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra laikytina per griežta ir ribojančia asmenį labiau nei tai yra būtina, jos trukmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nepažeidžia proporcingumo principo.
11. Nors, nuteistojo vertinimu, nagrinėjamu atveju viešieji darbai būtų tinkamesnė bausmė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskiriant švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę E. L. teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi tokia sankcija būtų neproporcingai švelni, o nuteistojo nurodoma galimybė atliekant viešuosius darbus atlyginti priteistą žalą, atsižvelgiant į šių darbų neatlygintinumą, yra nereali. Taip pat pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė, nors paskirta laisvės atėmimo bausmė neabejotinai pakeis jo įprastą gyvenimą, tai yra neišvengiamos už nusikaltimų padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats E. L.. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.
12. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo tokį savo sprendimą motyvuoti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo/netaikymo E. L. nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau vertina šio instituto taikymo galimybę.
13. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. E. L. paskirta bausmė atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, todėl formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas, vis dėlto, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, ankstesnius E. L. teistumus už analogiškas veikas, jis anksčiau teistas 10 kartų, šiuo nuosprendžiu teistas už veiką, padarytą praėjus vos pusmečiui po paleidimo iš įkalinimo vietos, teismas daro išvadą, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, priešingai, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad E. L. paskirta bausmė galėtų būti atidedama.
14. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
15. Teismui 2022-03-25 buvo pateikta pažyma dėl 80 Eur iš nuteistojo išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-03-25 prašymo dėl 80 Eur priteisimo - netenkinti.