Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-21 · Administracinė byla Nr. I-2904-168/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
I-2904-168/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė, Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
J. Č.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai J. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. Č. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5), prašydama:

1. panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012-03-14 sprendimą Nr. 1D-1836 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“;

2. solidariai priteisti iš atsakovų neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį – 29 605,16 Lt;

3. įpareigoti atsakovus toliau mokėti pareiškėjai Vidaus reikalų ministerijos 2010-05-19 sprendimu Nr. 11SP-1316 paskirtą 2 065,51 Lt pareigūnų ir karių pensiją;

Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji dėl 2010-01-01 įsigaliojusio Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) gauna sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Atsakovas Vidaus reikalų ministerija, taikydama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, 1 ir 2 priede nurodytas formules, pareiškėjai nuo 2010-05-10 neišmokėjo 1 200,97 Lt, o vėliau po 1 324,40 Lt, o nuo 2011 m. gruodžio mėnesio po 1 324,22 kas mėnesį valstybinės pensijos dalį. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Skundą grindė Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl nuosavybės teisių apsaugos, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo konstitucinių principų taikymo, Konstitucinio Tesimo 2012-02-06 nutarimu.

Teismo posėdyje pareiškėja prašė tenkinti jos skundą.

Šalies argumentai

Atsakovė Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 19-20) paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerija 2012-03-14rašte Nr. 1D-1836-(11) išsamiai ir argumentuotai paaiškino pareiškėjai aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinojo įstatymo nuostatos, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjos valstybinė pensija, galiojo ir nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovės teigimu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareigūnų ir karių pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl atsakovės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu.

Atsiliepimas

Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 15-17) paaiškino, kad pareiškėjai mokama tokio dydžio pensija, kuri atitinka Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuostatas. Tarnyba neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip nei nustato įstatymas ir mokėti pareiškėjai paskirto 2 065,51 Lt dydžio pensiją ir parengti spendimo dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas oficialiai bus paskelbtas tik 2012-09-21.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai nuo 2010-01-01 paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo teisėtumo.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2010-05-19 sprendimu Nr. 11SP-1316 J. Č. nuo 2010-04-15 paskirta 2 065,51 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensiją už tarnybą neterminuotai (b. l. 22). Vidaus reikalų ministerijos 2010-05-24 sprendimu Nr. 11SP-1356 J. Č. mokamas valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio priedas nuo 2010-04-15 iki 2010-05-09 (b. l. 23).

Pareiškėja 2012-03-02 prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl sumažintos valstybinės pensijos ir dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 24-25).

Atsakovė 2012-03-14 raštu Nr. 1D-1836-(11) atsakė pareiškėjai į jo 2012-03-02 prašymą (b. l. 26-27). Paaiškino, kad pareiškėjos pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinuoju įstatymu, t. y. šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi, pagal 1 ir 2 priede nurodytas formules. Nurodė, kad Laikinajame įstatyme nenumatytas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas. Atsakovė sprendime konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip negu nustato įstatymas ir mokėti pareiškėjai paskirto dydžio pensiją (b. l. 26-27).

Pareiškėja nesutinka su šiuo atsakovės sprendimu, prašo jį panaikinti ir priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį ir įpareigoti atsakovus toliau pareiškėjai mokėti paskirtą 2 065,51 Lt dydžio pensiją (b. l. 1-5)

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių pensijų įstatymas ir Laikinasis įstatymas. Laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatytas socialinių išmokų (tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-08 priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu pakeitė 3 straipsnio 3 dalį (2006-12-12 redakcija) ir ją išdėstė taip: „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.“ Taigi, Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu valstybinės pensijos maksimalus dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalus dydis sumažintas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. Analogiškas reguliavimas liko ir Valstybinių pensijų įstatymo 2010-11-12 redakcijoje.

Nuo 2012-09-01 galiojančios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. Taigi, grąžintas iki 2010-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reguliavimas.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01.

Pareiškėjos valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (pvz. administracinės bylos Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalį periodinių išmokų, t. y. ir pensijų, išieškojimui taikomas sutrumpintas penkių metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėja skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012-04-12 (b. l. 1–5), t. y. kreipėsi į teismą nepraleidusi nustatyto termino dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Tarnybos 2012-10-12 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. Č. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2012 rugpjūčio mėnesio buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnį (b. l. 56). Kaip minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, todėl pagal šį straipsnį pareiškėjai sumažinta pensija teisėtai ir pagrįstai, o pareiškėjai neteisėtai laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio neišmokėta valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

Iš Tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad J. Č. 2010 m. balandžio mėn. išmokėta – 1 101,61 Lt, paskirtos pensijos dydis 2010 m. gegužės mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo 2 065,51 Lt. Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pareiškėjos pensija buvo perskaičiuota ir jai išmokėta 47 385,98 Lt. Ši suma vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis perskaičiuota ir pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 20 225,57 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neprieštarauja Konstitucijai, darytina išvada, kad pareiškėjai turėjo būti išmokėta 47 385,98 Lt suma, o pareiškėjai pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nepagrįstai buvo išmokėta 20 225,57 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgiant į tai, J. Č. priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – (47 385,98-20 225,57) 27 160,41 Lt suma. Nei pareiškėja, nei atsakovė neginčija pažymoje pateiktų duomenų tikrumo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šioje pažymoje pateiktais oficialiais duomenimis.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjai neišmokėtos pensijos dalis – 27 160,41 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (Vyriausybės 2010-07-07 nutarimas Nr. 992).

Pareiškėja prašo įpareigoti toliau jai mokėti visą paskirtą pensiją. Nėra pagrindo įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti pareiškėjai visą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kadangi, kaip minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareiškėja skunde prašo panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2012-03-14 sprendimą Nr. 1D-1836(11). Ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas priimtas, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant įsigaliojusio (įsigaliojo 2012-09-21) Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi teisės norma, kuri vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra pagrindo jos sprendimo naikinti. Todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos J. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti J. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio 27 160,41 (dvidešimt septynis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt litų 41 ct).

Kitus skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Margarita StambrauskaitėNijolė SušinskienėHalina Zaikauskaitė