Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent:

jis, 2024 m. balandžio 1 d. apie 17.07 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,84 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis G. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. balandžio 2 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena jo draugė R. V. Būdamas namuose apie 08.00 val. ryto išgėrė apie 200 g degtinės. Vartojo alkoholį, nes blogai jautėsi, nes prieš dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėręs degtinės, nutarė nuvažiuoti iki parduotuvės. Išėjęs iš namų, sėdo į savo draugės automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsisėdęs į automobilį, jį užvedė ir nuvažiavo iki parduotuvės, ten nusipirko sulčių. Po to sėdo atgal į automobilį ir važiavo namo. Vairuodamas automobilį važiavo Laisvės pr. Įvažiavęs į savo namų kiemą, pastebėjo policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, sustojo. Jam sustojus, prie automobilio vairuotojo pusės priėjo policijos pareigūnas, pasiteiravo, ar jis vartojo alkoholį. Jis pilnai prisipažino vartojęs alkoholį. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Be G. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojos R. V. parodymais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio 2024 m. balandžio 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, 2024 m. balandžio 1 d. neblaivumo nustatymo aktu, 2024 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad G. S. 2024 m. balandžio 1 d. apie 17.07 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,84 prom. etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus G. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę G. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę G. S., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. S. – neteistas, per paskutinius vienerius metus du kartus baustas administracine tvarka, viena iš paskirtų baudų yra sumokėta, informacijos dėl antros baudos sumokėjimo nėra, dirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui, nustatytam už nesunkų nusikaltimą.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad G. S. veiką padarė būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas už vairavimą esant neblaiviam, taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jam nustatytinas 2 metų draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2024 m. balandžio 3 d.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo G. S., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. G. S. vairavo trečiajam asmeniui – R. V. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė būtų leidusi jai priklausantį automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ 2024 m. balandžio mėn. duomenimis, 2015 m. gamybos automobilio „Nissan Note“ kaina su PVM yra 6 240 Eur. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. G. S. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio, sėdo prie automobilio vairo, vairavo sunkaus girtumo būklės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo G. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 6 240 Eur.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL, t. y. 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 36 MGL, t. y. 1 800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 240 (šešis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt) Eur į valstybės biudžetą.

G. S. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti, o paimtą dokumentą perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

1. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (1 800 Eur) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (6 240 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą (per Lietuvos antstolių rūmus) dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

3. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.