Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-16-633/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
1-16-633/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Civilinis ieškovas
S. N.
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Edita Gaubienė, Edvardas Vyzas
Baudžiamoji byla Nr. 1-16-633/2012Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012-04-02,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. N., jos atstovei advokatei Editai Gaubienei, gynėjui advokatui Edvardui Vyzui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. S., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1974-06-14 Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, nuolatinio darbo nedirbantis, Darbo biržoje šiuo metu neregistruotas, anksčiau teistas : 1) 2001-08-20 Kretingos r. apyl. teismo pagal 1961 m. LR BK 112 str. 1 d., - 2 m. terminuoto laisvės atėmimo, 2) 2004-09-24 Kretingos r. apyl. teismo pagal LR BK 135 str. 1 d., 64 str., - 5 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, bausmę baigęs atlikti 2009-10-01 (teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2011-06-14 apie 17.15 val. Vilkaviškio m. Vytauto gatvėje esančiame parke, – viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu iš asmeninių paskatų kilusio ginčo metu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusią S. N. - spausdamas apkabinta aplink kaklą ranka ją smaugė, o paleidęs įspyrė jai į dešinės rankos dilbį, tuo sukeldamas nukentėjusiai fizinį skausmą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, pareikšdamas, jog inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, nors pripažįstantis, kad įspyrė nukentėjusiai į ranką, tačiau tvirtinantis tai padaręs netyčia, o kito smurto prieš ją išviso nevartojęs. Apie įvykio aplinkybes paaiškino, jog nukentėjusios, kuri yra jo buvusi sugyventinė, prašymu jis nuvažiavo dviračiu prie jos darbo AB „Žemkalnija“, nupirkęs jai išankstinio apmokėjimo paslaugos sąskaitos papildymą mobiliam telefonui bei nusipirkęs 2 l. plastmasinį butelį alaus. Susitikę nukentėjusios darbe, abu dviračiais pavažiavo iki miesto parko Vytauto gatvėje išgerti alų. Ten abu labai susipyko, ėmė plūsti vienas kitą, nukentėjusi pagriebė nuo jo dviračio bagažo alaus butelį ir jį metė į žemę, šis sutrūko, ėmė purkšti, todėl jis koja spyrė į jį, kad numesti tolyn. Kaip tik tuo metu prie jo lenkėsi paimti ranka nukentėjusi, dėl ko jo spyris teko jai į dešinės rankos dilbį, tvirtina, jog įspyręs netyčia. Butelis nusirito tolyn, o jie toliau vienas kitą keikė, vienu momentu jis sugriebė nukentėjusią už rankos ir truktelėjo prie savęs, tačiau jai neturėjo skaudėti. Po šito iš netoliese buvusios 4 jaunuolių kompanijos pribėgęs prie jo vaikinas sudavė jam per galvą, mano, jog buteliu, prakirto, jis iš karto išvažiavo namo, nes ėmė kraujuoti. Jaunuoliai jo su nukentėjusia konfliktą matė ir girdėjo, taip pat jo dalį matė ir girdėjo pro šalį ėjusi iš matymo jam žinoma M. J. M.. Jis nukentėjusios nesmaugė, į krūtinę ar kur kitur jai nesudavė, - ji tai išsigalvojo dėl labai konfliktiškais tapusių jų santykių. Manantis, jog vaikinas jam sudavė, kad apginti nukentėjusią nuo tariamo jo, kaltinamojo, mušimo.

2. Nukentėjusioji S. N. paaiškino, kad į darbą pas ją dviračiu atvažiavęs girtas kaltinamasis reikalavo kartu važiuoti į jos butą, kuriame prieš tai abu gyveno, tačiau ji atsakė, jog važiuosianti pas mamą, kur laikinai gyveno. Jai važiuojant Vytauto gatve, kaltinamasis privažiavęs ėmė koja spardyti į jos dviračio ratą, kad ji sustotų. Jai sustojus ir nulipus nuo dviračio, kaltinamasis sugriebė už jo rankenų, ji pati bandė eiti šalin, tačiau kaltinamasis ją sulaikė už rankos ir liepė kartu eiti į parko gilumą, ji pakluso. Čia jiems stipriai susiginčijus, kaltinamasis nuo savojo dviračio pagriebtu alaus buteliu metė į ją, tačiau ji pasilenkė ir kaltinamasis nepataikė. Po šito kaltinamasis bandė jai spirti kažkur į veidą, tačiau spyris teko į dešinę ranką, kuria ji prisidengė. Nuo spyrio skaudėjo, buvo sumušimas ir paraudimas. Jai bandant pabėgti, kaltinamasis apkabino ją per sprandą ranka, sudavė kitos kumščiu jai į krūtinę ir spausdamas ją smaugė, kai ėmė trūkti oro paleido. Nuo šio smurto jai buvo paraudimai krūtinėje ir kakle, skaudėjo. Netoli buvo 3 vaikinai, viena iš jų pribėgęs sudavė kaltinamajam į nugarą, kad šis liautųsi, po to iš karto telefonu kvietė policiją. Kaltinamasis išvažiavo. Apie smūgį į krūtinę ekspertui pranešti ir parodyti sumušimo žymę ji teigia tiesiog pamiršusi. Po įvykio iš karto nuvyko į policiją surašyti pareiškimą, iš ten pas savo mamą O. K., kuriai parodė buvusias ant kūno patirto smurto žymes, ant rytojaus jos jau buvo išnykę, todėl ekspertas jų ir neužfiksavo.

3. Liudytoja Marijona J. M. paaiškino, jog įvykio metu eidama iš parduotuvės į namus per Vytauto gatvėje esantį parką, praėjo kelių metrų atstumu pro ant tako besiginčijusius kaltinamąjį ir moterį, jos gerai neįsidėmėjo, todėl negali patvirtinti, ar tai buvo būtent nukentėjusioji. Šie asmenys, tiek kiek ji pati matė, vienas prieš kitą nesmurtavo, fizinio kontakto tarp jų nebuvo, tačiau pykosi žodžiais, minėjo pinigus, iš jos matyto vaizdo nesuprato, ar prieš tai tarp jų galėjo būti kokio tai smurto, tokių žymių nei pas vieną nepastebėjo. Netoliese ji matė dar 3 jaunuolių kompaniją, kai ji jau buvo praėjusi besiginčijusius, vienas iš tų vaikinų pribėgo iš už nugaros prie kaltinamojo ir jam sudavė, ji išsigandusi greitai nuėjo ir tolimesnių įvykių nematė ir negirdėjo, jos regėjimas ir klausa yra geri.

4. Liudytoja O. K. paaiškino, kad po įvykio iš policijos į jos namus sugrįžusi nukentėjusioji jos dukra pasakė, jog parke Vytauto gatvėje buvo sumušta buvusio sugyventinio A. S.. Sakė, kad jį sutiko kažkur prie darbo, parke jis ją tampė, spardė ir mušė rankomis. Ji pati matė, kad pas dukrą paraudęs kaklas priekinėje dalyje, taip pat buvo šviežių paraudimų ant abiejų rankų ir vienos šlaunies. Šios žymės dar kelias dienas laikėsi, kodėl nebuvo užfiksuotos eksperto, nežino.

5. 2011-06-14 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio m. Vytauto gatvėje, jos kairėje pusėje, einant nuo AB „Žemkalnija“ link miesto centro. Iš Vytauto gatvės į parką už tilto per Šeimenos upę veda keletas takų, tik dalis jų asfaltuoti, parkas apaugęs medžiais ir krūmokšniais, dalis takų veda į kitoje jo pusėje esančią J. Basanavičiaus gatvę bei prie antrojo tilto per tą pačią Šeimenos upę (b.l. 4-5).

6. 2011-06-15 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 459/11(09) nukentėjusiai S. N. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymas nekvalifikuotas. Ji 2011-06-14 įvykio metu galėjusi jausti fizinį skausmą. Išvados aprašomojoje dalyje pažymėta, jog nukentėjusi specialistui nurodė, jog jai skaudėjo kaklą ir dešinę ranką, į kurią buvo įspirta, taip pat kūno apžiūros metu ji atžymėjo skausmingumą gerklų srityje (b.l. 15).

7. Vilkaviškio r. policijos komisariato pranešimo apie įvykį apskaitos kortelėje fiksuota reikšminga informacija apie byloje nagrinėjamą nusikaltimo įvykį : 2011-06-14, 17.26 val. privatus fizinis asmuo policijai telefonu pranešė, kad „parke prie pagrindinės mokyklos vyras muša moterį“ (b.l. 16-18).

8. Telekomunikacijų įvykių išklotinėse fiksuota, jog nusikaltimo įvykio dieną kaltinamasis su nukentėjusiąja mobilaus ryšio telefonais bendravo nuo 10.00 val. iki 23.21 val., tokių įvykių abiem kryptimis šią dieną užfiksuota išviso 17 kartų (b.l. 46-65).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Nors kaltinamasis A. S. teisme neigė tyčia vartojęs smurtą prieš nukentėjusiąją, t.y. neigė spaudęs jai kaklą bei tyčia įspyręs į ranką, tačiau šiais kaltinamojo parodymais teismas netiki, kadangi jie yra paneigti kitų objektyvesnio pobūdžio ir dėl to patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kartu teismas pažymi, jog atskirai paimti ir vien paties kaltinamojo paaiškinimai apie nusikaltimo įvykį per visą bylos procesą buvo nenuoseklūs ir netgi prieštaringi, antai ikiteisminiame tyrime jis pripažino tampęs nukentėjusiąją už rankų, o teisme tai jau paneigė, ikiteisminiame tyrime pripažino sąmoningai spyręs į nukentėjusios ranką iš pykčio dėl sugadinto alaus, o štai teisme jau pareiškė, jog įspyrė netyčia, nematydamas. Kaltinamojo kaltės neigimą teismas vertina siekiu išvengti atsakomybės.

Nukentėjusios S. N. parodymai apie nusikaltimo įvykį buvo pakankamai išsamūs ir iš esmės vienodi per visą šios bylos procesą, jie yra įtikinami ir logiški savo turiniu, jais netikėti šioje situacijoje teismas neturi pagrindo, kadangi jie patvirtinti kt. reikšmingais bylos duomenimis – liudytojos O. K., iš dalies ir liudytojos M. J. M. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadoje fiksuotais duomenimis, taip pat policijos duomenimis apie pranešimo apie įvykį aplinkybes ir jo turinį. Tiek liudytojos, tiek specialistas bei policijos pareigūnai su pačio įvykio kilimu bei jame dalyvavusiais kaltinamuoju ir nukentėjusiąja niekaip nesusiję, neturi jokio nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jų byloje pateikti duomenys teismo vertinami kaip objektyvaus pobūdžio informacija, nepalyginamai patikimesnė už tiesiogiai ir labiausiai bylos baigtimi suinteresuoto kaltinamojo pareiškimus.

Liudytoja M. J. M. buvo pašalinis tiek pačiam įvykiui, tiek ir jo dalyviams asmuo, ji atsitiktinai tiesiogiai matė dalį nusikaltimo įvykio (jo pabaigą), jos parodymai patvirtina buvus konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusios, kurį nutraukė įsikišęs pašalinis trečiasis asmuo, suduodamas kaltinamajam.

Liudytoja O. K. matė nukentėjusiąją praktiškai iš karto po įvykio ir buvo pirmasis asmuo, neskaitant policijos, kuriam nukentėjusioji atskleidė įvykio aplinkybes, jos bendravo, liudytoja stebėjo akivaizdžias šviežių poveikių į nukentėjusios kūną žymes ant jos rankų, kaklo ir kt. Liudytojos parodymai patvirtina tiek nukentėjusios parodymus, tiek specialisto išvados duomenis. Tiek liudytojos, tiek nukentėjusios pareiškimus apie įvykio vakarą ant pastarosios kūno buvusias smurto žymes vertinti kaip neteisingus ir atmesti negalima remiantis vien tik aplinkybe, jog rytojaus dieną teismo medicinos tyrimo metu šių žymių specialistas nekonstatavo, - dėl savo pobūdžio jos per beveik parą laiko tiesiog galėjo išnykti, be to, nukentėjusioji teisme pripažino specialistui užmiršus pasakyti ir parodyti kai kurias smurto žymes ant jos kūno. Teismas taip pat pažymi, kad liudijusi byloje O. K. yra nukentėjusios motina, artima giminystė gali kelti abejones dėl jos parodymų patikimumo, tačiau kadangi jos parodymus patvirtinti kt. aukščiau minėti, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio, bylos faktiniai duomenys, teismas netikėti šio asmens parodymais vien dėl to, kad jis yra artimas nukentėjusios giminaitis, neturi pagrindo.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus jau atskirai įvertintą ir atmestą kaip neteisingą dalį kaltinamojo A. S. parodymų, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš asmeninių paskatų, kilus aršiam ginčui dėl asmeninių nesutarimų, viešoje vietoje, staigiu smurtu užpuolė nukentėjusiąją, vartojo prieš ją fizinį smurtą spausdamas kaklą ir spirdamas į ranką, kuriuo jai sukėlė fizinį skausmą, jis tuo taip pat realiai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Teismas šalina iš pareikštojo byloje kaltinimo A. S. aplinkybę, jog jis be aukščiau pripažintų teisme įrodytais dviejų smurtinių veiksmų, - kaklo spaudimo ir spyrio į ranką, dar ir sudavė smūgį nukentėjusiai į krūtinę. Teismas sprendžia, jog ši kaltinimo dalis teisme liko neįrodyta, yra paremta tik nukentėjusios pareiškimu, kurio teisme nepatvirtino jokie kiti duomenys, - apie kokias tai žymes krūtinėje nepaliudijo liudytoja O. K., apie tai nėra jokių duomenų, net ir subjektyvaus pobūdžio, ir teismo medicinos specialisto išvadoje (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai ta apimtimi, kuria buvo įrodyti teisme, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (smaugė sausdamas kaklą ir paleidęs įspyrė į ranką) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, suspaudimas kaklo apkabinta aplink sprandą ranka (smaugimas) ir spyris į rankos dilbį prie plaštakos, akivaizdžių smurtinio poveikio į kūną žymių, kad ir trumpalaikių, padarymas, neabejotino fizinio skausmo sukėlimas šiuo smurtu, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti laikoma įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai elgėsi grupės pašalinių asmenų akivaizdoje, viešoje atviroje vietovėje, - dažnai žmonių lankomame vieninteliame mieste parke, dar pakankamai ankstyvu pavakarės laiku, - čia bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių žmonių, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir pan., faktiškai kaltinamojo veiksmai atkreipė dėmesį kitų nenustatytų byloje asmenų, kurie gynė nukentėjusiąją ir iškvietė policiją, todėl spręstina, jog kaltinamasis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir paniekinimą ne tik nukentėjusios asmeniui, bet ir pačiai aplinkai, - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja aiškiai mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 284 str. 1 d.) dispozicijoje, kadangi : a) smurtas pagal savo pobūdį, intensyvumą bei smurtinių veiksmų skaičių buvo beveik minimalus, b) šis smurtas nesukėlė kūno sužalojimų ir realiai nesutrikdė nukentėjusios sveikatos. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės rūšies ir dydžio parinkimo (individualizavimo) požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama, kartu teismas pažymi nustatęs, jog kaltinamasis nusikalstamai veikė iš asmeninio pobūdžio paskatų, skatinamas asmeniško keršto motyvo už jam neįtikusį buvusios sugyventinės elgesį. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina labiau neigiamai nei patenkinamai : kaltinamasis anksčiau teismo jau teistas 2 kartus, abu kartus už tyčinį kito asmens sveikatos sutrikdymą, pirmu atveju – nesunkų, antru – jau sunkų, šį kartą jo nusikaltimas ir vėl yra tyčinis ir smurtinis prieš kt. žmogų, jis nusikalto būdamas recidyvistu dėl abiejų minėtų ankstesnių panašaus pobūdžio tyčinių nusikaltimų, kita vertus galiojančių administracinių nuobaudų kaltinamasis neturi, yra darbingas, kurį laiką registravosi ieškančiu darbo bedarbiu, pragyvena iš pavienių uždarbių pas kt. žmones, naujos šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi, gyvenamosios vietos savivaldos institucijos charakterizuojamas gerai.

Kaltinamojo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Atsižvelgdamas į visumą aptartų aplinkybių, teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia apytiksliai baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio dydžio bausmės kaltinamajam paskyrimą.

Teismas sprendžia, jog nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str., ir kaltinamajam A. S., kaip teisiamam už naują nesunkų tyčinį nusikaltimą recidyvistui (turinčiam neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą asmeniui), paskirtina bausmės rūšis susijusi su laikinu laisvės jam atėmimu, - tai areštas, kaip šiuo atveju pakankama bausmės tikslams pasiekti ir labiau teisinga nei terminuotas laisvės atėmimas, atsižvelgiant į patį nusikaltimo pobūdį ir ženkliai mažesnį nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmens jo veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikaltimu sukeltų neigiamų padarinių minimalumą.

Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nuostatas, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją ir aukščiau nusistatytą proporciją (bausmės vidurkis – 52 paros) nustatytinas 50 parų. Tokia bausmė, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį, tikslus ir teisingumo principą.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra juridinių pagrindų.

Kaltinamajam A. S. dar ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikintinos ir vykdytina paskirta bausmė.

Tiesiogiai nukentėjusios nuo nusikaltimo S. N. byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu jai padarytos neturtinės žalos, jos vertinamos 800 lt., priteisimo iš ją padariusio kaltinamojo yra pareikštas teisėtu pagrindu (Lietuvos Respublikos BPK 109 str., taip pat CK 6.250 str., 6.283 str.), pakankamai pagrįstas šios bylos duomenimis ir pilnai įrodytas teisme, todėl patenkintinas visiškai : nukentėjusi moteris buvo žeminama kt. asmenų akivaizdoje viešoje vietoje, dėl to patyrė neabejotinus neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą dėl prieš ją vartojamo smurto. Pagrindo mažinti prašomos kompensacijos dydžio nėra, kadangi jis ir taip yra praktiškai minimalus.

Prijungti prie bylos daiktai – mobilaus ryšio telefonai, laikinai saugomi pas A. S. ir S. N., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžintini (paliktini visam laikui) teisėtiems savininkams (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. N. prašo byloje pripažinti jos patirtas 700 lt. išlaidas ją atstovavusios advokatės teisinei pagalbai byloje (už ieškinio pareiškimo surašymą ir atstovavimą 2 kartus teisme) apmokėti proceso išlaidomis ir jas jai priteisti iš kaltinamojo. Šios išlaidos, kaip faktiškai patirtos, yra byloje tinkamai įrodytos (b.l. 117). Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., 105 str. 1 d. ir 106 str. 2 d. nuostatos suteikia teismui diskreciją tokį prašymą, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, patenkinti. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad kaltinamasis procese turėjo kvalifikuotą gynėją advokatą, nukentėjusi yra menko išsilavinimo, stokoja teisminių procesų ir savo teisių gynimo patirties, patirtos išlaidos nėra didelės, jos visiškai pateisintinos ir viešo intereso gynimo požiūriu, kaltinamojo nusikaltimas buvo tyčinis ir smurtinis, teismas sprendžia prašymą patenkinti, pripažinti šias išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti nukentėjusiajai iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - jas panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

S. N. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai, S. N., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) aštuonis šimtus litų (800 lt.) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo iš A. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini).

Daiktus – 2 mobilaus ryšio telefonus (Samsung SGH-X460 ir Samsung SGH-D600), laikinai saugomus pas A. S. ir S. N., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti visam laikui) teisėtiems savininkams, atitinkamai A. S., ir S. N.

Pripažinti nukentėjusios ir civilinės ieškovės S. N. patirtas byloje išlaidas jos atstovės advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir priteisti jai, S. N., asmens kodas - (duomenys neskelbtini), septynis šimtus litų (700 lt.) proceso išlaidų atlyginimo iš A. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Algis Vieraitis