- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-637-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.), Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2008-06-05 ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 10869,09 Lt skolos už šildymą, karštą vandenį bei namo šildymo sistemos priežiūrą ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį atsakovui nuosavybės teise priklausančiam daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) bei pagal 2001-11-23 sutartį Nr. 508 vykdė namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Namo šilumos vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl vadovaujantis LR CK 6.384 str. bei 1.71 str. nuostatomis su atsakovu yra sudaryta neterminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas su namo 32-o buto gyventojais sudarytų nuomos sutarčių nepateikė ir už suvartotą šiame bute šilumos energiją nemokėjo, todėl iš atsakovo už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-03-31 priteistinas 10869,09 Lt. įsiskolinimas.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad socialinio būsto suteikimas yra viena iš socialinės paramos formų. Gyvenamąsias patalpas savivaldybė nuomoja ne komerciniu pagrindu, o pagal LR Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką. Ji nesiekia ir negauna pelno, o laikydamasi įstatymų vykdo jai priskirtą funkciją, todėl savivaldybė negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų skolas ieškovei už jų gautą ir suvartotą šiluminę energiją. Pagal LR CK 6.584 str. 1 d., mokestis už šiluminę energiją, kai nuomojamos valstybės ir savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. LR Vyriausybė 2002-05-13 nutarimu Nr. 658 patvirtinusi Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarką (toliau – Tvarka), kurioje nustatyta speciali butų nuomininkų atsiskaitymo su tiekėjais tvarka, todėl mokestiniai įsipareigojimai nustatyti ne savininkui – savivaldybei, bet tiesioginiam vartotojui - šiuo atveju G. P. ir jos šeimos nariams, kurie deklaravę gyvenamąją vietą šiame bute. Minėtas butas G. P. buvo išnuomotas, nors rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ir nebuvo sudaryta. Atsakovo nuomone Formos nesilaikymas nedaro nuomos sutarties negaliojančia. G. P. su šeimos nariais ir šiuo metu gyvena bute, todėl ieškinys dėl įsiskolinimo priteisimo buto savininkei – savivaldybei reiškiamas nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 10869,09 Lt įsiskolinimą už šildymą, karštą vandenį bei namo šildymo sistemos priežiūrą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2008-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 326,07 Lt žyminio mokesčio bei 198,82 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Konstatavo, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, todėl nesusitarus kas - šilumos tiekėjas, patalpų savininkas ar nuomininkas yra šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra savininkas patalpų, kurioms tiekiama šiluma.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą pažeidė LR CPK 182 str. 2 p. ir 279 str. 4 d. nes, nesivadovavo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2000-09-19 sprendimu. Teismas neįvertino, kas yra galutinis šilumos energijos vartotojas. Teismas neteisingai konstatavo, jog byloje nebuvo nustatyta, kad su savininku ar nuomininke buvo sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, todėl vartotoju laikytinas buto savininkas. LR CK 1.17 str. 1 d. numato sandorių formas, kurie gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais, todėl įvertinus UAB „Vilniaus energija“ veiksmus laikytina, kad ieškovas šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi laikė buto nuomininką ir būtent tarp nuomininko ir ieškovo konkliudentiniais veiksmais susiklostė sutartiniai šilumos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kadangi ieškovas tiekė šilumos energiją butui, o nuomininkas ją vartojo, t.y. pripažino sandorį, todėl privalėjo vykdyti iš sandorio kylančią prievolę ir už patiektą energiją mokėti nustatytais terminais. Teismas nenagrinėjo fakto klausimų ir nenurodė, koks konkrečiai turi būti susitarimas tarp šilumos tiekėjo ir nuomininko. Apeliantas pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdybos sprendimu buvo patvirtinti pavyzdiniai sutarčių projektai ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įpareigota sudaryti šilumos energijos, karšto vandens tiekimo ir šildymo eksploatavimo sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus, todėl ieškovas turėjo pareigą sudaryti minėtas sutartis. Tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir atsakovo sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne atsakovas, kaip patalpos savininkas, atsiskaitys su šilumos tiekėju. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas apie susidariusį įsiskolinimą atsakovo neinformavo, nepateikė sąskaitų, kurių pagrindų buvo apskaičiuoti mokesčiai už teikiamas paslaugas, nors įsiskolinimas susidarė nuo 2001-09-01, todėl pažeidė CK nuostatas, reglamentuojančias šalių pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti. Teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei pateiktų įrodymų. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas 2008-12-03 nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl tam tikrų teisės aktų atitikimo įstatymams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 12d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo pateikti teismo sprendimai kitose bylose neturi prejudicinės galios. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi LR CK 6.584 str. 1 d. ir LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, nes šie teisės aktai reglamentuoja valstybės ir savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisinius santykius, t.y. valstybės ar savivaldybės nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius. LR CK 6.383 str. numato, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius, vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų. Kadangi nuomininkams butai nepriklauso nuosavybės teise, todėl jie ir neturi prisijungimo tinklų, ir todėl su nuomininkais negali būti sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis prisijungimo būdu. Be to, LR Šilumos ūkio įstatymas konkrečiai numato, kad buto savininkas ir šilumos tiekėjas yra šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalys. Tai, kad atsakovas atlieka socialinio būsto nuomą, kuri yra socialinės paramos teikimo funkcijų, nesudaro pagrindo atsakovui vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems šilumos energijos paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR (duomenys neskelbtini) str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB “Vilniaus energija” tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir pagal 2001-11-23 sutartį Nr. 508 vykdė namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Minėtas namas priskirtas socialiniam būstui. Ieškovas prašo priteisti iš savivaldybės įsiskolinimą už butui (duomenys neskelbtini) tiektą šildymą, karštą vandenį bei namo priežiūrą nuo 2006-01-01 iki 2008-03-31. Vilniaus m. savivaldybė 2008-04-09 raštu Nr.A51-8247(25.1-ŪK1) nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybei priklausantis butas (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas G. P. penkliolikos asmenų šeimai, todėl mokestinis reikalavimas turi būti pateiktas G. P..
Taigi, byloje iškilęs ginčas, kas turi apmokėti už suvartotą šilumos energiją – patalpų savininkas ar nuomininkas.
Šilumos energijos pirkimo - pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo - pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios - šilumos energijos pirkimą - pardavimą reglamentuojančios teisės normos - Šilumos ūkio įst. bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, 2003-01-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos).
Pagal Šilumos ūkio įst. 2 str. 32 d. šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.
Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 50 p. nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos sutartimis. Pagal minėtų taisyklių 62 p. šilumos pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo. Taisyklių 52.1 p. nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų.
Pagal ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 p., šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas.
Vadovaujantis minėtais teisės aktais, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas.
LR CK 6.584 str. 1 d. nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka, bei Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarka.
LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimo Nr. 876, 2 p. nurodyta, kad šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šilumos energijos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenustatyta kitaip.
Atsakovas remdamasis šiomis teisės normomis, nurodo, kad ieškovo teikiamų paslaugų vartotojas yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas, ir nuomininkas, o ne savivaldybė, šios patalpos savininkė, privalo atsiskaityti su šilumos tiekėju.
Civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, tačiau ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta socialinio būsto nuomos sutarties, socialinio būsto nuomos sutartis nėra įregistruota viešąjame registre, tretysis asmuo taip pat nėra sudaręs šilumos energijos su tiekėju pirkimo-pardavimo sutarties. Taigi nagrinėjamu atveju tretysis asmuo netapo šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, nes nesudarė šios sutarties ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų. Trečiajam asmeniui nesudarius individualios rašytinės sutarties su šilumos tiekėju ir nesudarius sutarties su savivaldybe, jog tretysis asmuo taps energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi, dėl Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui šilumos energijos tiekimo, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas sudaryta šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko Vilniaus m. savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų. Taigi, ir pareiga atsiskaityti už tiektą šilumos energiją tenka atsakovui, o ne trečiajam asmeniui. Tokia išvada darytina vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika.
Apeliantas nurodo, kad tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir atsakovo sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne atsakovas, kaip patalpos savininkas, atsiskaitys su šilumos tiekėju. Tačiau iš Šilumos energijos, karšto vandens tiekimo ir šildymo įrenginių eksploatavimo 2001-11-23 sutarties Nr. 508 (b.l.7-15) matyti, kad energijos tiekėjas įsipareigojo sudaryti sutartis ir rinkti mokesčius tik iš 1 priede (prie sutarties) išvardintų gyvenamųjų namų. Minėtas priedas prie sutarties byloje nepateiktas, o iš 2004-12-17 šalių susitarimo Nr. 1092 (b.l.12) matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), neįtrauktas į 1 priedo sąrašą, todėl bendrovei pagal minėtą sutartį neatsirado pareigos sudaryti šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties su buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku.
Taigi, nustačius, jog Vilniaus miesto savivaldybė – buto, kuriam ieškovas tiekė šilumą, savininkė nuomoja šį butą trečiajam asmeniui, šalis siejo žodine sutartimi grindžiami nuomos santykiai, ir šalių nebuvo aptarta nuomininko atsiskaitymo už sunaudotą šilumos energiją tvarka, pareiga atsiskaityti už tiektą šilumos energiją tenka buto savininkui.
Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama socialinio būsto nuomą nekomerciniais pagrindais, negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų, t. y. socialinio būsto nuomininkų, skolas UAB „Vilniaus energija“, nes sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia kaip civiliniuose - teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Teismai taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (LR CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmos instancijos teismas tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR (duomenys neskelbtini) str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso koekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.