- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-137-230/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- D. V., G. Ž., J. A. S., K. K.
- Ieškovas
- J. Č. Č.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovei D. V., atsakovės G. Ž. įgaliotam asmeniui A. V., atsakovų G. Ž., D. V. ir K. K. atstovei adv. Živilei Urbonavičienei, atsakovo J. A. S. įgaliotam asmeniui E. Č., adv. Albertui Trumpuliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Č. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-550-568/2010 pagal ieškovo J. Č. Č. ieškinį atsakovams G. Ž., D. V., K. K., J. A. S., tretiesiems asmenims Kauno miesto 17-ajam ir 19-tajam notarų biurams dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. Č. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 44-46, 129-131) prašo atnaujinti terminą palikimui po A. J. mirties priimti, atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti po M. B. mirties ir priteisti iš atsakovų K. K., G. Ž., J. A. S., D. V. po 8000 Lt už paveldėtą turtą. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. kovo mėnesio pabaigoje atsitiktinai sužinojo apie jo motinos sesers A. J. mirtį 2006 m. spalio 14 d. Dėl ieškovo negalios jo bendravimas su giminaičiais buvo nutrūkęs. Su teta ieškovas bendravo per savo brolį A., kuriam A. J. testamentu buvo palikusi visą savo turtą. Ieškovo broliui mirus ryšiai su teta ir kitais giminaičiais visiškai nutrūko. Ieškovas 2008 m. balandžio 20 d. per savo įgaliotą asmenį kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, bet jo pareiškimas nebuvo priimtas dėl praleisto termino, taip pat buvo pranešta, kad po A. J. mirties yra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir paveldėjimo byla baigta. Ieškovas yra pirmos grupės invalidas, jam nustatytas didelių poreikių neįgalumas, dėl sveikatos būklės negali vaikščioti ir bendrauti su giminaičiais, o atsakovai nuslėpė nuo ieškovo apie tetos mirtį ir palikimo atsiradimą. Dėl šios priežasties ieškovas praleido terminą palikimui priimti. Atsakovai G. Ž., K. K., J. A S. ir M. B. (kuriai mirus jos teises perėmė D. V.) savo teises į paveldimą turtą už 160 000 Lt pardavė J. Č.. Ieškovas yra penktos eilės įstatyminis įpėdinis ir paveldi turtą lygiomis dalimis su kitais penktos eilės įpėdiniais, todėl jam priklausanti 1/5 dalis sudaro 32 000 Lt, ir ji priteistina iš kiekvieno atsakovo po 8000 Lt. Kadangi apie M. B. mirtį ieškovas sužinojo tik 2009 m. gegužės 26 d. vykusio teismo posėdžio metu, todėl jam taip pat atnaujintinas terminas kreditoriaus reikalavimui M. B. palikimą priėmusiam asmeniui pareikšti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, taip pat priteisė iš ieškovo po 820 Lt atsakovams G. Ž., D. V. ir K. K. bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovo pateikta pažyma apie sunkią jo sveikatos būklę išduota 2008 m., t.y. praėjus pusantrų metų A. J. mirties. Ieškovas nepateikė duomenų apie jo sveikatos būklę iki 2008 m. ir nepagrindė priežasčių, dėl kurių šiuo laikotarpiu negynė savo teisių. Paveldėjimo byloje ieškovas nurodytas kaip asmuo, galintis paveldėti, todėl atsakovai elgėsi sąžiningai, siekdami nepažeisti ieškovo teisių, tačiau pats ieškovas tinkamai nesidomėjo savo teise paveldėti.
Šalies argumentai
Ieškovas J. Č. Č. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė procesines normas ir netinkamai pritaikė materialines teisės normas. Teismas neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų. Teismas sprendimą grindė vien liudytojos J. Č. parodymais. Vertinant įrodymus, svarbu ne tik kiekvieno įrodymo patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra jų prieštaravimų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius. Tik įsitikinus, kad įrodymų pakanka ir kad byloje esantys įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, galima daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas nepasisakė dėl liudytojo A. Š. parodymų vertinimo, visai neaptarė liudytojo A. S. parodymų. Ieškovas nurodė svarbią termino praleidimo priežastį – pavėluotą sužinojimą apie atsiradusį palikimą, tačiau teismas dėl šios priežasties sprendime nepasisakė, išskyrus liudytojos J. Č. parodymus. Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi buvo pažeistas imperatyvus CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimas tinkamai motyvuoti sprendimą. Teismas aplamai nenustatė, kada ieškovui tapo žinoma apie palikimo atsiradimą. Teismas ypatingą dėmesį skyrė tam, kad ieškovas nepateikė duomenų apie jo sveikatos būklę iki 2008 m. balandžio 28 d., tačiau ieškovas įrodinėjo tik tai, kad dėl ieškovo ligos (negalint vaikščioti ir pačiam apsitarnauti) nutrūko jo ryšiai su giminėmis, o mirus ieškovo broliui A. Č., visiškai nutrūko jo ryšiai su teta ir kitais giminėmis. Būtent šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovui nebuvo pranešta apie palikėjos A. J. mirtį. Teismas rėmėsi liudytojos J. Č. parodymais, tačiau ji yra suinteresuota bylos baigtimi, nes ji nupirko mirusios A. J. įstatyminių įpėdinių, priėmusių palikimą, paveldėjimo teises. Ieškovas neigė, žinojęs apie tetos mirtį ir atsiradusį palikimą iki 2008 m. kovo mėn., todėl atsakovai turėjo įrodyti, kad ieškovui buvo žinoma apie palikimo atsiradimą, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Teismas pažeidė betarpiškumo principą, kadangi teismo posėdyje dalyvavo atsakovės, tačiau jos nebuvo apklaustos ir neprisiekė, taip pat neapklaustos notarės, nors teismas jų dalyvavimą pripažino būtinu. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą kiekvienu atveju taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartai. Ieškovas savo teises įgyvendino atidžiai, tačiau paveldėjimo reikalais negalėjo rūpintis dėl objektyvių, nuo jo nepriklausiusių priežasčių, visų pirma dėl to, kad jam nebuvo žinoma apie palikėjos mirtį. Tik atsitiktinai apie tai sužinojęs, jis įgaliojo asmenį tvarkyti palikimo priėmimo reikalus. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai A. Š. ir A. S., kurių parodymai nebuvo iš esmės vertinti, tą patvirtina ir rašytiniai įrodymai – 2008 m. kovo 20 d. įgaliojimas, civilinės būklės aktų įrašų išrašai, duomenys apie kreipimąsi į teismą. Išvadai apie fakto buvimą įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei nebuvo. Vertindamas įrodymus, teismas taip pat turi vadovautis ir logikos dėsniais. Teismas sprendime nurodė, kad paveldėjimo byloje ieškovas buvo nurodytas kaip įpėdinis, tačiau nevertino aplinkybių, kad ieškovas nebuvo informuotas apie palikimo atsiradimą. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovui būtų pranešta apie paveldėjimo bylos užvedimą.
Atsiliepimas
Atsakovai G. Ž., D. V. ir K. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (1210 Lt). Atsakovai nurodo, kad po A. J. visi paveldėtojai pareiškimuose nurodė įpėdiniu ir ieškovą. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tik po dviejų metų ir trijų mėnesių po palikimo atsiradimo. Pirminiame ieškinyje ieškovas teigė, kad su teta bendravo jo brolis, po kurio mirties ryšys su teta ir giminaičiais nutrūko, ir apie tetos mirtį sužinojo tik 2008 m. balandžio 20 d., o ieškinį pareiškė 2009 m. Atsakovai G. Ž., D. V. ir K. K. pardavė tik savo paveldėjimo teises į jiems tenkančią turto dalį paveldėjimo teisių pirkėjai J. Č.. Atsakovai yra sąžiningi savo dalies paveldėjimo teisių įgijėjai ir pardavė tik savo, o ne apelianto teises. J. Č. yra tik dviem savaitėm anksčiau prieš tetos mirtį mirusio ieškovo brolio, kuriam mirusioji testamentu buvo palikusi visą savo turtą, žmona. J. Č. patvirtino, kad ieškovas savo brolio A. laidotuvėse dalyvavo, pats savarankiškai su lazdele vaikščiojo, taip pat patvirtino, kad po dviejų savaičių mirus tetai, ji pirmiausiai paskambino ieškovui ir pranešė apie tetos mirtį ir laidotuves. Apklausta ieškovo duktė N. S. taip pat patvirtino, kad ji tą pačią mirties dieną paskambino tėvui ir pranešė apie tetos mirtį. Netikėti šių asmenų parodymais nėra pagrindo. Ieškovo antros žmonos sūnus A. Š., apklaustas liudytoju, teigė, kad apie ieškovo tetos mirtį sužinojo 2008 m. kovo mėn. iš pažįstamo A., su kuriuo žvejojo, apie tai pranešė ieškovui ir pradėjo rinkti būtinus dokumentus. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, teisės aktai skelbiami viešai ir galioja tik paskelbti įstatymai. Nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis asmuo elgiasi neprotingai, todėl jis negali pasiteisinti įstatymu nežinojimu ar jų netinkamu suvokimu. Nesuprantami apelianto argumentai dėl teismo posėdyje dalyvavusių, bet neapklaustų ir neprisiekusių atsakovių. Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės, nedalyvavo nei atsakovė G. Ž., nei D. V..
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.
Ieškovas reiškė reikalavimą atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po A. J. mirties, priimti ir jį grindė CK 5.57 straipsniu, kurio 1 dalis numato, kad įstatymo (CK 5.50 straipsnio) nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad palikėja A. J. mirė 2006 m. spalio 14 d. (t.1, b.l. 12), o ieškovas dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą kreipėsi tik 2008 m. balandžio mėn. (t.1, b.l. 13). Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis). Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ieškovas nepagrindė ir neįrodė pareiškime nurodytų aplinkybių, kad terminą palikimui priimti jis yra praleidęs dėl svarbių priežasčių. Ieškovas apeliaciniu skundu nurodo, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo ta, kad jis iki 2008 m. kovo mėn. nežinojo, kad teta 2006 m. spalio 14 d. mirė ir atsirado palikimas. Ieškovas sužinojimo apie atsiradusį palikimą momentą grindė savo pakviestų liudytojų A. Š. ir A. S. parodymais (t.1 , b.l. 145-147), kurie parodė, kad A. Š. (ieškovo posūnis) 2008 m. kovo mėn. atsitiktinai iš savo draugo A. S. sužinojo apie A. J. mirtį ir apie tai pranešė ieškovui. Tačiau liudytoja J. Č. – ieškovo brolio žmona parodė, kad ji pati asmeniškai pranešė ieškovui apie A. J. mirtį ir siūlėsi jį atvežti į laidotuves, taip pat patvirtino, kad ieškovas pats jai pasakęs, kad nepretenduos į palikimą (t.2, b.l. 19-21). Ieškovas pripažįsta, kad jis labai artimai bendravo su broliu, kuris mirė prieš dvi savaites iki palikėjos A. J. mirties. Todėl J. Č. parodymai apie tai, kad pranešė ieškovui apie tetos mirtį ir net siūlėsi jį atvežti į laidotuves, atitiko tarp jų buvusių gerų santykių pobūdį. Ieškovo tvirtinimas, kad negalima remtis šios liudytojos parodymais, kadangi ji suinteresuota bylos baigtimi, nes yra nupirkusi paveldėjimo teises iš palikimą priėmusių įpėdinių, atmestinas. J. Č. byloje nėra reiškiami jokie reikalavimai, ieškovas pareikštu ieškiniu tik prašo priteisti iš palikimą priėmusių asmenų pinigines kompensacijas, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog liudytoja J. Č. turi kokį nors suinteresuotumą šioje byloje. Faktą, kad ieškovui buvo pranešta apie palikėjos mirtį, tuoj pat jai mirus, patvirtino ir kita liudytoja N. S. – ieškovo dukra (t.2, b.l 21-23). Esant tokiems liudytojų parodymams, darytina labiau pagrįsta išvada, jog ieškovas apie palikėjos mirtį sužinojo iš karto po jos mirties. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir darydamas tam tikras išvadas, teismo sprendimo motyvuose nenurodė, kodėl nesiremia liudytojų A. Š. ir A. S. parodymais, tuo iš esmės pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, tačiau šis procesinės teisės normų pažeidimas nelaikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalie 4 punktas), nes sprendimo motyvai vis tik yra, ir šis pažeidimas neįtakojo neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nurodytų liudytojų A. Š. ir A. S. parodymai jokiu būdu nepaneigia liudytojų J. Č. ir N. S. parodymų ir jiems iš esmės neprieštarauja, nes jie pagrindžia tik tą aplinkybę, kad A. Š. apie A. J. mirtį sužinojo 2008 m. kovo mėn., kai pačiam ieškovui apie tai jau buvo žinoma kur kas anksčiau. Ieškovo sveikatos būklė neatėmė iš ieškovo galimybės bendrauti su giminėmis telefonu ir savalaikiai sužinoti apie palikėjos mirtį. Duomenų, kad nuo ieškovo buvo slepiama informacija, apie palikėjos mirtį byloje nėra pateikta.
Kiti ieškovo nurodyti argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimų, t.y, kad atsakovės nebuvo apklaustos ir neprisiekė ir nebuvo išklausyti notarių paaiškinimai, neturi jokios reikšmės priimto sprendimo pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kurių visuma sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, o būtent dėl to, kad pavėluotai sužinojo apie palikėjos mirtį. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Č. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams G. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) D. V. (a.k. 467072010182), K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 403,33 Lt kiekvienam atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.