- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- eI-5510-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00163-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
- Trečiasis asmuo
- V. S.
- Pareiškėjas
- VšĮ ,,Kantri medija“
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacijai
- Advokatai
- Pranas Makauskas
- Kategorijos
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Pranui Makauskui, atsakovo atstovui Viktorui Papandopulai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ ,,Kantri medija“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas VšĮ ,,Kantri medija“ skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. EKS-22/15. Nurodė, kad 2015-10-05 visuomenė buvo informuota apie Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (toliau – TS-LKD) Druskininkų skyriaus sprendimą dėl ilgametės narės G. K. pašalinimo iš partijos straipsniu „Paaiškino už ką G. K. išmesta iš TS-LKD partijos“ (http://kurortoradijas.lt). Kadangi šis straipsnis pateikė tik vienpusišką nuomonę ir vertinimą, leidinys „Mano Druskininkai“ 2015 m. spalio 8 d. numeryje Nr. 22 išspausdino publikaciją ,,Konservatoriaus V. S. kerštas: už kitokią nuomonę G. K. išmesta iš partijos“, dėl kurios turinio yra priimtas atsakovo sprendimas. Publikacijoje pateikiama G. K. nuomonė ir susidariusios situacijos vertinimas. Po publikacijos išspausdinimo V. S. pateikė skundą Žurnalistų etikos inspektoriui bei Komisijai. Pareiškėjas pateikė Komisijai paaiškinimus, kurie, jo nuomone, buvo neįvertinti ir į juose nurodytas aplinkybes neatsižvelgta. 2015 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. EKS-22/15 remiantis išimtinai Komisijos narių subjektyviu publikacijos turinio vertinimu konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – Kodeksas) 3 straipsnį, 22 straipsnio 2 dalį, pagrindinis ir vienintelis skundžiamo sprendimo motyvas – nuomonių įvairovės trūkumas. Tačiau nei Kodeksas, nei Visuomenės informavimo įstatymas nenumato, kelių nuomonių pateikimas laikytinas atitinkančiu nuomonių įvairovės reikalavimui. Publikacijoje pateikta kelių skirtingų partijų narių subjektyvi nuomonė, o šio straipsnio pateikimą visuomenei lėmė 2015 m. spalio 5 d. pasirodžiusi viešojoje erdvėje vienos pusės – TS-LKD partijos pozicija. Įvertinus viešam asmeniui taikomas platesnes kritikos ribas, pareiškėjas mano, kad atsakovas nepagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus Kodekso 3 straipsnio nuostatas. Nepagrįstai konstatuotas ir Kodekso 22 straipsnio 2 dalies pažeidimo faktas, nes į V. S. nesikreipta ir dėl V. S. ne kartą išsakytos pozicijos, jog su leidiniu „Mano Druskininkai“ nebendraus, informacijos neteiks, tačiau šių faktinių aplinkybių atsakovas, priimdamas sprendimą nevertino. Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimu, 22.2 punkte numatyta, jog Komisija turi teisę atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu paaiškėja, jog skundo autorius dėl to paties dalyko yra kreipęsis į teismą ar Žurnalistų etikos inspektorių. Šis reikalavimas nebuvo taikytas, nors V. S. analogišką skundą dėl to paties dalyko 2015 m. spalio 12 d. jau buvo pateikęs Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Atsakovui priėmus skundžiamą sprendimą, analogiško skundo dar neišnagrinėjus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, gali susidaryti neleistina situacija, kai dėl tos pačios publikacijos du kartus bus nubaustas viešosios informacijos rengėjas. Todėl priimant sprendimą buvo pažeistos procedūrinės normos, ir tai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra vienas iš skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrindų.
Atsiliepimas
Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepimu į skundą (b. l. 40–44) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. Komisija išnagrinėjo V. S. skundą dėl publikacijos „Konservatoriaus V. S. kerštas: už kitokią nuomonę G. K. išmesta iš partijos“ („Mano Druskininkai“, 2015-10-08, Nr. 22) (toliau – Publikacija) ir nustatė, jog Publikacijoje buvo pasakojama apie Druskininkų TS-LKD skyriuje ir Druskininkų savivaldybės taryboje kilusią konfliktinę situaciją, kritikuojami trečiojo suinteresuoto asmens V. S. veiksmai. Publikacija skaitytojams buvo pristatyta kaip „Mano Druskininkai“ informacija ir joje buvo teigiama, jog iš Druskininkų TS-LKD skyriaus pašalinta G. K. tapo trečiojo suinteresuoto asmens intrigų auka, o pats trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įvardijamas kaip abejotinos praeities ir moralės asmuo, pamynęs demokratijos ir žmogiškumo principus. Laikraščio „Mano Druskininkai“ pozicijai pagrįsti Publikacijoje buvo pateiktos ją palaikančių antrosios konflikto dalyvės G. K. ir Druskininkų savivaldybės mero R. M. nuomonės, tačiau jokių alternatyvių nuomonių, įskaitant oficialią TS-LKD Druskininkų skyriaus poziciją ir (ar) Publikacijoje minimų Druskininkų savivaldybės tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos narių K. K. bei J. Š. nuomones, pateikta nebuvo. Publikacijoje trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti dėl jam išsakomos kritikos, paaiškinti savo poziciją ar paneigti galimai klaidingą ir (ar) netikslią informaciją, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Kodekso 3 straipsnio nuostatos dėl nuomonių įvairovės užtikrinimo yra siejamos ne su kalbintų pašnekovų skaičiumi, o su šių pašnekovų nuomonių (jų atstovaujamų pozicijų) įvairumu ir alternatyvumu. Pareiškėjas, aprašydamas konfliktinę situaciją, tačiau pateikdamas tik vienos iš konflikto šalių poziciją atstovaujančias ir (ar) palaikančias nuomones, akivaizdžiai pažeidė Kodekso 3 straipsnio reikalavimus. Kodeksas, Visuomenės informavimo įstatymas jokių išimčių dėl nuomonių įvairovės užtikrinimo, kai kritikuojami viešieji asmenys, nenumato. Publikacijoje trečiasis suinteresuotas asmuo neabejotinai buvo kritikuojamas, todėl pareiškėjas privalėjo suteikti jam galimybę paaiškinti savo poziciją ir (ar) pasiteisinti dėl jam išsakomos kritikos, tačiau to nepadarė, todėl Komisija pagrįstai konstatavo Kodekso 22 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Kodekso 22 straipsnio 2 dalies nuostata yra siejama su žurnalisto ir (ar) viešosios informacijos rengėjo pareiga kritikuojamam asmeniui sudaryti galimybę pasinaudoti atsakymo teise ir toje pačioje publikacijoje pateikti jo nuomonę. Nors pareiškėjas nurodė, kad į V. S. nesikreipė dėl atsakomosios nuomonės dar ir dėl to, jog jis 2013 m. yra raštu pareiškęs, jog su leidiniu „Mano Druskininkai“ nebendraus, tačiau jam atsisakius bendrauti, pagal Kodekso nuostatas pareiškėjas turėjo pareigą pranešti apie tai skaitytojams, tačiau to nepadarė. Komisijos darbo reglamentas ne įpareigoja, o tik išimtinais atvejais suteikia Komisijai teisę priimti argumentuotą individualų sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Komisijai išnagrinėjus V. S. skundą, buvo pažeistos kokios nors pareiškėjo teisės ir (ar) teisėti interesai. Komisijai informavus pareiškėją apie trečiojo suinteresuoto asmens skundą, pareiškėjui jau buvo žinoma, jog analogiškas skundas yra paduotas ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tačiau pareiškėjas apie tai neinformavo atsakovo ir neprašė skundo nenagrinėti ar atidėti jo nagrinėjimą. Komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos yra skirtingos, todėl ir Publikacija būtų vertinama skirtingais aspektais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu į skundą (b. l. 36–37) su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai rėmėsi trečiojo suinteresuoto asmens 2013 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku. Šis laiškas buvo adresuotas leidiniui ,,Mano Druskininkai“, kurį leido visai kitas leidėjas, o pareiškėjas šio leidinio leidėju yra tik nuo 2015-05-14. 2015-10-28 pareiškėjo leidinio žurnalistė R. Š. pateikė raštu klausimus dėl kitos publikacijos, į kuriuos 2015-10-29 pareiškėjui buvo atsakyta, todėl pareiškėjo argumentas, kad V. S. atsisakė atsakinėti į pareiškėjo klausimus, yra niekinis. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nenorėjo gauti ir publikuoti kitos pusės nuomonės, nepateikė jokių klausimų, o pateikė šališką ir klaidinančią informaciją.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundo reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti. Teigė, kad į pareiškėjo pateiktą paaiškinimą Komisijos nariai neatsižvelgė. Kodekso 3 straipsnyje nėra nurodomas būtinas nuomonių skaičius, nėra detaliai apibrėžta nuomonių įvairovės sąvoka, o atsakovas plečiamai aiškina šią sąvoką. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesikreipė į leidėją dėl Publikacijoje nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. Dėl identiškų pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu yra priimti dviejų skirtingų institucijų Komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai, todėl pažeistas non bis in idem principas. Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad Publikacijoje nėra nurodytas autorius, todėl joje pateikta turėjo informacija turėjo būti suprasta kaip objektyvi informacija, o ne nuomonė. Komisijos užduotis buvo nustatyti, ar Publikacijoje išlaikyti žurnalistų etikos standartai. Tai, kad V. S. yra viešas asmuo, nepaneigia jo teisės būti išklausytam. Konflikto pusės yra aiškios, tačiau Publikacijoje pateikta tik vienos pusės nuomonė, kitai nesuteikta galimybė pasisakyti. Žurnalistas aktyviais veiksmais turi siekti, kad būtų išklausyta kita pusė, jei ji atsisako – visuomenė turi būti apie tai informuota. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė skundą atmesti, nurodė, kad atsisakė bendrauti su ankstesniu neteisėtai leistu leidiniu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Komisijos priimto sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas Publikacijoje pažeidė Kodekso 3 straipsnį ir 22 straipsnio 2 dalį, pagrįstumo ir teisėtumo.
Komisijai suteikta kompetencija rūpintis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu, nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, nagrinėti asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas ir kt. Komisija yra kolegialus Visuomenės informavimo etikos asociacijos, kurią sudaro organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos, sprendimus pagal numatytą kompetenciją priimantis organas (Visuomenės informavimo įstatymo 46, 46¹ straipsniai).
Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Konkrečios profesinės etikos normos, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, Publikacijos paskelbimo metu buvo nustatytos Kodekse, patvirtintame Visuotiniame žurnalistų ir leidėjų susirinkime 2005 m. balandžio 15 d.
Kodekso 3 straipsnis numato, kad gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai neturi skleisti teisę ir etiką pažeidžiančių nuomonių. Kodekso 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina pranešti apie tai visuomenei.
Iš Publikacijos turinio matyti, kad joje pateikiama informacija apie tai, kad Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžio metu opozicinės konservatorių frakcijos narė G. K. iškėlė savo kandidatūrą į Kontrolės komitetą. Publikacijoje pateikiama informacija apie tai, kad kiti opozicijos nariai neigiamai reagavo į tokį G. K. poelgį. Publikacijoje taip pat pateikiama informacija, kad konservatorių Druskininkų skyriui pirmininkaujantis V. S. už tokį G. K. poelgį siekia pašalinti ją iš partijos. Be to, Publikacijoje V. S. ir kiti opozicijos atstovai kritikuojami – pvz., nurodoma, kad „Lieka neaišku, kodėl liberalai puolė švaistytis emocionaliais pasiūlymais išeiti iš posėdžio ir elgėsi labai nepagarbiai Tarybos narės atžvilgiu“; „<... ilgametę patirtį politikoje turinti moteris, prieš keletą metų geranoriškai priėmusi V. S. į partiją, šiandien tapo jo intrigų auka....>“; ,,<...V. S. šioje situacijoje pamynė ne tik demokratijos principus, bet ir žmogiškumo principus. Kaip galima susidaryti nuomonę iš viešoje erdvėje skelbtos informacijos, abejotinos praeities ir moralės žmogus šiandien nepelnytai bando nuteisti politikę, pabandžiusią dirbti teisingai...>“; ,,<...V. S. atskleidžia savo tikrąjį veidą, kerštaudamas, niekindamas ir tyčiodamasis ir iš neįtikusių, savo nuomonę turinčių kolegų, ir iš rinkėjų, ir iš Druskininkų...>“. Publikacijoje pateikta Druskininkų savivaldybės mero R. M. nuomonė, palaikanti G. K., taip pat pačios G. K. nuomonė. Publikacijos autorius nenurodytas, joje pateiktos žinios įvardintos kaip ,,Mano Druskininkai“ informacija (b. l. 57–58).
Iš Publikacijos turinio matyti, kad joje aprašomame konflikte yra mažiausiai dvi priešingos pozicijos, tačiau joje pateikiama tik vienpusiška teigiama nuomonė apie G. K. ir neigiama apie V. S. bei kitus opozicijos atstovus. Akivaizdu, kad apie tą pačią situaciją esama ir kitokių, alternatyvių nuomonių, tačiau kitos konflikto pusės (V. S. ir kitų opozicijos atstovų) nuomonė nepateikiama. Be to, kaip minėta, Publikacijoje V. S. kritikuojamas, tačiau jo komentaro nepateikiama, nenurodoma, kad V. S. būtų atsisakęs komentuoti susidariusią situaciją. Pareiškėjas neneigia, kad prieš Publikacijos paskelbimą nesikreipė į V. S. ir nesudarė jam galimybės pasiteisinti, paaiškinti konfliktą, pateikti savo nuomonę. Esant tokioms aplinkybėms, Komisijos sprendimas pripažinti pareiškėją pažeidus Kodekso 3 straipsnyje ir 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas profesinės etikos normas pagrįstas ir teisėtas.
Atmestini pareiškėjo argumentai, kad jis nepažeidė Kodekso 22 straipsnio 2 dalies, nes V. S. ne kartą išsakė poziciją, jog su leidiniu „Mano Druskininkai“ nebendraus. Teismas pažymi, kad pagal Kodekso nuostatas, kiekvienu atveju (Kodekse nurodyta – „visada“) kritikuojamam asmeniui turi būti suteikta atsakymo teisė. Kita vertus, asmeniui atsisakius pasinaudoti tokia teise, apie tai turi būti pranešama visuomenei, tačiau to nagrinėjamu atveju nepadaryta. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi trečiojo suinteresuoto asmens elektroniniu laišku (b. l. 27), nes jis buvo siunčiamas kito leidėjo leidžiamo leidinio redaktorei. V. S. pateikė duomenis, kad jis bendrauja su pareiškėjo leidžiamu leidiniu ir teikia jam atsakymus dėl rengiamų publikacijų (b. l. 38).
Tai, kad, pareiškėjo teigimu, kitoje visuomenės informavimo priemonėje (kurortoradijas.lt) taip pat galimai buvo paskelbta Kodekso nuostatas pažeidžianti vienpusiška informacija, palaikanti TS-LKD partijos poziciją, neatleido pareiškėjo nuo pareigos skelbiant aptariamą Publikaciją laikytis Kodekso reikalavimų.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors V. S. yra Druskininkų savivaldybės tarybos narys ir pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalį laikytinas viešuoju asmeniu, tai nereiškia, kad apie tokį asmenį gali būti skelbiama informacija ar nuomonė nesilaikant Kodekse įtvirtintų profesinės etikos principų.
Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl Komisijos darbo reglamento pažeidimo tuo aspektu, kad Komisija nagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens skundą, nors dėl tos pačios publikacijos trečiasis suinteresuotas asmuo buvo pateikęs skundą ir Žurnalistų etikos inspektoriui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos sprendimais išreiškiama kolegialios viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų savitvarkos institucijos sprendimai, tokia veikla nelaikoma viešuoju administravimu, ją vykdant valstybės valdžia, valstybės valdžios subjektų priimti teisės aktai nėra įgyvendinami. Komisijos sprendimais užtikrinamas savarankiškas tvarkymasis ir kontrolė visuomenės gyvenimo srityje, kurioje valstybė pripažįsta autonomiją, savireguliaciją, laisvę veikti pagal visuotinai pripažįstamus principus. Tuo tarpu Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, prižiūrintis, kaip įgyvendinamos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, jis turi įgaliojimus taikyti poveikio priemones, nustatytas Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (Visuomenės informavimo įstatymo 49, 50 straipsniai). Taigi Komisija ir Žurnalistų etikos inspektorius savo prigimtimi vykdo skirtingas funkcijas, jų priimamų sprendimų tikslai ir pobūdis skirtingi. Komisijos darbo reglamento 22.2 punkte numatyta Komisijos teisė, bet ne pareiga, atsisakyti nagrinėti skundą, jei skundo autorius yra kreipęsis dėl to paties dalyko į Žurnalistų etikos inspektorių, dėl to kiekvienu atveju Komisija sprendžia individualiai. Dėl šių argumentų negalima pripažinti, kad Komisija, išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens skundą, nors dėl tos pačios publikacijos trečiasis asmuo buvo pateikęs skundą ir Žurnalistų etikos inspektoriui, padarė procedūrinį pažeidimą, kuris darytų ginčijamą sprendimą neteisėtu. Dėl tų pačių argumentų atmestinas ir pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad Komisijai ir Žurnalistų etikos inspektoriui priėmus sprendimus dėl tos pačios publikacijos pagal trečiojo asmens skundus, pažeistas non bis per idem principas. Papildomai pažymėtina, kad apskųstas Komisijos sprendimas yra pirmesnis, nei Žurnalistų etikos inspektoriaus 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas (b. l. 82-90), todėl vien šis laiko aspektas eliminuoja poreikį svarstyti, ar nebuvo pažeistas bendrasis teisės principas non bis per idem.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas Komisijai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus trečiojo suinteresuoto asmens skundą, laikantis procedūrinių taisyklių, jame teisingai įvertinta Publikacija Kodekso laikymosi požiūriu, todėl nėra pagrindo jo naikinti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi sprendimas priimamas atsakovo naudai, pareiškėjo 2016-04-07 elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo VšĮ ,,Kantri medija“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.