Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-1739-320/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-08
Bylos Nr.: eI2-1739-320/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00469-2023-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Giedrė Kairienė, Erminijus Baziulis, Irena Varžinskienė
Pareiškėjas: J. I.
Atsakovas: Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-1739-320/2024Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00469-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.1.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 8 d.Panevėžys

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. I. skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. I. (toliau– ir pareiškėjas, ir J. I.) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau– ir Užimtumo tarnyba) Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Panevėžio miesto 2-ojo skyriaus (toliau– ir atsakovas, ir Departamentas) 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. SD(19.4)-3778 „Dėl paramos verslui kurti paraiškos atmetimo“ (toliau– ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023 m. liepos 20 d. Užimtumo tarnybai pateikė paramos verslui kurti paraišką, registracijos Nr. PAK(19.4)-576 (toliau– ir Paraiška). Pažymėjo, kad Departamentas Sprendimu atmetė jo Paraišką kaip neatitinkančią kritinių vertinimo kriterijų, t. y. dėl to, kad jis kaip Paraiškos teikėjas neatitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 44 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos. Taip pat paaiškino, kad Departamentas Sprendime nurodė, jog nekilnojamojo turto agento darbo funkcijos, kaip nurodyta 2013 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“ patvirtintame Lietuvos profesijų klasifikatoriuje (toliau – ir LPK), nesusijusios su automobilio vairavimu ir, kad poreikis įsigyti darbo priemones nesusijęs su darbo pobūdžiu, todėl Paraiška atmetama ir nesvarstoma. Pareiškėjas paaiškino, kad planavo pradėti vykdyti nekilnojamojo turto agento veiklą, todėl Paraiškoje pildydamas būsimos darbo vietos Technologinio proceso ir Vykdomos veiklos aprašymus, tarp kitų darbui naudojamų ir planuojamų įsigyti priemonių nurodė, kad veiklai bus reikalingas ir automobilis, kuris bus naudojamas nekilnojamojo turto agento veikloje. Pareiškėjas teigė, kad LPK nėra įvardijama, kokios konkrečiai darbo priemonės skirtos kiekvienai vykdomai veiklai, bet yra pateikiami veiklos aprašymai, iš kurių suprantama, kokias funkcijas turės atlikti nekilnojamojo turto agentas. Akcentavo, kad iš LPK aprašomos veiklos suprantama, jog savo darbo metu nekilnojamojo turto agentas turės vykti į objektą jo aprodyti, turės nuvykti į objektą jo patikrinti prieš išnuomojimą, objekto nuomos metu ir pasibaigus nuomos laikotarpiui. Pareiškėjo įsitikinimu, nekilnojamojo turto agentas, vykdydamas veiklą ir turėdamas eilę klientų, kurių objektai išsidėstę toli vienas nuo kito, skirtingose vietovėse, privalės naudoti tokią darbo priemonę kaip automobilis. Kitu būdu pasiekti objektus (pėsčiomis ar viešuoju transportu) būtų sudėtinga, neracionalu ir tai užimtų daug laiko. Pareiškėjo vertinimu, automobilis turėtų būti priskirtas prie būtinų darbo priemonių tiesioginėms funkcijoms atlikti, dirbant nekilnojamojo turto agento darbą. Pažymėjo, kad automobilis, kaip būtina darbo priemonė nekilnojamojo turto agento darbe, nurodoma ir Profesijų apraše mokinių ugdymo karjerai skirtoje svetainėje: www.mukis.lt, kur tarp tokių darbo priemonių, kaip kompiuteris, programavimo įranga, telefonas, nurodomas ir automobilis. Pareiškėjas kaip pavyzdį, jog automobilis yra būtina darbo priemonė nekilnojamojo turto agento darbe, nurodė nekilnojamojo turto agentūras, kurios siūlo darbą nekilnojamojo turto agentams (nekilnojamo turto brokeriams), kurių darbo pasiūlymuose, tarp kitų reikalavimų būsimam darbuotojui, nurodoma, kad būtina turėti nuosavą automobilį. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto agento darbas yra susijęs su vykimu į objektus, fiziniu būvimu objektuose, todėl automobilio naudojimas nekilnojamojo turto agentui vykdant savo darbinę veiklą yra būtinas. Mano, kad teikdamas Paraišką, tinkamai pasirinko darbo priemones, būtinas tiesioginių funkcijų vykdymui, todėl Paraiška Sprendimu atmesta nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad 2023 m. liepos 20 d. pareiškėjo pateikta Paraiška buvo atmesta teisėtai ir pagrįstai, šiam savo argumentui pagrįsti rėmėsi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-197 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo aprašo (toliau – ir Aktyvios darbo rinkos aprašas) 201, 201.1 punktais, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 patvirtinto Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašas) 59, 59.1 punktais.

Pažymėjo, kad paramos verslui kurti (toliau– ir PVK) paraiškų vertinimui ir subsidijos mokėjimui teisės aktais nustatyti imperatyvūs reikalavimai. Akcentavo, kad Paraiškoje nurodyta viena iš darbo priemonių – automobilis – nesudaro sąlygų tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, pasirenkant steigti nekilnojamojo turto agento darbo vietą, t. y. automobilis nėra susijęs tiesiogiai, kaip to reikalauja PVK paraiškų nagrinėjimą reglamentuojantys teisės aktai ir tai nėra būtina darbo priemonė tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti.

Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas pasirinko steigti nekilnojamojo turto agento darbo vietą, nurodė LPK kodą – 333401. Nurodė, kad pagal LPK nekilnojamojo turto agento profesija (kodas 333401) priskiriama prie nekilnojamojo turto agentų ir pardavėjų ir pagal aprašyme nurodytas jų funkcijas ir atliekamas užduotis automobilis galbūt ir reikalingas organizuojant nekilnojamojo turto agentūros veiklą bendrąja prasme (kaip ir bet kokią kitokią veiklą), tačiau tai nėra būtina, tiesiogiai susijusi darbo priemonė su steigiamoje darbo vietoje atliekamomis darbo funkcijomis. Pabrėžė, kad vykimas pas klientus ar į objektus apžiūrai nepatenka į nekilnojamojo turto agento tiesioginių funkcijų vykdymą. Pabrėžė ir tai, kad darbo priemonės, kurioms mokama subsidija, privalo būti būtinos tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti.

Paaiškino, kad pareiškėjo pateikta informacija iš internetinio puslapio mukis.lt, yra Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ugdymo karjerai skyriaus internetinė svetainė ir profesijos darbo priemonių aprašymas pateiktas šioje svetainėje yra skirtas moksleiviams, todėl šioje internetinėje svetainėje esanti informacija neturi jokios įtakos PVK paraiškų nagrinėjimui ir sprendimų priėmimui, taip kaip ir jokios reikšmės neturi pareiškėjo pridėtas darbo skelbimas. Paaiškino ir tai, kad nuvykimas į darbą, į objektą apžiūrai, pas klientus reikalinga daugybės profesijų atstovams, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad visiems profesijų atstovams automobilis yra darbo priemonė, be kurios funkcijų vykdymas būtų neįmanomas. Nurodė, kad jei pareiškėjas mano, kad automobilis reikalingas jo veikloje, automobilį gali įsigyti savo lėšomis, o Užimtumo tarnyba atitinkamai galėtų finansuoti tik kitas darbo priemones, būtinas tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti. Nurodė, kad Paraiškos pateikimas savaime nereiškia, kad Paraiška bus finansuojama; pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas įgyvendindamas savo teisę gauti valstybės paramą; atsakomybę dėl netinkamos Paraiškos pateikimo turėtų prisiimti pats.

Akcentavo, kad priimant Sprendimą Departamentas įvykdė visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, vertinant Paraišką, vadovavosi visais teisės aktų reikalavimais, kurie reglamentuoja šių paraiškų teikimo tvarką ir jų vertinimo sąlygas ir išsamiai išnagrinėjo visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas ne toks sprendimas, kurio jis tikėjosi, nesudaro pagrindo teigti, kad Paraiška buvo išnagrinėta netinkamai. Pažymėjo ir tai, kad PVK priemonė yra konkursas, todėl šią priemonę reglamentuojantys teisės aktai visiems projektų PVK teikėjams turi būti taikomi vienodai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmetamas.

Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Panevėžio miesto 2-ojo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. SD(19.4)-3778 „Dėl paramos verslui kurti paraiškos atmetimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. I. 2023 m. liepos 20 d. Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė Paramos verslui kurti paraišką, reg. Nr. PAK(19.4)-576 subsidijai gauti, kurioje nurodė, kad planuoja sau įsteigti nekilnojamojo turto agento darbo vietą. Paraiškoje pareiškėjas nurodė, kad steigiamai darbo vietai darbo funkcijoms vykdyti reikalinga įsigyti darbo priemones – internetinę įmonės svetainę, automobilį su pilnu draudimu, kompiuterį, mobilųjį telefoną, fotoaparatą, multifunkcinį spausdintuvą, droną. Paraiškoje prie planuojamos steigti darbo vietos funkcijų pareiškėjas nurodė, kad nekilnojamojo turto agento funkcijų vykdymą apima – konsultavimas ir tarpininkavimas įsigyjant, parduodant, nuomojant nekilnojamąjį turtą, bendravimas su klientais ir objektų apžiūra vietoje, turto įvertinimas, informacijos apie perleidžiamą turtą talpinimas internete, spaudoje, įmonės svetainės priežiūra, redagavimas, dokumentų sandoriams ruošimas, dalyvavimas pasirašant sutartis, konsultacijos teisiniais turto perleidimo klausimais. Atitinkamai Paraiškoje planuojamos steigti darbo vietos aprašyme nurodyta, kad nekilnojamojo turto agentas dirbs klientui patogioje vietoje arba vykdys veiklą nuotoliniu būdu, tarpininkaus perleidžiant nekilnojamąjį turtą, konsultuos turto įvertinimo ir teisiniais klausimais. Taigi, pareiškėjas pretendavo į vienos steigiamos darbo vietos darbo priemonių įsigijimo, subsidijavimą.

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Panevėžio miesto 2-asis skyrius skundžiamu 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. SD(19.4)-3778 „Dėl paramos verslui kurti paraiškos atmetimo“ Paraišką atmetė, konstatavęs, jog Paraiška neatitiko Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, Paraiškoje nurodyta darbo priemonė – automobilis – nėra darbo priemonė susijusi su Paraiškoje planuojamos įsteigti nekilnojamojo turto agento darbo vietos tiesioginių darbo funkcijų atlikimu; LPK nekilnojamojo turto agentai priskiriami prie nekilnojamojo turto agentų ir pardavėjų, kurių nurodytos pagrindinės atliekamos užduotys (informacijos apie parduodamą arba išnuomojamą turtą, jo savininko padėtį ir būsimųjų pirkėjų ar nuomininkų poreikius rinkimas; parduodamo ar išnuomojamo turto rodymas bei pardavimo, nuomos ar išperkamosios nuomos sąlygų aiškinimas būsimiems pirkėjams ar nuomininkams; tarpininkavimas nuomininkų ir savininkų deryboms dėl nuomos ir mokesčių; nuomos ir pardavimo sutarčių rengimas ir išlaidų apskaičiavimas; nuomos ir nuosavybės teisės perdavimo sutarčių pasirašymo organizavimas; nuomos mokesčio ir užstato paėmimas savininko vardu ir turto tikrinimas prieš nuomą, jos metu ir pasibaigus nuomos laikotarpiui); nekilnojamojo turto agento darbo funkcijos, kaip nurodyta LPK, nesusijusios su automobilio vairavimu; dėl nurodytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo nurodytas poreikis įsigyti darbo priemones, nesusijęs su darbo pobūdžiu; atsižvelgiant į nustatytus kritinius Paraiškos trūkumus Paraiška atmetama ir toliau nenagrinėjama. Apie priimtą Sprendimą Departamentas pareiškėją informavo 2023 m. rugpjūčio 10 d. Sprendimą išsiųsdamas elektroniniu laišku.

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paraiškos pateikimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (2023 m. birželio 32 įstatymo Nr. XIV-2084 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d.), Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-197 patvirtintas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo aprašas (2023 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-130 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 21 d.), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 patvirtintas Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas (2023 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. A1-323 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 20 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d.). Be to, atsižvelgus į tai, kad ginčijamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas, jam, be kita ko, taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., toliau– ir Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą, yra šios: parama mokymuisi; parama judumui; remiamasis įdarbinimas; parama darbo vietoms steigti. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta parama darbo vietoms steigti, kuri apima darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimą; vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimą; paramą verslui kurti. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta parama teikiama subsidijos gavėjams šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais, mokant subsidiją darbo priemonėms, būtinoms tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įsigyti ar turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo dienos valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti, jeigu planuojamos išlaidos patalpoms įrengti, remontuoti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio. Pagal Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 1 dalį parama verslui kurti teikiama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams), jeigu asmenys darbo vietas sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams) steigia labai mažose įmonėse, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama, jeigu: darbo vietą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams) steigia asmuo, kuriam teikiant paramą darbo vietoms steigti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kalendoriniams metams nustatytus prioritetus, kurie padeda įgyvendinti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatinti žiedinę ekonomiką ir (ar) mažinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) poveikį; darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms palengvinti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos. Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama šio įstatymo 44 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Paramos teikimo tvarka nustatyta Užimtumo rėmimo priemonių aprašo V skyriuje. Šio aprašo 47.3 punkte nustatyta, kad viena iš pramos darbo vietoms steigti priemonių yra parama verslui kurti.

Minėta, kad pareiškėjas teikė Paraišką siekdamas gauti paramą verslui kurti, o Departamentas atmetė Paraišką motyvuodamas tuo, jog Paraiškoje nurodyta steigiamos darbo vietos – nekilnojamojo turto agento darbo funkcijos, kaip nurodyta LPK, nesusijusios su automobilio vairavimu, todėl vertino, kad Paraiškoje numatytas poreikis įsigyti darbo priemones, nesusijęs su steigiamos darbo vietos pobūdžiu.

Taigi nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar pareiškėjo viena iš pasirinktų verslui kurti darbo priemonių – automobilis – gali būti finansuojamas kaip darbo priemonė nekilnojamojo turto agento funkcijoms atlikti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies ir Aktyvios darbo rinkos aprašo 199.1 punkto prasme.

Minėta, jog Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta parama teikiama subsidijos gavėjams šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais, mokant subsidiją darbo priemonėms, būtinoms tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įsigyti. Tam, kad pareiškėjas galėtų gauti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paramą būtinoms darbo priemonėms įsigyti, įgyvendindamas paramos verslui kurti projektą, šis turi atitikti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

Aktyvios darbo rinkos aprašo VII skyriaus trečiajame skirsnyje „Paramos verslui kurti priemonės organizavimas“ reglamentuojama PVK paraiškų pateikimo tvarka, jose pateikiama informacija, paraiškų atrankos, paraiškų tikslinimas, paraiškų administravimas ir kt. Šio aprašo 196 punktas nustato, kad Užimtas asmuo ar bedarbis, planuojantis dalyvauti paramos verslui kurti priemonėje, per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“ teikia PVK paraišką (Aprašo 39 priedas) kartu su Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 53 punkte nurodytomis dokumentų kopijomis. Pagal Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 53 punktą asmuo, siekiantis gauti paramą verslui kurti, per 30 dienų nuo informacijos apie paramos verslui kurti paraiškų atranką paskelbimo Užimtumo tarnybos interneto svetainėje dienos per Elektroninius valdžios vartus pateikia Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatytos formos PVK paraišką ir 53.1, 53.2, 53.3, 53.4 punktuose išvardintų dokumentų kopijas. Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 56 punkte numatyta, kad paraiškos, pateiktos kitu nei šio aprašo 51–53 punktuose nustatytu būdu ar parengtos ne pagal Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą formą, nenagrinėjamos. Iš šio teisinio reglamentavimo aiškiai matyti, kad paramos verslui kurti projektų paraiškoms yra nustatyti imperatyvūs reikalavimai formai ir turiniui. Aktyvios darbo rinkos aprašo 199.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad PVK paraiškos sąmatoje nurodytos išlaidos privalo būti skirtos darbo vietai (-oms) įsteigti ar su steigiamos (-ų) darbo vietos (-ų) tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms įsigyti. Šios teisės nuostatos reiškia, jog būtina laikytis išlaidų darbo vietoms steigti tikslingumo, t. y. parama naujoms darbo vietoms steigti skiriama, kai steigiamos darbo vietos su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms įsigyti. Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 49 punkte numatyta, kad įgyvendinant šio aprašo 47.3 punkte nurodytą priemonę, Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams ar Užimtumo tarnyboje registruotiems užimtiems asmenims ar bedarbiams Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio subsidijos darbo vietoms steigti ar pritaikyti mokamos Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis.

Aktyvios darbo rinkos aprašo 41 priedu yra patvirtinta PVK paraiškos forma, kurią siekdamas dalyvauti paramos verslui kurti projekto įgyvendinime užpildė pareiškėjas. Paraiškos formos 6 punkte nurodyta, kad steigiamos darbo vietos pavadinimą ir kodą reikia nurodyti pagal LPK, tuo pačiu nurodyti ir funkcijas. Paraiškos formos pastabose nurodyta, kad galima įsigyti tik ilgalaikį materialųjį turtą, kuris skirtas tiesioginių darbo funkcijų atlikimui steigiamoje darbo vietoje.

Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, PVK teikiama, mokant subsidiją darbo priemonėms, būtinoms tik tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įsigyti.

Iš Paraiškos matyti, kad pareiškėjas pasirinko steigti nekilnojamojo turto agento darbo vietą (LPK kodas 333401) ir nurodė nekilnojamojo turto agento atliekamas funkcijas – konsultavimas ir tarpininkavimas įsigyjant, parduodant, nuomojant nekilnojamąjį turtą; bendravimas su klientais ir objektų apžiūra vietoje, turto įvertinimas; informacijos apie perleidžiamą turtą talpinimas internete, spaudoje; įmonės svetainės priežiūra, redagavimas; dokumentų sandoriams ruošimas, dalyvavimas pasirašant sutartis; konsultacijos teisiniais turto perleidimo klausimais.

Pagal LPK (https://www.profesijuklasifikatorius.lt/) nekilnojamojo turto agento profesija (LPK kodas 333401) priskiriama prie nekilnojamojo turto agentų ir pardavėjų (LPK kodas 3334), kurių aprašyme aiškiai nurodytos ir išdėstytos funkcijos ir atliekamos užduotys, t. y. šios profesijos atstovai – renka informaciją apie parduodamą arba išnuomojamą turtą, jo savininko padėtį ir būsimųjų pirkėjų ar nuomininkų poreikius; rodo parduodamą ar išnuomojamą turtą bei aiškina pardavimo, nuomos ar išperkamosios nuomos sąlygas būsimiems pirkėjams ar nuomininkams; tarpininkauja nuomininkų ir savininkų deryboms dėl nuomos ir mokesčių, rengia nuomos ir pardavimo sutartis ir apskaičiuoja išlaidas; organizuoja nuomos ir nuosavybės teisės perdavimo sutarčių pasirašymą; savininko vardu paima nuomos mokestį ir užstatą ir tikrina turtą prieš nuomą, jos metu ir pasibaigus nuomos laikotarpiui; užtikrina turtą prižiūrinčių darbuotojų darbą.

Aktyvios darbo rinkos aprašo 3.7 punkte numatyta, kad darbo priemonės – darbo procese naudojamos transporto priemonės ir darbo įrenginiai (aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ar kiti reikmenys), būtini tiesioginių funkcijų steigiamoje darbo vietoje atlikimui užtikrinti ir priskirtini ilgalaikiam materialiajam turtui. Iš to seka, kad darbo priemonės, kurioms mokama subsidija, privalo būti būtinos tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įvertinus ne nekilnojamojo turto agento veiklą bendrąja prasme, o steigiamos darbo vietos profesiją, kaip nurodyta LPK.

Pareiškėjas automobilį, kaip darbo priemonę, pasirinko dėl tos priežasties, kad, pasak jo, turės vykti į objektą, o turint eilę klientų, pasiekti objektus pėsčiomis ar viešuoju transportu būtų tiesiog neįmanoma ir neracionalu, todėl privalės naudotis automobiliu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pasirenkant steigti nekilnojamojo turto agento darbo vietą, automobilis gali būti susijęs su nekilnojamojo turto agento funkcijų vykdymu, gali būti reikalingas organizuojant nekilnojamojo turto agentūros veiklą bendrąja prasme kaip ir organizuojant bet kokią kitokią veiklą, tačiau įvertinus LPK nekilnojamojo turto agento atliekamų užduočių aprašymą, automobilis nėra būtina, tiesiogiai susijusi darbo priemonė su steigiamoje darbo vietoje atliekamomis tiesioginėmis darbo funkcijomis. Vykimas pas klientus ar į objektus apžiūrai, nepatenka į nekilnojamojo turto agento tiesioginių funkcijų vykdymą. Pareiškėjui Paraiškoje nurodžius steigiamą nekilnojamojo turto agento darbo vietą, o šios profesijos atstovui pagal LPK profesijos aprašymą atliekant funkcijas – informacijos apie parduodamą arba išnuomojamą turtą, jo savininko padėtį ir būsimųjų pirkėjų ar nuomininkų poreikius, rinkimas; parduodamo ar išnuomojamo turto rodymas bei aiškinimas pardavimo, nuomos ar išperkamosios nuomos sąlygų būsimiems pirkėjams ar nuomininkams; nuomininkų ir savininkų derybose dėl nuomos ir mokesčių tarpininkavimas; nuomos ir pardavimo sutarčių rengimas; konstatuojama, jog numatoma įsigyti darbo priemonė – automobilis tiesiogiai nesusijusi su steigiamos darbo vietos – nekilnojamojo turto agento darbo funkcijų atlikimu. Iš to daroma išvada, kad Paraiškoje nurodytos nekilnojamojo turto agento darbo funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu ir Departamentas pagrįstai nustatė neatitikimą Paraiškos kritiniams vertinimo kriterijams.

Dėl pareiškėjo pateiktos informacijos iš internetinio puslapio: mukis.lt, pažymėtina, kad šis internetinis tinklapis yra Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ugdymo karjerai skyriaus internetinė svetainė ir yra skirta moksleiviams, todėl čia teikiama informacija neturi jokios įtakos PVK paraiškų nagrinėjimui ir vertinimui kaip ir šiuo atveju neturi jokios reikšmės pareiškėjo pridėtas darbo skelbimas.

Pagal Aktyvios darbo rinkos aprašo 201.1 punktą, nustačius PVK paraiškos neatitiktį vertinant kritinius šio aprašo 41 priede numatytus atitikties vertinimo kriterijus, Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo sprendimu PVK paraiška atmetama, o apie priimtą sprendimą atmesti PVK paraišką, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo raštu (elektroninėmis ryšio priemonėmis) informuojamas kiekvienas paraiškos teikėjas atskirai, pateikiant Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo sprendimo kopiją, jame nurodant aiškias ir išsamias PVK paraiškos atmetimo priežastis, teisinius pagrindus ir apskundimo tvarką. Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 59.1 punktas numato, kad Užimtumo tarnyba Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka ir terminais įvertinusi PVK paraiškas jas atmeta, jei PVK paraiškos teikėjas neatitinka Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 ir 4 dalyse, šio aprašo 49 punkte nustatytų reikalavimų ir šio aprašo 48 bei 50 punktuose nustatytų sąlygų.

Pagal Aktyvios darbo rinkos aprašo 41 priedo 1.1 punktą Paraiškos neatitikimas Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 ir 4 dalims yra kritinis vertinimo kriterijus, todėl yra esminis vertinant sąlygas, ar pasirinkta darbo priemonė – automobilis yra tiesiogiai susijusi su steigiamos darbo vietos Nekilnojamojo turto agento (LPK kodas 333401) darbo funkcijų atlikimu. Kadangi šis neatitikimas yra priskiriamas prie kritinių vertinimo kriterijų (Aktyvios darbo rinkos aprašo 201.1 punktas, šio aprašo 41 priedas), teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą Paraišką atmesti ir jos toliau nenagrinėti.

Pažymėtina ir tai, kad paramos verslui kurti priemonę reglamentuojantys teisės aktai nenumato jokių išimčių Paraišką vertinti ne visa apimtimi, todėl Sprendimu pagrįstai Paraiška atmesta visa apimtimi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (sena įstatymo redakcija) individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Taigi, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – tai teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas).

Teismas, įvertinęs skundžiamo akto turinį, sprendžia, kad jis atitinka Viešojo administravimo akto reikalavimus. Jame aiškiai nurodyta, kokiomis teisės aktų normomis remiantis priimtas Sprendimas atmesti Paraišką, nurodytos aplinkybės, argumentai bei pateikti administracinio sprendimo motyvai, nurodyta jo apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Panevėžio miesto 2-ojo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. SD(19.4)-3778 „Dėl pramos verslui kurti paraiškos atmetimo“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. I. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjai Erminijus Baziulis Giedrė Kairienė Irena Varžinskienė