Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-134/2009

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2

NUTARTIS

2009 m. rugsėjo 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. gynėjo apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. nuteistas :

- pagal BK 245 str. (2009-02-08 nusikaltimas) - areštu 10 parų;

- pagal BK 245 str. (2009-02-10 nusikaltimas) - areštu 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 7 d., 9 d., šias ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009- m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, T. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - areštas 45 paroms ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- jis, pažeisdamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria jam pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą buvo skirti teismo įpareigojimai keturiems mėnesiams būti gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku nuo 21 val. iki 11 val. ir nuo 13 val. iki 18 val., nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t.y. 2009 m. vasario 8 d. 21 val. 10 min. nebuvo savo gyvenamojoje vietoje – Panevėžyje

- jis, pažeisdamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria jam pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą buvo skirti teismo įpareigojimai keturiems mėnesiams būti gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku nuo 21 val. iki 11 val. ir nuo 13 val. iki 18 val., nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t.y. 2009 m. vasario 10 d. 15 val. 30 min. nebuvo savo gyvenamojoje vietoje – Panevėžyje,

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, t. y. nustatydamas jos rūšį ir dydį, tinkamai vadovavosi BK 54 str. 1-2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61 str. 1-3 d. išdėstytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nuosprendyje įvertino kiekvienos iš BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę bausmės parinkimui ir išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas tiesiogine tyčia įvykdė du tyčinius baudžiamuosius nusižengimus teisingumui. Įvertinęs T. G. asmenybę apibūdinančius požymius - tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvytą tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, nedirba ir nesimoko - teismas padarė teisingą išvadą, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos yra dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė. Teismas individualizavo bausmes, atsižvelgdamas į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir papildomai atsižvelgus į tai, kad T. G. iki šių nusikalstamų veikų padarymo jau kelis kartus buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis baudos bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra jokio pagrindo manyti, kad šį kartą bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti, skiriant švelnesnę nei areštas bausmę. T. G. paskirtos 10 ir 20 parų arešto bausmės, mažesnės už šios bausmės rūšies, galimos skirti už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį (BK 49 str. 3 d.), yra adekvačios jo nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl jų švelninti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 4 d., 7 d., 9 d. nuostatomis ir subendrindamas šiuo ir ankstesniu, t.y. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-10 nuosprendžiu T. G. paskirtą 45 parų arešto ir 4 MGL dydžio baudos bausmes, šias bausmes iš esmės subendrino ne dalinio sudėjimo, o apėmimo būdu ir galutinę bausmę skyrė tokią pačią, kokia buvo skirta ankstesniu nuosprendžiu - 45 paras arešto ir 4 MGL dydžio baudą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas apie skundžiamu nuosprendžiu paskirtą per griežtą bausmę teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinio skundo prašymas nuteistajam skirti švelnesnę nei areštas bausmę taip pat neturi teisinės reikšmės, nes T. G. skyrus baudos bausmes ir jas subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, jo teisinė padėtis pasunkėtų, o paskyrus kitas BK 245 str. sankcijoje numatytas bausmes - viešuosius darbus arba laisvės apribojimą ir jas subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta arešto bausme, galutinė bausmės rūšis liktų tokia pat, kokia ir yra paskirta.

Keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo gynėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo T. G. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.