- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-42-806/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01340-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- G. T.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. T., jos atstovui Giedriui Gražuliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. T. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. T. surašytas protokolas, kad jis 2014 m. sausio 11 d. apie 22.15 val., ties namu Nr. 17, esančiu A.P.Kavoliuko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus (ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.)
Apklaustas teismo posėdyje G. T. paaiškino, kad neatsimena datos, gal sausio 11 d. 22.15 val., jis nežino, jį policija iškvietė, nieko nežinojo apie įvykį, dėl ko. Atvažiavo jis G. T. pas pažįstamą, pabuvo, atsisėdo į savo automobilį, pavažiavo atbulu, padavė į priekį ir išvažiavo. Nieko nepajuto, jokio kontakto su kitu automobiliu, Kavoliuko gatvėje tai buvo. Nesuprato, kad pažeidė taisykles. Dabar automobilio nėra. Po įvykio po savaitės pradėtas ardyti jo, G. T. automobilis. Važiavo ir jam, G. T. automobilio ratas nukrito. Atidavė automobilį į sąvartyną. Jis, G. T. nesuprato protokolo, jam neaiškino policijoje, tik pasakė, kad ir patys nežino kas atsitiko. Pasakė, kad jis, G. T. išvažiavo iš įvykio vietos. Teisėjai pagarsinus G. T. parodymus pirmiau duotus teisme (b.l. 29), kai jis parodė, kad tą dieną atvažiavo pas draugus. Išvažiavo iš tėvų, nuvažiavo pas draugus, ten pabuvo gal 40 min., tada išėjo, sėdo į mašiną ir išvažiavo namo, grįžęs nuėjo miegoti. Atsakydamas į klausimus parodė, jog mašiną pastatė prie namų, kai grįžo. Pas draugus lyg Kavoliuko gatvėje pastatė mašiną. Kai grįžo namo, pastatė mašiną Salininkuose, o grįžinėjo iš draugų. Jis neprisiminė konkrečiai sausio 11 d., bet, kai paskambino iš policijos ir pasakė, ar gali atvažiuoti, pasakė, kad gali, atvažiavo, viską paaiškino. Jokio automobilių kontakto nebuvo. Vairavo raudoną „Audi“. Tai tėvo mašina. Sausio 11 d. važiavo vienas. Tą mašiną vairuoja tik jis. Buvo nuvykęs į KPV, nes jam paskambino ir jis nuvažiavo. Policijoje jo klausė, ar buvo įvykio vietoje, jis pradėjo klausinėti, bandė prisiminti. V. Š. nepažįsta. Pagarsinus bylos medžiagą (b.l. 11), parodė, jog neatsimena, ar tą dieną pastebėjo kokią „Volvo“. Nežino, kodėl kaimynas nurodo jo mašinos numerį. Sausio 11 d. išvažiavo iš draugų maždaug apie 22:00 val. vakaro. Kavoliuko gatvėje gyvena draugai, pas juos prabuvo apie 40 min. Mašiną pasistatė prie antros laiptinės. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad draugai gyvena Kavoliuko g. 17 name. Šiuo metu jo automobilis parduotas ir ardomas. Kai važiavo, buvo blaivus. Išvažiuodamas iš Kavoliuko gatvės nieko įtartino nepastebėjo. Po įvykio, po savaitės, pusantros jam paskambino iš policijos. Sausio 11 d. buvo apsirengęs ta pačia striuke, kaip ir šiandien, tamsiu megztiniu ir džinsais. Konfliktų Kavoliuko gatvėje su niekuo neturėjo. N. E. nepažįsta -G. T. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.
Teisme apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad sausio 11 d. jis buvo gimtadienyje, pamatė, kad sudaužytas jo automobilio stiklas. Volvo 70 automobilis. Kaimynas pasakė, kad automobilis manevruodamas užkliuvo už jo automobilio, vairuotojas galimai girtas. Paskambino policijai. Jis, V. Š. pats įvykio nematė. Pastebėjo apie 4 val. dienos sausio 12 d., kad apgadintas jo automobilis. Dešinysis posūkio žibintas apgadintas. Ant bamperio gal ir yra apibrozdinimai. Negali pasakyti, kad dėl to įvykio, nesako, kad tai yra nuostolis. Nežino ar po įvykio likę pažeidimai. Jis, V. Š. dalyvavo automobilio apžiūroje po savaitės ar 10 d., jam paskambino iš komisariato, nežinojo kur jį nukreipti. Maždaug paskambino po įvykio gal 5 d. iki savaitės praėjo. Kai pasakė atvykti, tada jis ir atvyko. Apžiūra automobilio vyko, buvo fotografuojamas žibintas. Jis, V. Š. dalyvavo apžiūroje. Ar klausė jo ko nors neatsimena. Ar apžiūrėjo automobilį neatsimena. Apgadinimai iki to laiko, gal bagažinė truputi buvo įlinkusi. Automobilio šonas ir žibintas iki to laiko nebuvo apgadintas. Pagarsinus teismo posėdyje V. Š. parodymus pirmiau duotus teisme (b.l. 38-39), kai jis parodė, kad asmeniškai G. T. nepažįsta, nematęs. Jei neklysta, sausio 11 d., tai buvo šeštadienis, kaimynas pastebėjo, kad galimai išgėręs žmogus pavojingai manevruoja po kiemą. Buvo paskambinta policijai, ar policija sureagavo, ar ne, nežino, nes jis tuo metu buvo išvykęs. Kitą dieną, sekmadienį, apie 16:00 val. turėjo išvažiuoti sportuoti, tada pamatė, kad jo automobiliui išdaužtas žibintas. Tada priėjo kaimynas N., kuris visą tai matė, jam pasakė, kaip viskas maždaug įvyko. Kadangi įvykis buvo vėlai, jis matė apie 23:00 val., tai dar kartą paskambino policijai ir užregistravo įvykį, kaip nukentėjęs, nors prieš tai įvykį buvo užregistravę nuo liudytojo. Kaip paaiškino liudytojas, automobilis pavojingai manevravo ir savo automobiliu užkabino jo automobilio žibintą. Sakė, kad asmuo buvo išlipęs, o po to toliau nuvažiavo. Jam taip pasakojo kaimynas, jis matė įvykį iš balkono. Kuris tiksliai aukštas nepasakys, tarp 3-5. Jį kaimynas pašaukė, kai pamatė, atėjo prie automobilio. Kaimynas paskambino policijai. Kiek žino, kaimyno labai įtemptas darbo grafikas, gal dėl to neatvyko šiandien. Jo automobiliui išdaužtas žibintas. Draudimo bendrovė žalą įvertino apie 96 litus. Kai tik gavo kvietimą, iškart policijai pateikė automobilį apžiūrai. Kvietimo į policiją sulaukė savaitės bėgyje. Sausio 12 d., apie 16:00 val. pastebėjo, kad automobilis apgadintas. Sausio 11 d. vakarą buvo vakarėlyje. Jo automobilis baltos spalvos. Kadangi, užkabintas jo automobilio žibintas, tai ant savo automobilio kitos spalvos dažų nematė, ne jo darbas tai aiškintis.
Apklaustas teisme liudytojas I. Č. (liudytojo parodymai pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 5 d.) paaiškino, jog G. T. krikštamotės sūnaus draugas. Jis buvo pas juos atvykęs vakare. G. T. atvažiavo pasikeisti knygų, pabuvo pas juos gal pusvalandį, gal daugiau, nes buvo vakaras, paskui išvažiavo. Kaip G. T. atvažiavo nematė, bet kaip išvažinėjo, matė, nes jį išlydėjo, o tada išėjo į balkoną parūkyti. Normaliai išvažiavo. Kur G. T. išvažinėjo, toje pusėje pastoviai renkasi jaunimas. Atkreipė dėmesį, kad ten du žmonės barėsi, ar stumdėsi. Nepamena, kaip G. T. išvažinėjo ar priekiu, ar galu, matė tik mašiną, kaip išvažiuoja. Automobilių kontakto nebuvo. Į vakarą visada būna pilnas kiemas automobilių. G. T. buvo apsirengęs su šita pačia striuke, kaip ir dabar, su megztiniu, džinsais ir batais. Gyvena jis pats (duomenys neskelbtini). Datos, kada tai vyko, nepamena. Pas juos G. T. atvažiuoja kartą per savaitę, gal ir du. Jie labiau bendrauja su krikštamotės sūnumi. V. Š. nepažįsta. N. E. nepažįsta. Gyvena (duomenys neskelbtini) bute, pirmame aukšte. Jo aukštas balkonas, matosi beveik visas kiemas, bet, kaip kažkokie vaikinai prie mašinų barėsi visko nematė, matė juos iki pusės. Niekada gyvenime su Kavoliuko gyventojais G. T. nekonfliktavo. Abejoja, kad G. T. būtų su marškinėliais išbėgęs, kaip taip galima žiemos metu. Niekada žiemą to nematė.
Teismo posėdyje liudytojas R. Ž. (liudytojo parodymai pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 5 d.) parodė, jog R. T. jo draugas. Jis atvažiavo vakare, kadangi, skaito vienodas knygas, jomis keičiasi, bendrauja. Atvažiavo, pasikeitė knygomis, pasikalbėjo ir išvažiavo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog datos nepamena, bet buvo išeiginė, nes vaikai buvo namie. Atvažiavo su savo mašina. Kaip atvažiavo nematė, kaip išvažiavo matė. G. T. išėjo, jam kaip tik paskambino jo žmona, kad pasitiktų ją iš parduotuvės. Išėjo po kelių minučių ir matė, kaip G. T. išvažinėjo iš kiemo. Matė kaip išsuko ir tiesiai išvažiavo. G. T. buvo su džemperiu, džinsais, džemperis tamsus, ši striukė. Kai išėjo iš namų, kitas liudytojas (I. Č.) rūkė balkone. G. T. buvo blaivus. N. E. nepažįsta. V. Š. nepažįsta. Automobilių prigrūsta pastoviai kieme. Jokių įtartinų garsų lauke negirdėjo. Ten pastoviai renkasi vietiniai žmonės, tai rūko, tai alų geria, bet šauksmų negirdėjo. Nežino, apie jokius konfliktus, kad G. T. konfliktuotų su Kavoliuko namo gyventojais. Jis ėjo link parduotuvės pasitikti žmonos, buvo atstumu gal 10 m., kai G. T. išvažinėjo. Per sausio mėnesį G. T. buvo atvažiavęs daugiau nei vieną kartą. Su marškinėliais žiemą G. T. nebuvo atvažiavęs.
Teismo posėdyje liudytoja R. L. (liudytojo parodymai pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 5 d.) parodė, jog asmeniškai G. T. nepažįsta, yra mačiusi. Parodžius bylos medžiagą, (b.l. 13), nurodė, jog automobilis buvo apžiūrėtas prie Giraitės g. 3 pastato. Tai jos darytos nuotraukos. Pačio veiksmo neprisimena. Nei automobilis „Audi“, nei automobilis „Volvo“, nei jų valstybiniai numeriai nieko nesako. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 12), nurodė, jog šį aktą ji surašė. Jai atrodo, kad vienas iš automobilių tyrimo metu jau buvo utilizuotas. Nukentėjęs asmuo pretenzijų neturėjo, tik dėl apgadinto, iškritusio priekinio žibinto. Sausio 22 d. buvo apžiūrėtas „Volvo“ automobilis. Piliečiai arba patys rašo paaiškinimus, arba jie apklausinėjami. Jei žmogus prastai šnekai ir nesupranta lietuviškai, tada kviečia vertėją, nes vertėją turi vietoje. Abejonių, matyt, dėl vertėjo nebuvo, jei jis nedalyvavo apklausos metu. Kai žmogus atvyksta pas juos, jis duoda parodymus, jis pasakoja, jie rašo, vėliau tekstas atspausdinamas, duodamas susipažinti ir žmogus pasirašo. Jei žmogus kalba lietuviškai, mintis dėsto lietuviškai, jo klausia lietuviškai, jis atsako lietuviškai, tada dėl vertėjo nekyla abejonių, o jei žmogus sunkiai šneka lietuviškai, sunkiai dėsto mintis, jam patogiau šnekėti rusų kalba, tada kviečia vertėją. Jei žmogus prašo, visada iškviečia vertėją. Prieš pasirašant žmogus visada susipažįsta, kas parašyta jo parodymuose. Pastabų asmuo neturėjo. Jei turi laiko patys, apklausinėja žmones ir rašo paaiškinimus kompiuteriu, tam, kad būtų įskaitoma tiek jiems, tiek institucijai, tiek teismui. Siūloma atpažinti asmenis iš 4 asmenų, pagal panašius bruožus, amžių. Asmeniškai tikrai nebraukė fotolentelėje. Parodžius bylos medžiagą, (b.l. 17), nurodė, jog ji pati tikrai nebraukė fotolentelėje, taisymo pati neatlikinėja, gal pats liudytojas N. E. braukė. Standartinis veiksmas yra atpažinimas. 17 lape ne jos raštas, po nuotraukomis rašė pats žmogus. Nepamena, ar prie jos liudytojas nubraukė kažką lape. Pagal automobilio valstybinius numerius registras jiems pateikia pilietį, kuris pažeidinėja Kelių eismo taisykles, buvo atsiųsti G. T. kontaktiniai duomenys. Ji nevažiuoja į eismo įvykio vietas, jau gauna medžiagą ir dirba su ja.
Teismo posėdyje liudytojas N. E. (liudytojo parodymai pagarsinti vadovaujantis LR BPK276 str. 5 d.) parodė, kad asmeniškai G. T. nepažįsta. Jis įvykį prisimena, bet negali pasakyti, kad tai būtent buvo tas asmuo (G. T.). Matė žmogų iš galo, kaip jis ėjo į mašiną, į ją įsėdo, paskui sudaužė mašiną ir nuvažiavo. Žmogus buvo su marškinėliais, plaukai trumpai kirpti. Matė mašinos numerius, bet realaus kontakto su asmeniu, vairavusiu automobilį, nebuvo. Atsakydamas į klausimus, parodė, jog tikslios datos nepamena, buvo apie 22:00 val., kai išėjo parūkyti. Pamatė, kaip žmogus su marškinėliais išeina sėstis į mašiną. Jis rūkė tuo metu, žmogus atsisėdo į automobilį, pradėjo važiuoti, truputį pavažiavo, tada staigiai pradėjo važiuoti atgal, ir nubraukė per „Volvo“ žibintą, po ko jis iškrito. Tada automobilis nuvažiavo toliau. Jis pastebėjo automobilio numerius, paskambino policijai ir pranešė, kad buvo įvykis. Tai buvo smūgis, nuo kurio išlėkė žibinto stikliukas. Garsas girdėjosi. Matė įvykį iš trečio aukšto. Po kontakto lyg žmogus stabtelėjo pažiūrėti, dar kažkoks žmogus pašaukė, jis irgi šūktelėjo, bet automobilis nuvažiavo. Į mašiną atėjo vienas žmogus, o ar dar kas buvo mašinoje, negali pasakyti. Tyrimo metu teisingai nurodė automobilio, apgadinusio „Volvo“ valstybinius numerius. Kai jis stovėjo balkone, žmogus nuvažiavo į dešinę pusę, tai valstybinius numerius matė, nes ten apšviesta. Per atpažinimo veiksmą tyrėjai parodė tą žmogų, kuris buvo labiausiai panašus. Negali tvirtai patvirtinti, kad tai G. T., nes jo nematė iš priekio. Kad asmuo buvo su akiniais, nematė. To kito žmogaus, kuris šūktelėjo, nepamena, bet, jam atrodo, jis buvo girtas, jo nepažįsta. Kai paskambino į policiją, jo klausė kas nutiko, pasakė, kad automobilis sudaužė kitą mašiną ir vairuotojas su automobiliu pabėgo iš įvykio vietos. Pasakė, kad Kavoliuko gatvėje raudona „Audi“ įvažiavo į kitą mašiną ir vairuotojas pabėgo. Paklausė, ar matė numerius, juos padiktavo. Asmens marškinėliai buvo šviesūs, atspalvio nepasakys, nes buvo tamsoka, bet šviesiai žydri, arba pilki. Kad subraižė mašiną, to policijai nesakė, jo pranešimas buvo, kad sudaužė automobilį. Jo pasakymas buvo, kad sudaužė ir pabėgo, ir dar pasakė valstybinius numerius. Nepamena, kad būtų kažką pas tyrėją taisęs per atpažinimo veiksmą. Jo atpažinimas nėra tikslus, vadovavosi pagal plaukų spalvą ir kirpimą. Nepamena, kad jo liudijime kažkas buvo taisyta. Parodžius bylos medžiagą, (b.l. 17), nurodė, jog tai jo raštas. Per klaidą pažymėjo, paskui nubraukė ir ištaisė. Matė, kaip žmogus atsisėdo į mašiną, važiavo atbulas, išdaužė stiklą ir nuvažiavo toliau. Mašina šiek tiek stabtelėjo. Automobilis po įvykio nestovėjo nei minutės, nei kiek, sustojo ir nuvažiavo toliau. Kažkoks jaunimas prie vienos laiptinės renkasi, rūko, bet, kad gertų ar šūkautų, pastebėjimų neturi. Nematė, kad tuo metu buvo vykę kažkokie barniai įvykio akiratyje.
N. E., iš pateiktos fotolentelės, atpažino G. T., kaip asmenį, kuris 2014 m. sausio 11 d. vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A.P.Kavoliuko g. 17 namo kieme ir apgadino „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos D. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2014 m. sausio 11 d. gautas pranešimas, kad A.P.Kavoliuko g. 17, Vilniuje, namo kieme automobilio „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas apgadino automobilį „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apgadinto automobilio savininkas V. Š. patikslino, kad 2014 m. sausio 11 d. apie 22 val. buvo apgadintas jo automobilis, t.y. sudaužytas žibintas (b.l. 6). Fotolentelėje (b.l. 13) esantys duomenys patvirtina V. Š. parodymus apie jam priklausančio automobilio „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus.
Transporto priemonės techninės apžiūros 2014-01-22 akte nurodyta, kad automobiliui „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iškritęs dešinės pusės posūkio žibintas.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų nebuvo apžiūrėtas, kadangi buvo išardytas dalimis, kėbulas supresuotas.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2014-01-11, 22.17 val., gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjas teigė, jog A. P. Kavoliuko g. 17, Vilniuje, iš balkono pastebėjo kaip iš raudonos spalvos automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo jaunuolis su mėlynais marškinėliais, subraižė automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išdaužė jo stiklą ir su savo automobiliu pasišalino. Atvykus automobilio „Volvo“ nerado, susisiekti su pranešėju nepavyko.
Šalies argumentai
N. E. paaiškinime nurodyta, kad 2014-01-11 apie 22.15 val., būdamas balkone matė kaip į raudonos spalvos automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo vyras su šviesiai mėlynais marškinėliais (lauke buvo apie 20 laipsnių). Vyras, atsisėdęs į automobilį „Audi 100“, pradėjo važiuoti atbuline eiga ir savo priekiniu dešinės pusės šonu – kampu atsitrenkė į stovinčio automobilio „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį dešinės pusės kampą. Po kontakto automobilis „Audi 100“ sustojo, pro langą vairuotojas iškišęs galvą pažiūrėjo į automobilį „Volvo S70“ ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Smūgis buvo stiprus, girdimas. Jis, N. E. automobilio „Audi 100“ vairuotojui per balkoną riktelėjo, kad sudaužė automobilį, bet pastarasis nekreipė į tai dėmesio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 nutartimi buvo paskirta šioje administracinio teisės pažeidimo byloje transporto ekspertizė ir pavesta ją atlikti Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertams, pavedant atsakyti į klausimus: 1. Ar nustatyti automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai galėjo būti padaryti eismo įvykio, galimai įvykusio 2014-01-11 metu (automobilių tarpusavio kontakto metu)? 2. Ar automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai padaryti jį kliudant kita transporto priemone-lengvuoju automobiliu, ar kitokiu mechaninio poveikio būdu (pvz. naudojant nešiojamą kietą daiktą ir pan.)? 3. Ar ant automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo yra raudonos spalvos dažų likučių, kuriuos būtų palikęs automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4. Ar pagal automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų pobūdį automobilių susidūrimas galėjo būti aiškiai juntamas kliudančio automobilio vairuotojui, jeigu Volvo S70 buvo apgadintas tokio mechaninio poveikio būdu?
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-07-23 akte, kad negalima pateikti išvados Nr. 11-1876(14) nurodyta, kad nutarties trečiame klausime įvardintas lyginamasis tyrimo objektas – automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tirti nepateiktas. Dėl šios priežasties atsakyti į nutarties klausimą (Ar ant automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo yra raudonos spalvos dažų likučių, kuriuos būtų palikęs automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikti išvadą negalima.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-03-03 ekspertizės akte Nr. 11-1872(14) nurodyta, kad nustatyti, ar automobilio „Volvo S70“ sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu kontaktuojant su automobiliu „Audi 100“, negalima, nes ant sugadinto automobilio „Volvo S70“ priekinio bamperio nėra pėdsakų, individualizuojančių juos palikusį objektą ar objektus, t. y. galinio bamperio sugadinimai nesudaro pagrindo teigti, kad jie padaryti kontaktuojant būtent su kita transporto priemone, ir nenurodo juos palikusio objekto rūšinės priklausomybės - transporto priemonės markės ir modelio ar jos dalies (ar nešiojamo daikto). Automobilio „Volvo S70“ priekinis dešinys kampas, sprendžiant tik iš sugadinimų lokalizacijos ir pobūdžio, galėjo būti sugadintas tiek kitam objektui slystamai kontaktuojant su šiuo bamperiu (kliudant jį kitai transporto priemonei - lengvajam automobiliui), tiek judančiam automobiliui „Volvo S70“ bamperiu kontaktuojant su kitu objektu (kita transporto priemone), nes 0,4÷0,5 m aukščio nuo pagrindo intervale yra daugumos lengvųjų automobilių kėbulo elementai ir bamperiai. Automobilio „Volvo S70“ sugadinimų priekiniame dešiniajame kampe padarymo metu, jei jis buvo apgadintas kito automobilio, dalis tarpusavio kontakto zonoje veikiančių jėgų energijos turėjo persiduoti abiejų automobilių kėbulais (tame tarpe ir į automobilių salonų vidų) garso ar vibracijų forma. Ar kliudančio automobilio vairuotojas galėjo aiškiai pajusti susidūrimą klausimo sprendimas, susijęs su asmenų fiziologinėmis savybėmis ir garsų ar vibracijų suvokimu, viršija eismo įvykio transporto trasologijos eksperto kompetenciją.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus bylos surinktus įrodymus ir juos ištyrus, teismas vertina, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka pagrįsti G. T. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Byloje nustatyta, kad automobilio „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. Š. paties kontakto tarp pastarojo automobilio ir automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nematė, apie įvykį jam pranešė kaimynas N. E., kuris pasakė, jog matė kaip automobilis manevruodamas užkliuvo už pastarojo automobilio. Apklaustas teisme nukentėjusysis V. Š. parodė, kad pastebėjo, jog jo automobilis sugadintas sausio 12 d., apie 4 val. Automobiliui buvo apgadintas posūkio žibintas, ant bamperio gal ir yra apibrozdinimai. Negali pasakyti, kad apgadinimai atsirado dėl to įvykio, nesako, kad tai yra nuostolis. Nežino ar po įvykio likę pažeidimai. Pasak V. Š., jis dalyvavo automobilio apžiūroje po savaitės ar 10 dienų. Ar buvo apgadinimai iki to laiko, gal buvo truputį įlinkusi bagažinė. Automobilio šonas ir žibintas iki to laiko nebuvo apgadintas. Pagarsinus teismo posėdyje V. Š. parodymus pirmiau duotus teisme, kai jis parodė, jei neklysta, sausio 11 d. kaimynas N. E. pastebėjo, kad galimai išgėręs žmogus pavojingai manevruoja po kiemą. Jis, V. Š. kitą dieną, apie 16.00 val. pamatė, kad jo automobiliui išdaužtas žibintas. Tada priėjo kaimynas N. E., kuris viską matė, ir jam pasakė, kaip viskas maždaug įvyko. Kaip paaiškino N. E., automobilis pavojingai manevravo ir savo automobiliu užkabino jo, V. Š. automobilio žibintą. Sakė, kad asmuo buvo išlipęs, o po toliau nuvažiavo. Kaimynas įvykį matė iš balkono. Kai tik jis, V. Š. gavo kvietimą, iškart policijai pateikė automobilį apžiūrai. Kvietimo į policiją sulaukė savaitės bėgyje. Kadangi užkabintas jo, V. Š. automobilio žibintas, tai ant savo automobilio kitos spalvos dažų nematė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. T. teisme paaiškino, kad jis nieko apie įvykį nežinojo, apie įvykį sužinojo, kai jį iškvietė policija. Jis, G. T. atvažiavo pas pažįstamą, pabuvo, atsisėdo į savo automobilį, pavažiavo atbuline eiga, padavė į priekį ir išvažiavo. Nieko nepajuto, jokio kontakto su kitu automobiliu. Po įvykio, po savaitės pradėtas ardyti jo, G. T. automobilis, važiavo ir nukrito automobilio ratas. Pasak G. T., jis nesuprato protokolo, jam policijoje neaiškino, tik pasakė, kad ir patys nežino kas atsitiko, kad jis išvažiavo iš įvykio vietos. Pagarsinus G. T. parodymus pirmiau duotus teisme (b.l. 29), kai jis parodė, kad tą dieną atvažiavo pas draugus, pabuvo gal 40 min., tada išėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo namo, grįžęs nuėjo miegoti. Jokio automobilių kontakto nebuvo. Pagarsinus bylos medžiagą (b.l. 11), G. T. parodė, jog neatsimena, ar tą dieną pastebėjo kokį automobilį „Volvo“. Nežino, kodėl kaimynas N. E. nurodo jo, G. T. automobilio numerį. Sausio 11 d. išvažiavo iš draugų maždaug apie 22.00 val. vakaro, pas draugus prabuvo apie 40 min. Šiuo metu jo automobilis parduotas ir ardomas. Išvažiuodamas iš Kavoliuko gatvės nieko įtartino nepastebėjo. Po įvykio, po savaitės, pusantros jam, G. T. paskambino iš policijos. Pasak G. T., sausio 11 d. buvo apsirengęs ta pačia striuke, kaip ir šiandien, tamsiu megztiniu ir džinsais. Teisme teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojų I. Č. ir R. Ž., kurie patvirtino G. T. nurodytas aplinkybes, parodymai. Liudytojas I. Č. parodė, kad G. T. krikštamotės sūnaus draugas, pastarasis buvo pas juos atvykęs vakare. G. T. atvažiavo pasikeisti knygų, pabuvo pas juos gal pusvalandį, gal daugiau, paskui išvažiavo. Kaip G. T. atvažiavo nematė, bet kaip išvažinėjo, matė, nes pastarąjį išlydėjo, o tada išėjo į balkoną parūkyti. G. T. išvažiavo normaliai. Nepamena, kaip G. T. išvažinėjo ar priekiu, ar galu, matė tik automobilį, kaip išvažiuoja. Automobilių kontakto nebuvo. G. T. buvo apsirengęs su šita pačia striuke, kaip ir dabar, su megztiniu, džinsais ir batais. Datos, kada tai vyko, nepamena. Pas juos G. T. atvažiuoja kartą per savaitę, gal ir du. Abejoja, kad G. T. būtų išbėgęs su marškinėliais. Liudytojas R. Ž. parodė, kad R. T. jo draugas, pastarasis atvažiavo vakare, kadangi, skaito vienodas knygas, jomis keičiasi, bendrauja. Atvažiavo, pasikeitė knygomis, pasikalbėjo ir išvažiavo. Kada atvažiavo G. T. datos nepamena, bet buvo išeiginė, nes vaikai buvo namie. Kaip atvažiavo G. T. nematė, tačiau kaip išvažiavo matė. Kai G. T. išėjo, jam, R. Ž. kaip tik paskambino pastarojo žmona, kad pasitiktų ją iš parduotuvės. Išėjo po kelių minučių ir matė, kaip G. T. išvažinėjo iš kiemo. Matė kaip išsuko ir tiesiai išvažiavo. G. T. buvo su džemperiu, džinsais, džemperis tamsus, ši striukė. Kai išėjo iš namų, kitas liudytojas (I. Č.) rūkė balkone. Jokių įtartinų garsų lauke negirdėjo. Kai jis, R. Ž. ėjo link parduotuvės pasitikti žmonos, buvo atstumu gal 10 m., kai G. T. išvažinėjo. Per sausio mėnesį G. T. buvo atvažiavęs daugiau nei vieną kartą. Su marškinėliais žiemą G. T. nebuvo atvažiavęs. Apklausta teisme liudytoja R. L. parodė, kad automobilis „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas prie Giraitės g. 3 pastato , tai ji darė minėto automobilio nuotraukas. Pačio veiksmo neprisimena. Nei automobilis „Audi“, nei automobilis „Volvo“, nei jų valstybiniai numeriai nieko nesako. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 12), nurodė, jog šį aktą ji surašė. Jai, R. L. atrodo, kad vienas iš automobilių tyrimo metu jau buvo utilizuotas. Nukentėjęs asmuo pretenzijų neturėjo, tik dėl apgadinto, iškritusio priekinio žibinto. Automobilis „Volvo S70“ buvo apžiūrėtas sausio 22 d. Teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo N. E. parodymai, prieštaraujantys minėtų liudytojų I. Č. ir R. Ž. parodymams. Liudytojas N. E. parodė, kad asmeniškai G. T. nepažįsta. Jis, N. E. įvykį prisimena, bet negali pasakyti, kad tai būtent buvo tas asmuo (G. T.). Matė žmogų iš galo, kaip pastarasis ėjo į automobilį, į jį įsėdo, paskui sudaužė automobilį ir nuvažiavo. Žmogus buvo su marškinėliais, plaukai trumpai kirpti. Matė automobilio numerius, bet realaus kontakto su asmeniu, vairavusiu automobilį, nebuvo. Tikslios datos nepamena, buvo apie 22:00 val., kai išėjo parūkyti. Pamatė, kaip žmogus su marškinėliais išeina sėstis į automobilį. Jis, N. E. rūkė tuo metu, žmogus atsisėdo į automobilį, pradėjo važiuoti, truputį pavažiavo, tada staigiai pradėjo važiuoti atgal, ir nubraukė per „Volvo“ žibintą, po ko jis iškrito. Tada automobilis nuvažiavo toliau. Jis, N. E. pastebėjo automobilio numerius, paskambino policijai ir pranešė, kad buvo įvykis. Tai buvo smūgis, nuo kurio išlėkė žibinto stikliukas. Garsas girdėjosi. Matė įvykį iš trečio aukšto. Po kontakto lyg žmogus stabtelėjo pažiūrėti, dar kažkoks žmogus pašaukė, jis, N. E. irgi šūktelėjo, bet automobilis nuvažiavo. Per atpažinimo veiksmą tyrėjai parodė tą žmogų, kuris buvo labiausiai panašus. Negali tvirtai patvirtinti, kad tai G. T., nes pastarojo nematė iš priekio. Kad asmuo buvo su akiniais, nematė. Kai paskambino į policiją, jo, N. E. klausė kas nutiko, pasakė, kad automobilis sudaužė kitą automobilį ir vairuotojas su automobiliu pabėgo iš įvykio vietos. Pasakė, kad Kavoliuko gatvėje raudonas automobilis „Audi“ įvažiavo į kitą automobilį ir vairuotojas pabėgo. Asmens marškinėliai buvo šviesūs, atspalvio nepasakys, nes buvo tamsoka, bet šviesiai žydri, arba pilki. Kad subraižė automobilį, to policijai nesakė, jo, N. E. pranešimas buvo, kad sudaužė automobilį. Jo, N. E. pasakymas buvo, kad sudaužė ir pabėgo, ir dar pasakė valstybinius numerius. Nepamena, kad būtų kažką pas tyrėją taisęs per atpažinimo veiksmą. Jo, N. E. atpažinimas nėra tikslus, vadovavosi pagal plaukų spalvą ir kirpimą. Nepamena, kad jo, N. E. liudijime kažkas buvo taisyta. Parodžius bylos medžiagą, (b.l. 17), nurodė, jog tai jo, N. E. raštas. Per klaidą pažymėjo, paskui nubraukė ir ištaisė. Matė, kaip žmogus atsisėdo į automobilį, važiavo atbulas, išdaužė stiklą ir nuvažiavo toliau. Automobilis šiek tiek stabtelėjo. Automobilis po įvykio nestovėjo nei minutės, nei kiek, sustojo ir nuvažiavo toliau. N. E. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad 2014-01-11 apie 22.15 val., būdamas balkone matė kaip į raudonos spalvos automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo vyras su šviesiai mėlynais marškinėliais (lauke buvo apie 20 laipsnių). Vyras, atsisėdęs į automobilį „Audi 100“, pradėjo važiuoti atbuline eiga ir savo priekiniu dešinės pusės šonu – kampu atsitrenkė į stovinčio automobilio „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį dešinės pusės kampą. Po kontakto automobilis „Audi 100“ sustojo, pro langą vairuotojas iškišęs galvą pažiūrėjo į automobilį „Volvo S70“ ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Smūgis buvo stiprus, girdimas. Vertinant liudytojo N. E. parodymus, kaip vieną iš įrodymų šaltinių, darytina išvada, kad jie kelia tam tikrų abejonių. Visų pirma, teisme liudytojas N. E. negalėjo tvirtai patvirtinti, kad tai G. T. buvo tas pats žmogus, kuris sukėlė eismo įvykį, nes pastarojo nepažįsta, jo nematė iš priekio, per atpažinimą tyrėjai parodė tą žmogų, kuris buvo panašiausias. N. E. atpažindamas 2014-01-28 G. T. iš pateiktoje fotolentelėje nurodytų keturių asmenų, visų pirma, nurodo neteisingą nuotrauką, pažymėtą Nr. 4, po to šį pažymėtą numerį ištaiso į G. T. nuotrauką žymintį numerį 1. Liudytojas N. E. tiek apklaustas teisme, tiek pirminiame paaiškinime, tiek pranešime apie eismo įvykį policijai nurodė, kad vyras įsėdęs į automobilį „Audi 100“ ir atsitrenkęs į automobilį „Volvo S70“ buvo apsirengęs mėlynais marškinėliais. Tuo tarpu liudytojas I. Č. nurodė, kad tą vakarą G. T. buvo apsirengęs striukę megztinį, džinsus ir batus, abejoja, kad G. T. būtų išbėgęs su marškinėliais. Tokias liudytojo I. Č. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo R. Ž. parodymai, kad tą vakarą G. T. buvo su džemperiu, džinsais, striuke, su marškinėliais žiemą G. T. nebuvo atvažiavęs. Pats G. T. taip pat nurodė, kad sausio 11 d. buvo apsirengęs striukę, megztinį ir džinsus. Taip pat kreiptinas dėmesys, kad N. E. rašytiniame paaiškinime ir teisme duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tų faktų, kurie buvo nurodyti pirminiame pranešime policijai. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2014-01-11, 22.17 val., gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjas teigė, jog A. P. Kavoliuko g. 17, Vilniuje, iš balkono pastebėjo kaip iš raudonos spalvos automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo jaunuolis su mėlynais marškinėliais, subraižė automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išdaužė jo stiklą ir su savo automobiliu pasišalino. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto ir fotolentelės matyti, kad automobiliui „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iškritęs dešinės pusės posūkio žibintas, automobiliui buvo padaryta žala. Tačiau kreiptinas dėmesys, kad automobilio „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimas (iškritęs dešinės pusės posūkio žibintas) buvo užfiksuotas tik 2014 m. sausio 22 d., surašius transporto priemonės techninės apžiūros aktą, ne iš karto po pranešimo apie eismo įvykį, t. y. 2014 m. sausio 11 d. po 22.15 val. Taigi, neatmetama tikimybė, kad transporto priemonė „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo būti apgadinta ne 2014 m. sausio 11 d., o praėjus tam tikram laikotarpiui po administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto įvykio, t.y. iki pat 2014 m. sausio 22 d. Byloje taip pat nustatyta, kad automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų nebuvo apžiūrėtas, kadangi buvo išardytas dalimis, kėbulas supresuotas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-07-23 akte, kad negalima pateikti išvados Nr. 11-1876(14) nurodyta, kad nutarties trečiame klausime įvardintas lyginamasis tyrimo objektas – automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tirti nepateiktas. Dėl šios priežasties atsakyti į nutarties klausimą (Ar ant automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo yra raudonos spalvos dažų likučių, kuriuos būtų palikęs automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikti išvadą negalima. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-03-03 ekspertizės akte Nr. 11-1872(14) nurodyta, kad nustatyti, ar automobilio „Volvo S70“ sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu kontaktuojant su automobiliu „Audi 100“, negalima, nes ant sugadinto automobilio „Volvo S70“ priekinio bamperio nėra pėdsakų, individualizuojančių juos palikusį objektą ar objektus, t. y. galinio bamperio sugadinimai nesudaro pagrindo teigti, kad jie padaryti kontaktuojant būtent su kita transporto priemone, ir nenurodo juos palikusio objekto rūšinės priklausomybės - transporto priemonės markės ir modelio ar jos dalies (ar nešiojamo daikto). Automobilio „Volvo S70“ priekinis dešinys kampas, sprendžiant tik iš sugadinimų lokalizacijos ir pobūdžio, galėjo būti sugadintas tiek kitam objektui slystamai kontaktuojant su šiuo bamperiu (kliudant jį kitai transporto priemonei - lengvajam automobiliui), tiek judančiam automobiliui „Volvo S70“ bamperiu kontaktuojant su kitu objektu (kita transporto priemone), nes 0,4÷0,5 m aukščio nuo pagrindo intervale yra daugumos lengvųjų automobilių kėbulo elementai ir bamperiai. Automobilio „Volvo S70“ sugadinimų priekiniame dešiniajame kampe padarymo metu, jei jis buvo apgadintas kito automobilio, dalis tarpusavio kontakto zonoje veikiančių jėgų energijos turėjo persiduoti abiejų automobilių kėbulais (tame tarpe ir į automobilių salonų vidų) garso ar vibracijų forma. Ar kliudančio automobilio vairuotojas galėjo aiškiai pajusti susidūrimą klausimo sprendimas, susijęs su asmenų fiziologinėmis savybėmis ir garsų ar vibracijų suvokimu, viršija eismo įvykio transporto trasologijos eksperto kompetenciją. Teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų leidžiančių padaryti neginčijamą išvadą, kad apgadinimai ant automobilio „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado būtent po kontakto su automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo ekspertizė nenustatė ir nepadarė vienareikšmės išvados ar buvusioje situacijoje šios transporto priemonės kontaktavo tarpusavyje ir jų kontakto metu buvo padaryti aprašyti sugadinimai. Pateikė išvadą, kad nustatyti, ar automobilio „Volvo S70“ sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu kontaktuojant su automobiliu „Audi 100“, negalima, nes ant sugadinto automobilio „Volvo S70“ priekinio bamperio nėra pėdsakų, individualizuojančių juos palikusį objektą ar objektus, t. y. galinio bamperio sugadinimai nesudaro pagrindo teigti, kad jie padaryti kontaktuojant būtent su kita transporto priemone, ir nenurodo juos palikusio objekto rūšinės priklausomybės - transporto priemonės markės ir modelio ar jos dalies (ar nešiojamo daikto). Liudytojas N. E. nematė kokie apgadinimai ant minėtų automobilių buvo iki jų tarpusavio kontakto, kokie atsirado būtent po kontakto tarp automobilių. Taigi iš aptartų įrodymų teismui išlieka abejonės, kad nustatytas apgadinimas ant automobilio „Volvo S70“ galėjo būti padarytas ir ne G. T. automobiliu. Šios aplinkybės visgi leidžia spręsti, kad byloje liko abejonės dėl G. T. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., kurios vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl išdėstyto nėra pagrindo svarstyti ir administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. atsakomybės klausimą, kadangi neįrodyta, kad G. T. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. , byla yra nutrauktina, nesant nusikaltimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str., 286-287 str., teismas
nutarė:
G. T. bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
G. T. bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.