Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-854-763/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
2-854-763/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvydas Petrauskas
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
O. L.
Civilinė byla Nr. 2-854-763/2014Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00697-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 63.3.;111.3.;113.1.;116.5.2.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 19 d.Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei,

parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui O. L. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas, valdantis sistemą Vivus.lt, teikdamas elektroninį ieškinį prašo priteisti iš atsakovo O. L. 2136,14 Lt įsiskolinimą, kurį sudaro 1000 Lt negražinta paskolos suma dydžio paskola, 1136,14 Lt palūkanų pagal tarp šalių 2012-12-31 sudarytą paskolos sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 54 Lt žyminį mokestį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, arba neatvyks į teismo posėdį.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą tenkinti ieškinį ir priimti sprendimą už akių.

Atsakovui O. L. LR CPK 142 str. tvarka įteikus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo (b.l. 30), jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų nepareiškė. Be to, ir į teismo posėdį neatvyko, iš jo negautas pareiškimas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašymų nepareiškė, todėl esant ieškovo prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (LR CPK 285 str.).

Vadovaujantis LR CPK 285 str. 2 d. nuostatomis, teismas priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas su atsakovu pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sąlygas 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 1000 Lt kreditą (b.l. 36-37, 7-15). Šį faktą patvirtina 2012-12-31 sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovui buvo pervesta 1000 Lt dydžio suma (b.l. 16). Atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytas 80,00 proc. palūkanas ir grąžinti kreditą iki 2015-02-28. Pagal sutartį šalys susitarė dėl bendros kredito metinės palūkanų normos – 116,90 proc. (b.l. 36-37). Atsakovas paskolos numatytu terminu negrąžino ir liko skolingas ieškovui 1000 Lt panaudoto kredito. LR CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal LR CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal LR CK 6.873 str. 1 d. nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, o duomenų, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui įvykdė tinkamai byloje nėra (LR CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 1000 Lt negrąžintos paskolos (LR CK 6.38 str., 6.200 str., 6.870 str., 6.873 str.).

Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.

Pagal ieškinio reikalavimus (b.l. 1-3) nustatyta, kad vadovaudamasis minėtos sutarties 7.1 punktu, ieškovas atsakovui skaičiavo 116,90 procentų palūkanas už laikotarpį nuo 2013-03-28 iki 2014-01-21, tai yra sumą už naudojimąsi kreditu, kurių sudaro 1136,14 Lt, ir prašo priteisti iš atsakovo šią paskaičiuotą palūkanų sumą.

Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir/ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 116,90 procentų metinės palūkanos (Bendra vartojimo kredito metinė norma) yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Ieškovo prašomos priteisti 1136,14 Lt palūkanos daugiau nei septintadaliu viršija negrąžinto kredito sumą. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovui 1000,00 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio (1136,14 Lt) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo. Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo O. L. galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (1000,00 Lt) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (1136,14 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos (laikotarpis nuo 2013-03-28 iki 2014-01-21), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką ir nuolatinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas 1/3, t. y. iki 378,71 Lt, (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013), priteisiant šią sumą iš atsakovo.

LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl iš jo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1378,71 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pateikiant teismui ieškinį ieškovas sumokėjo 54 Lt žyminį mokestį (b.l. 4), kuris, nors ir ieškinį patenkinus iš dalies, priteisiamas ieškovui iš atsakovo iš O. L., kaip minimalus įstatymo nustatytas žyminis mokestis elektroninėje byloje – 54 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 ir 7 p., 82, 93 str. 2 d.).

Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 286 str., LR CK 6.38 str. 1 d., 6.73 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš O. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt negrąžintos paskolos, 378,71 Lt palūkanų, 54 Lt dydžio žyminį mokestį, iš viso – 1432,71 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt du Lt 71 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1378,71 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo UAB „4finance“ (į. k. 301881644, adr. Jonavos g. 254A, Kaunas, a.s. Nr. LT297300010112065574, AB Swedbank, banko kodas 73000) naudai.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Atsakovas O. L. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Švenčionių rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-4 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

Ieškovas UAB „4finance“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Rimvydas Petrauskas