Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, nebausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016-01-14 apie 14.10 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas vidutinis 1,74 promilių girtumas), vairavo automobilį ,,Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

V. K. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir parodė, kad 2016-01-13 apie 23-24 val. išgėrė pusę butelio brendžio. Atsikėlęs ryte apie 10 val. nuvažiavo į kapines aplankyti savo žmonos kapo. Būdamas kapinėse pasijuto blogai, todėl išgėrė nealkoholinio alaus. Pabuvęs kapinėse vieną valandą, grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje. Kieme pasistačius automobilį, prie jo priėjo žmogus pavarde P. (V. J. P.), kuris pasakė, kad jis (V. K.) blogai vairuoja, kad iškvies policiją. Jis tam žmogui atsakė, kad blogai jaučiasi ir grįžo namo. Einant namo nuo automobilio, jam iškrito piniginė, kurią vėliau pakėlė V. J. P.. Iš jo piniginės dingo nebegaliojantis tarnybinis pažymėjimas. Būdamas namuose, apie 12-12.30 val. jis išgėrė likusį iš vakaro alkoholį (apie 200 gramų brendžio) ir nuėjo prigulti. Tada po 30-40 minučių į jo namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar jis vairavo automobilį, kambaryje jam davė pūsti į alkotesterį. Pripažįsta, kad automobilį vairavo neturėdamas teisės, tačiau alkoholį jis vartojo grįžęs į namus. Parodė, kad vartoja keturių rūšių vaistus, kuriuos gėrė 2016-01-13 vakare, kitos dieną iš rytą ir grįžęs iš kapinių. Mano, kad V. J. P. iškvietė policijos pareigūnus todėl, kad buvo supykęs, nes jis (V. K.) pasakė jam ,,eik velniop“, tarp jų buvo nemaloni diskusija. Prašo skirti kuo mažesnę baudą ir ją išdėstyti.

V. K. atstovė, advokatė I. K.-M., teismo posėdžio metu prašė V. K. padarytą veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. Nurodė, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neginčijamai įrodytų, kad V. K. automobilį vairavo neblaivus, nes liudytojas V. J. P. neturi jokių specialių žinių nustatyti, ar asmuo automobilį vairavo neblaivus. V. K. važiavo įtartinai, nes buvo susijaudinęs,važiavo iš kapų, be to prieš tai jis vartojo vaistus. V. K. alkoholį vartojo namuose grįžęs iš kapinių. Be to, byloje apklausti policijos pareigūnai parodė, kad V. K. eisena buvo normali, nė vienas policininkas negalėjo nurodyti tikslaus pažeidimo laiko, byloje nėra informacijos, iš kurios būtų matyti kada tiksliai buvo iškviesta policija. Skiriant bausmę prašo įvertinti V. K. asmenybę, kad jis yra pensininkas, vartoja vaistus, nesenai neteko žmonos. Prašo paskirtą baudą išdėstyti dalimis.

Liudytoja S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos patrulių kuopos patrule. Į įvykio vietą, kuriame dalyvavo V. K., pirmi atvyko viešosios policijos patruliai, ji su kolega M. O. atvyko vėliau. Įvykio vietoje ji bendravo su liudytoju, kuris pasakė, kad V. K., norėdamas pasistatyti savo automobilį, kirto gatvę ir atsirėmė į jo automobilį, tačiau žalos jam nepadarė. Liudytojas pasakė, kad V. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, nes išlipęs iš automobilio svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Vėliau policijos pareigūnai nustatė V. K. girtumą. V. K. policijos pareigūnams paaiškino, kad išgėręs nuvažiavo į kapus ir po to grįžo namo. Ji V. K. bute nebuvo, o į pranešimą apie eismo įvykį su kolega sureagavo per 15 minučių. Būnant įvykio vietoje, gal po 10 minučių į kiemą buvo atvestas V. K.. V. K. akivaizdžiai buvo neblaivus, jo girtumas buvo nustatytas policijos tarnybiniame automobilyje. Ji V. K. dokumentų neėmė, nežino kas buvo su jo pinigine, tačiau vėliau ji kieme rado nebegaliojantį V. K. tarnybinį pažymėjimą, kurį atidavė budėtojams. Pildant dokumentus, V. K. pateikė nebegaliojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl jo asmenybė buvo nustatyta per duomenų bazę. V. K. įvykio vietoje sakė, kad yra buvęs komisaras, prašė neduoti pūsti į alkotesterį, sakė, kad neseniai mirė žmona, kad jo dukra yra advokatė. V. K. nieko nesakė, kad alkoholį vartojo pusės valandos bėgyje iki patikrinimo alkotesteriu, jam girtumas buvo nustatytas laikantis visų reikalavimų.

Liudytojas M. O. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-01-14 gavo pranešimą dėl neblaivaus vairuotojo, kuris padarė eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje. Į įvykio vietą su kolege S. R. atvažiavo po 15 minučių, kai gavo pranešimą. Atvažiavus į įvykio vietą, jau buvo kitas policijos pareigūnų ekipažas. Įvykio vietoje buvęs asmuo nurodė asmenį, kuris vairavo neblaivus ir nurodė, kur jis nuėjo. Nepamena, ar tas neblaivus vairuotojas jau buvo kieme, kai su kolege atvyko į įvykio vietą. Policijos pareigūnai vėliau bendravo su tuo vairuotoju (V. K.), nuo kurio sklido alkoholio kvapas, jis buvo su girtumo požymiais. Vairuotojas policijos pareigūnams paaiškino, kad važiavo iš kapų, nes nesenai mirė jo žmona. Prieš tikrinant vairuotojo blaivumą, jo buvo paklausta kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus. Vairuotojas nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1-2 valandas. Jis minėto vairuotojo bute nebuvo. Girtumas V. K. buvo nustatatytas policijos tarnybiniame automobilyje. V. K. pasisakė, kad yra buvęs policijos pareigūnas, jį pažino iš anksčiau, nes tuo metu irgi dirbo policijoje. Įvykio vietoje buvo rastas V. K. seno pavyzdžio pareigūno pažymėjimas, dėl to buvo surašytas tarnybinis pranešimas, o pažymėjimas buvo priduotas į policijos komisariatą. V. K. girtumas buvo nustatytas praėjus gal 10 minučių, bet nepraėjus pusei valandos ar valandai, kai jis atvyko į įvykio vietą.

Liudytojas V. J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad važiuojant Panevėžyje nuo Aukštaičių gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, iš savo dešinės pusės pamatė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kuris suko į jo pusę. Tada jis pasuko į kairę pusę ir sustojo ties įvažiavimu į kiemą. Pravažiavęs pro pat jį, tas automobilis sustojo. Jis, išlipęs iš savo automobilio, nuėjo link to automobilio vairuotojo ir paklausė ,,ką darai?“. Tada pamatė, kad tas vairuotojas yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo sutrikusi jo judesių koordinacija. Tam vairuotojui atidarius duris, iškrito piniginė. Jis piniginę paėmė ir vėliau ją atidavė policijos pareigūnams. Piniginės nebuvo atidaręs, ją paėmė tik todėl, kad vairuotojas nepabėgtų iš įvykio vietos. Parodė, kad to automobilio vairuotojas jo automobilio neapgadino. Vėliau tas vairuotojas užrakino savo automobilį, pasvirdinėjo ir nuėjo į namo laiptinę. Tada buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie į įvykio vietą atvažiavo po 15-20 minučių. Policijos pareigūnus iškvietė įvykį mačiusi mergina, kuri ėjo pro šalį. Tam vairuotojui neblaivumas buvo nustatytas kieme. Įvykio vietoje buvo du policijos ekipažai, pradžioje atvažiavo vienas, o po to kitas. Parodė, kad įvykio vietoje tas vairuotojas pasakė, kad mirė jo žmona, pradėjo ašaroti. Su vairuotoju jokios konfliktinės situacijos nebuvo, V. K. jo necenzūriniais žodžiais nevadino, niekur jo nesiuntė. Jis buvo supykęs ant V. K. tik todėl, kad pastarasis sukėlė avarinę situaciją, todėl ir kvietė policijos pareigūnus. Kad automobilį vairavo būtent V. K., sužinojo tik atvažiavus policijos pareigūnams. Liudytojas buvo apklaustas kieme, apklausinėjo pareigūnė, o V. K. tuo metu buvo policijos tarnybiniame automobilyje.

Liudytoja T. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal gautą pranešimą su kolega vyko į eismo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje Panevėžyje. Kada ir kur tiksliai įvyko eismo įvykis nepamena. Nuvažiavus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko vyriškis, kuris paaiškino, kad pilkos spalvos automobilio ,,Audi“ vairuotojas, būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį ir nuėjo į namo laiptinę. Taip pat vyriškis parodė, kad tas asmuo pametė juodos spalvos piniginę. Patikrinus piniginę, joje buvo visi dokumentai ir pagal juos buvo nustatyta vairuotojo gyvenamoji vieta. Jis nuėjo į vairuotojo butą, kuris buvo penktame aukšte. Buto duris atidarė pats V. K., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. V. K. paklausė, kodėl jis nesulaukė policijos pareigūnų padaręs eismo įvykį, tačiau tada V. K. pradėjo verkti, pasakė, kad jam dabar yra sunkus metas, nes neseniai mirė žmona, prašė padėti. V. K. pasakė, kad važiavo į kapines aplankyti savo žmonos kapo. Tada jis išsivedė V. K. į lauką ir perdavė jį kelių policijos pareigūnams ir išvažiavo. Jis V. K. bute nevaikščiojo, su juo jokių veiksmų neatliko, nematė V. K. bute jokių nugertų alkoholio butelių. Į įvykio vietą jis su kolega atvyko po 5 minučių, kai buvo gautas pranešimas.

Iš blaivumo nustatymo testo matyti, kad V. K. 2016-01-14 nustatytas 1,74 proc. promiles neblaivumas ( b.l.14).

ATPK 129 str. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. nepripažino, kad automobilį vairavo neblaivus, nurodydamas, kad jis alkoholinius gėrimus vartojo būdamas namuose, tokius jo parodymus teismas atmeta kaip nepagrįstus ir vertina juos kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Kad V. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį neblaivus patvirtino byloje liudytoju apklaustas V. J. P.. Liudytojas teismo posėdžio metu parodė, kad jis, sustojęs prie V. K. vairuojamo automobilio ir atidaręs jo automobilio duris pamatė, kad V. K. akivaizdžiai yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Teismas tokiais liudytojo V. J. P. parodymais netikėti neturi jokio pagrindo, nes jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas nesivadovauja kaip nepasitvirtinusia ir V. K. nurodyta aplinkybe, kad V. J. P. jam iškvietė policijos pareigūnus, nes ant jo supyko, dėl pasakytų žodžių ,,eik velniop“, nes tai paneigė pats liudytojas V. J. P., kuris nurodė, kad jokio konflikto su V. K. nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. K. versiją apie tai, kad alkoholinius gėrimus vartojo namuose, išsakė tik teisminio nagrinėjimo metu. Administracinio teisės pažeidimo forminimo metu V. K. tokios aplinkybės nenurodė, priešingai, V. K. savo kaltę, kad vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas tam teisės pripažino ir parodė, kad jis išgėręs nuvažiavo į kapines aplankyti savo žmonos kapo. Teismas atmeta kaip nepagrįstą ir nepatvirtintą kitais bylos įrodymais V. K. nurodytą aplinkybę, kad neblaivumas jam buvo nustatytas namuose. Tai yra paneigta policijos pareigūno T. S. parodymais, kuris vienintelis buvo užėjęs pas V. K. į namus bei liudytojos S. R. parodymais. Visi kiti byloje apklausti liudytojai parodė, kad blaivumas V. K. buvo tikrintas jam būnant kieme policijos automobilyje. Pažymėtina ir tai, kad blaivumas V. K. buvo tikrintas laikantis visų reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiame įvykyje dalyvavo du policijos ekipažai. Pirmas ekipažas, t.y. viešosios policijos patruliai, kaip nurodė liudytojas T. S. atvažiavo po 5 minučių, kai buvo gautas pranešimas, nes jie buvo arčiausiai įvykio vietos. Antras ekipažas, t.y. kelių policijos patruliai, kurie ir nustatė V. K. neblaivumą, atvažiavo tik po 15 minučių, kai buvo gautas iškvietimas, kad yra eismo įvykis. Be to, neblaivumas V. K. būnant kieme buvo nustatytas taip pat ne iš karto, nes V. K., kaip nurodė liudytoja S. R., bandė išvengti blaivumo patikrinimo, sakydamas, kad jis yra buvęs komisaras, kad jo dukra yra advokatė. Nors V. K. teismo posėdžio metu ir teigė, kad grįžęs namuose išgėrė 200 gr. brendžio, tačiau pareigūnas T. S. nurodė, kad V. K. sunkiai ėjo laiptais, svirdinėjo, buvo stipriai neb laivus ir atrodė kaip gėręs ne prieš minutę, apie tai jis sprendė iš V. K. akių, koordinacijos bei judesių, todėl administracinėn atsakomybėn trauktino asmens toks teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, nes per 10-15 min. po vairavimo jis negalėjo taip apsvaigti, kad vos liptų laiptais ir sunkiai orientuotųsi aplinkoje. V. K. teiginys, kad jo būseną galėjo įtakoti jo vartojami vaistai taip pat laikytinas tik pasirinktu gynybos būdu, nes byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. yra skirti kokie nors medikamentai, nuo kurių sutriktų judesių koordinacija ir orientacija aplinkoje.

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, teismas daro išvadą, kad V. K. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, nes jis būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį, todėl jam administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagrįstai ir jo padaryta veika atitinka ATPK 129 str. numatyto pažeidimo sudėtį.

V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant V. K. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas bylos aplinkybes (yra pensininkas, turi finansinių įsipareigojimų), ir daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti V. K. už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, didesnę nei minimali, netaikant transporto priemonės konfiskavimo. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstomas 1 (vienerių) meų laikotarpiui (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį pažeidimą pagal ATPK 129 str. paskirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą, netaikiant transporto priemonės konfiskavimo.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 1 (vienerių) laikotarpiui, V. K. kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų) baudos.

Paskirtos ir išdėstytos baudos pirmą įmoką nubaustasis asmuo privalo per 40 dienų sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank. Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas administracinio teisės pažeidimo identifikacinis kodas ROIK 16054556820, bei įmokos kodas 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.