Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjai pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. T. V., a/k (duomenys neskelbtini) mirusi 2016-08-25 (įrašo Nr. 34), priėmė palikimą po savo sutuoktinio - Stanislav K. V., gim. 1938-12-15, 1985-01-15 mirties (įrašo Nr. 1), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjai pareiškimu nurodė, kad L. T. V., a/k (duomenys neskelbtini) mirė 2016-08-25 (įrašo Nr. 34). Palikėja visą savo turimą turtą 2011-11-15 testamentu paliko pareiškėjams - dukrai K. R. ir anūkui A. V., kurie priėmė palikimą paduodami pareiškimus apie palikimo priėmimą Vilniaus rajono 5-ajam notarų biurui. Priimant palikimą, paaiškėjo, jog palikėja L. T. V., po savo sutuoktinio - Stanislav K. V., gim. 1938-12-15, mirties (miręs 1985-01-15), nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, dėl ko dalis turto (1/2 dalis - 2/4 pastato, unikalus Nr. 4194-0361-6014 ir 2/4 kitų statinių, unikalus Nr. 4194-0361-6069, esančių adresu Vilniaus r., Nemenčinė, (duomenys neskelbtini)), įgyto santuokos metu, yra teisiškai nesutvarkyta ir pareiškėjų negali būti paveldėta. K. L. T. V. yra mirusi, todėl pareiškėjai, kaip jos teisių perėmėjai, priversti kreiptis į teismą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - kad palikėja, po savo sutuoktinio - Stanislav K. V. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Kitų įstatyminių įpėdinių, suinteresuotų bylos baigtimi, nėra. Nors po Stanislav K. V. 1985-01-15 mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą (6 mėn.) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau jo sutuoktinė - L. T. Voitkevič priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t.y. ji po savo sutuoktinio - Stanislav K. V. mirties liko gyventi palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje dalyje namo, esančio adresu Vilniaus r., Nemenčinė, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4194-0361-6014, įgyto santuokoje ir registruoto jos vardu, kur gyveno iki pat savo mirties ir kur buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. L. T. Voitkevič valdė, naudojo ir prižiūrėjo kaip savo po sutuoktinio mirties likusį minėtą turtą, jį remontavo, mokėjo už jame naudojamą elektros energiją ir vandenį mokesčius, šildė namą ir rūpinosi visais, po sutuoktinio mirties name likusiais buities daiktais kaip savo turtu - baldais, buitine technika (televizoriumi, šaldytuvu, virykle), indais ir kt. turtu. Be to, po sutuoktinio mirties ji prisiminimui pasiėmė šliubinį auksinį jo žiedą, kurį vėliau atidavė savo dukrai - K. R.. Tai, kad po sutuoktinio mirties ji elgėsi su turtu kaip tikra šeimininkė ir tokia save laikė, įrodo teismui pateiktas jos surašytas pareiškėjų naudai testamentas, kuriame nurodyta, kad „ man nuosavybės teise priklausančią dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4194-0361-6014, adresu Vilniaus r. sav., Nemenčinės m., (duomenys neskelbtini), aš palieku tokiomis dalimis .....“. Taip pat minėtus faktus dėl faktinio palikimo priėmimo teisme patvirtins liudytoja Č. J., kuri yra palikėjos giminaitė ir dažnai lankydavosi jos gyvenamojoje vietoje ir matė kaip L. T. V. elgėsi su paveldėtu turtu po Stanislav K. V. mirties. Kito paveldimo turto, į kurį įeina ir palikėjo turtinės teisės bei pareigos, nėra. Kadangi dėl įvykių senumo nėra išlikusių įrodymų, kad L. T. Voitkevič po savo sutuoktinio Stanislav K. V. mirties mokėjo mokesčius už namui tiekiamas paslaugas, tačiau pareiškėjai pateikia teismui AB „ESO“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ raštus, iš kurių matyti, kad už namui tiekiamas paslaugas įsiskolinimų nėra. 1964 m. LR Civilinio kodekso 587 str. reglamentavo, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (LR CK 587 str. 2d., 5 d.). Analogiškai paveldėjimo santykiai reglamentuoti ir šiuo metu galiojančiame CK, t.y. LR CK 5.50 str. 1 d. reglamentuoja, jog neleidžiama palikimą priimti iš dalies bei atsižvelgiant į LR CK 5.51 str. 1 d. normą, jog įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, darytina išvada, jog L. T. V. pasiėmusi palikėjui priklausančius daiktus, disponuodama, prižiūrėdama ir rūpindamasi jais kaip savo turtu, priėmė visą palikimą po Stanislav K. V. mirties. Palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad pareiškėjai galėtų laisvai disponuoti aukščiau minėtais nekilnojamaisiais daiktais ir juos galėtų įregistruoti savo vardu nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad yra praleistas įstatymo nustatytas trijų (pagal anksčiau galiojusį įstatymą 6) mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, o įstatyminis paveldėtojas yra miręs, pareiškėjai priversti kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.