Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-04-21 · Administracinė byla Nr. I1-2144-423/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-04-21Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
I1-2144-423/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02783-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2144-423/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02783-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).

Skunde ir skundo patikslinime nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš pataisos namuose patirto sužalojimo. Paaiškino, kad nuo 2018-12-25 iki 2018-12-31 bausmę atliko Pravieniškių PN kamerų tipo patalpoje Nr. 4. Vieno rytinio patikrinimo metu, pareiškėjui einant nuo savo lovos, jis su koja trenkėsi į aštrų stalo kampą ir susižalojo kojos pirštą. Teigė, jog taip nutiko dėl netvarkingo kameros inventoriaus ir per mažo gyvenamojo ploto. Dėl patirtos traumos pareiškėjas kentėjo skausmus, negalėjo sportuoti, išeiti į lauką, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Visa tai vertina kaip patirtą neturtinę žalą ir prašė priteisti 200 Eur šiai žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12-15) ir papildomuose paaiškinimuose su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pataisos namuose užtikrinama tinkama ir saugi gyvenamųjų patalpų inventoriaus būklė, tačiau nuteistieji patys nuolat jį gadina. Paaiškino, kad pareiškėjui teko teisės aktų reikalavimus atitinkanti minimalaus ploto norma. Pareiškėjo patirtas sužalojimas nežymus, todėl negalėjo sukelti skunde nurodomų pasekmių. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Psichologinės tarnybos specialistus dėl ginčo dalyko. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018-12-25 iki 2018-12-31.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ-) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ž iki alos,- atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos -Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas teigė, jog rytinio patikrinimo metu susižalojo kojos pirštą, kadangi kameros Nr. 4 inventorius buvo netvarkingas, aštriais kampais, o ploto laisvai judėti buvo per mažai.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Pravieniškių PN kamerų tipo patalpoje Nr. 4 su dar dviem nuteistaisiais (b. l. 19). Šios kameros plotas yra 16,19 kv. m, todėl pareiškėjui teko 5,4 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas skunde nurodomą sužalojimą galėjo patirti dėl per mažo gyvenamojo ploto, kadangi jam tekęs plotas atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkto reikalavimus.

Byloje pateiktuose Medicininiuose pažymėjimuose užfiksuota, jog pareiškėjas 2018-12-28 kreipėsi į gydytoją dėl netyčinio dešinės pėdos piršto sužalojimo, jam buvo suteikta medicininė pagalba. Šiuose dokumentuose nėra nurodyta, kaip konkrečiai pareiškėjas susižalojo, tačiau užfiksuota, jog susižeidė netyčia. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei skunde, nei skundo patikslinime, kuriame teismas buvo įpareigojęs pareiškėją tiksliai ir aiškiai nurodyti, kuo jo patirtas sužalojimas sietinas su neteisėtais pataisos namų galimai neteisėtais veiksmais, pareiškėjas nenurodė, kuo konkrečiai kameros inventorius neatitiko teisės aktų reikalavimų. Paminėjo tik tiek, jog stalas buvo „aštriais kampais“ ir inventorius buvo „nesaugus“. Atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius nedetalius ir abstrakčius pareiškėjo argumentus.

Iš byloje pateiktų ginčo kameros fotonuotraukų matyti, kad kameros inventoriaus būklė yra gera, baldai pritvirtinti prie grindų, kaip ir reikalaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.11. punkte. Nors minėtos nuotraukos darytos ne ginčo laikotarpiu, nėra pagrindo teigti, kad kameros inventorius per laikotarpį nuo pareiškėjo kalinimo šioje kameroje laikotarpio iki nuotraukų padarymo dienos keitėsi. Iš nuotraukų matyti, kad stalo kojos yra kampuotos, tačiau teisės aktuose nėra reikalavimo kameros inventorių įrengti be aštrių kampų, juos suapvalinti ar kitaip apsaugoti.

Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas susižalojo dėl pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų neužtikrinant saugių kalinimo sąlygų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog pareiškėjas susižalojo dėl savo paties neatsargumo. Pareiškėjo pateikta situacijos versija, t.y. jog jis su koja trenkėsi į stalo kampą, negali būti vertinama kitaip, kaip tik paties pareiškėjo neatsargus elgesys. Jokių priešingų įrodymų byloje nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad medicininė pagalba pareiškėjui pataisos namuose buvo nedelsiant suteikta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praėjus beveik metams po patirto sužalojimo (b. l. 6). Praėjus tokiam ilgam laikotarpiui nuo pareiškėjo skunde nurodomo įvykio, dėl paties paryškėjo delsimo pasinaudoti teismine gynyba atsakovui yra apsunkinama objektyvi galimybė paneigti pareiškėjo argumentus būtent ginčo laikotarpiu darytomis fotonuotraukomis ar kitais įrodymais, ypač jei pareiškėjas laiku nesikreipė ne tik į teismą, bet ir į kitas, laisvės atėmimo vietų kalinimo sąlygas galinčias įvertinti institucijas (Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir kt.). Byloje nėra duomenų ir pats pareiškėjas nenurodo, kad į tokias institucijas kreipėsi. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o nesant byloje jokių pareiškėjo argumentus pagrindžiančių realių įrodymų, teismas konstatuoja, kad pataisos namai nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba pakankamai ilgą laiką, verčia teismą kritiškai vertinti ir pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes apie patirtą didelio masto neturtinę žalą.

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, vadovaujantis bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė