Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, spec. vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2013 m. rugpjūčio 12 d., apie 16.24 val., Vilniuje, nereguliuojamoje Žalgirio-Rudnios gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Opel Sintra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę iš Žalgirio gatvės 2-os eismo juostos į Rudnios gatvę, nepraleido ir susidūrė su Žalgirio gatve 1-a eismo juosta link Kalvarijų gatvės tiesiai važiavusiu motoroleriu Aprillia Atlantic, valst. Nr. 466 AC, vairuojamu V. R., gim. 1978 m. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taip G. U. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 161 punkto (Vyriausybės nutarimo Nr. 768 redakcija Nr. 88-3530) reikalavimus ir taip, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. U., išsakydamas savo poziciją dėl pareikštų kaltinimų, nurodė savo kaltės nepripažįstantis. Davė parodymus, kad 2013-08-15 jis Žalgirio gatve važiavo į įrankių nuomos punktą, sankryžoje su Rudnios gatve turėjo pasukti į kairę pusę, į Rudnios gatvę. Jis visiškai sustojo, praleido visas priešpriešais važiuojančias mašinas. Jų buvo apie 3-4. Jas praleidus atsirado laisvas tarpas. Važiuojančio motoroleriu V. R. jis visiškai nematė, nors žiūrėjo į priešpriešinę juostą apie 300-400 metrų. Jei būtų matęs, tikrai nebūtų „nukirtęs“. Nematė, ar jis buvo už automobilio, ar kitoje juostoje, nematė, iš kur jis atsirado. Galimai motoroleris buvo už automobilio, kurį jis praleido, o motorolerio nepastebėjo, nes šis nėra didelis. Sutinka, kad motoroleris galėjo važiuoti jam priešpriešine eismo juosta, tačiau negali suprasti, kaip jo nepastebėjo. Praleidęs mašinas jis suko, važiavo iš antros eismo juostos. Kai jau buvo pilnai įvažiavęs į sankryžą, į jam priešpriešinę eismo juostą, jis žiūrėjo, ar priekyje nėra automobilio, kliūties. Į dešinę jau nežiūrėjo. Tuomet pajuto smūgį. Tik tada pirmą kartą pamatė motorolerį. Prieš tai negirdėjo jokio motorolerio garso. Jam pasirodė, kad smūgis buvo į patį automobilio centrą. Bet pasirodo buvo slydimas į dešinį kampą ir nuo dešinio kampo nuslydo iki centro. Tuomet matyt motorolerį atmetė. Motorolerio lankas užkliuvo už plastmasių ar už kažko, todėl motoroleris nuskriejo į vieną pusę, o V. R. – į kitą. Ekspertas teigė, kad nukentėjusysis važiavo 41 km/h greičiu, tačiau jis su tuo nesutinka, nes paskaičiavimai remiasi tik sausais faktais. Nemano, kad važiuojant tokiu greičiu būtų sulinkęs bamperis – metalinė detalė linko pusiau. Mano, kad susidūrimas galėjo įvykti dėl to, kad nukentėjusysis viršijo leistiną greitį arba manevravo tarp juostų, bandė manevruoti drastiškai nestabdydamas, tačiau tai tik jo prielaidos. Po įvykio jam buvo šokas, drebėjo rankos, jis prašė praeivio paskambinti ir iškviesti pagalbą, nes dėl jaudulio negalėjo pats tai padaryti. Po dešimties minučių paskambino pats. Įvykio diena buvo saulėta, galbūt jį apakino, dėl ko jis ir nematė V. R.. Pagal taisykles jis turėjo jį praleisti, tačiau yra ir kitas faktorius. Jeigu žmogus mato, kad jį nepraleidžia, tai turi bandyti stabdyti. Jei greitis neviršytas, tai visada suspėjama sustabdyti.

Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2013-08-12 po 16.00 val. jis važiavo motoroleriu Žalgirio gatve link Kalvarijos gatvės tiesiai pirma eismo juosta. Susidūrimas įvyko nereguliuojamoje sankryžoje su Rudnios gatve. Prieš jį gana toli, gal 300 m nuo jo, važiavo 2-3 automobiliai. Jis matė G. U. automobilį, kuris stovėjo priešpriešinėje antroje eismo juostoje, buvo įjungęs kairio posūkio signalą, ketino sukti į kairę, į Rudnios gatvę. Kaltinamasis praleido minėtus automobilius. Tuo metu tarp jo (V. R.) ir sankryžos buvo likę apie 150 m. Tas kelio ruožas yra tiesus, jokių kitų automobilių nebuvo, oro sąlygos buvo geros, giedra, šviesu, jis važiavo įjungęs žibintą. Kai jis (V. R.) privažiavo arčiau sankryžos, tuomet pamatė, kad kaltinamojo automobilis ėmė judėti. Negali pasakyti, kokiu atstumu nuo sankritos tuo metu buvo, nes tai įvyko staigiai. Buvo gal už metro ar pusantro metro atstumu. Automobilis išvažiavo ir jis nespėjo sustabdyti, stabdė tik šiek tiek refleksiškai, bandė atsistoti. Jis manė, kad G. U. jį praleis, todėl ir važiavo toliau. Susidūrimas įvyko sankryžoje. Jis buvo spėjęs pravažiuoti pirmą eismo juostą. Jo važiavimo greitis buvo iki 50 km/val. Jis važiavo pagal taisykles ir juto, kad greitis tinkamas, važiuojat link sankryžos nedarė nei pagreitėjimų, nei palėtėjimų, važiavau tolygiai, nebuvo jokio chuliganiško vairavimo. Jis nuolat važiavo pirma juosta. Automobilio vairuotojo jis nematė. Smūgis buvo į automobilio priekį, per vidurį. Automobilis nuo jo nepasislinko, nes smūgis nebuvo labai stiprus, motoroleris nėra sunkus. Po susidūrimo jam buvo išplėštas kelias, viskas sudraskyta, oda buvo nulupta nuo kojų, darė abiejų kojų operaciją. Dėl autoįvykio kaltas yra G. U., nes jis jo nepraleido, nebuvo iki galo įsitikinęs, kad jam nėra kliūties.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti įvykio vietos apžiūros duomenys, transporto priemonių išsidėstymas po įvykio (b. l. 6-11).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose fiksuotos transporto priemonių, o būtent motorolerio Aprillia Atlantic, valst. Nr. 466 AC, bei automobilio Opel Sintra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės ir apžiūros duomenys (b. l. 12-19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7828/13(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu G. U. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 39).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1131 nurodyta, kad 2013-08-12, 18.10 val., atlikus G. U. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, jog G. U. blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7731/13(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu V. R. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 52).

Specialistė Jolanta Majauskaitė-Čobot, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, apžiūrėjusi V. R., RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr.2013/19197, padarė išvadą, kad nustatyti tokie nukentėjusiojo sužalojimai – daugybiniai odos nubrozdinimai, dešinio klubo abiejų kelių ir blauzdų srityje, didelė muštinė žaizda kairiajame kelyje su sąnarinės kapsulės, tepalinio maišelio ir girnelės savojo raiščio daliniu pažeidimu, jie galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 55).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-429(14) nurodyta, kad prieš pat susidūrimą motociklas „Aprilia Atlantic“ važiavo Žalgirio g. 1-a eismo juosta Kalvarijos g. kryptimi. Prieš pat susidūrimą motociklo „Aprilia Atlantic“ vairuotojas važiavo apie 41 km/h greičiu. Transporto priemonių susidūrimas įvyko sankirtoje Žalgirio g. 1-oje eismo juostoje, žiūrint Kalvarijos g. kryptimi. Tikėtinas toks šio eismo įvykio mechanizmas. Motociklas „Aprilia Atlantic“, vairuojamas V. R., važiavo Žalgirio g. link Kalvarijų g. Tuo momentu nereguliuojamojoje sankryžoje su Rudnios g. stovėjo automobilis „Opel Sintra“. Motociklui priartėjus prie nereguliuojamos sankryžos automobilio „Opel Sintra“ vairuotojas pradėjo kairiojo posūkio manevrą ir, įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir pasiekęs apie 18 km/h greitį, susidūrė su apie 41 km/h greičiu judančiu motociklu „Aprilia Atlantic“. Motociklui būnant sankirtoje (Žalgirio g. 1-oje eismo juostoje) jis savo kairiuoju šonu slystamai kontaktavo su automobilio „Opel Sintra“ frontaline plokštuma, kai tarp motociklo kairiojo šono ir automobilio priekinės dalies buvo nedidelis smailus kampas atviras link motociklo priekio. Po kontakto su „Opel Sintra“ motociklas pakeitė savo judėjimo kryptį į dešinę, krito bei nuslydo į užfiksuotą padėtį už važiuojamosios dalies ribų. Automobilis „Opel Sintra“ po šio kontakto buvo sustabdytas, kaip pavaizduota eismo įvykio vietos plane. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Opel Sintra“ vairuotojo G. U. veiksmai, – nereguliuojamojoje sankryžoje atlikinėdamas kairiojo posūkio manevrą neįsitikino, kad tai bus saugu ir nedavė kelio prie jo priešinga kryptimi tiesiai artėjančiam motociklo „Aprilia Atlantic“ vairuotojui V. R., dėl ko susidūrė su jo vairuojama transporto priemone, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo „Aprilia Atlantic“ vairuotojo V. R. veiksmai, – iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. automobiliui „Opel Sintra“ įvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, kad išvengtų susidūrimo su kairiojo posūkio kreive judančiu automobiliu „Opel Sintra“, kada vairuotojas važiuodamas jo nurodytu greičiu tokią galimybę turėjo, – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 59-65).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, leidžia teismui spręsti, kad kaltinime įvardytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Nors kaltinamasis, išsakydamas savo poziciją dėl reiškiamų kaltinimų, savo kaltės nepripažino, vis tik jis davė parodymus, atitinkančius objektyvias kaltinimo faktines aplinkybes. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis V. R.. Minėtų asmenų parodymai patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d., apie 16.24 val., G. U., vairuodamas automobilį Opel Sintra, Vilniuje, buvo sustojęs nereguliuojamoje Žalgirio-Rudnios gatvių sankryžoje ketindamas sukti į kairę iš Žalgirio gatvės 2-os eismo juostos į Rudnios gatvę, buvo įjungęs kairio posūkio signalą. Jis praleido kelis priešpriešais tiesiai važiavusius automobilius, po ko pradėjo kairiojo posūkio manevrą, įvažiavo į priešpriešinio eismo 1-ą juostą, kur susidūrė su Žalgirio gatve link Kalvarijų gatvės 1-a eismo juosta tiesiai važiavusiu motoroleriu Aprillia Atlantic, valst. Nr. 466 AC, kurį vairavo V. R.. Iš esmės tokį patį eismo įvykio mechanizmą patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-429(14), taip pat ir eismo įvykio vietoje fiksuoti duomenys. Taigi, šie duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaujasi. G. U. nurodė teismui, kad turėjo praleisti V. R. vairuojamą motorolerį, tačiau jo nepastebėjo. Mano, kad susidūrimą galėjo sąlygoti per didelis motorolerio greitis, važiavimas keičiant eismo juostas, nestabdymas atsiradus kliūčiai. Vertindamas šiuos argumentus teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad jau pats kaltinamasis teigia, kad išdėstyti argumentai tėra jo prielaidos. Be to, nei vienos iš jų byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Nukentėjusysis V. R. nurodė teismui važiavęs apie 50 km/h greičiu. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-429(14) yra nurodytas apytikslis 41 km/h motorolerio greitis, kas iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus. Nukentėjusysis V. R. taip pat nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad iki susidūrimo eismo juostų nekeitė, nuolat važiavo pirma eismo juosta. Kaip patvirtino jau minėti aukščiau aptarti įrodymai, susidūrimas įvyko būtent šioje eismo juostoje. Nukentėjusysis parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, teismas pagrindo juo netikėti neturi. KET 161 punktas (Vyriausybės nutarimo Nr. 768 redakcija Nr. 88-3530), be kita ko, numato, kad sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje G. U. privalėjo vadovautis šia teisės norma ir praleisti priešinga kryptimi tiesiai važiavusį V. R., ką pripažino ir pats kaltinamasis. Be to, V. R. taip pat turėjo pagrįstą lūkestį, kad G. U. laikysis šio KET reikalavimo ir jį praleis, tuo labiau, kad jis praleido prieš tai važiavusius kelis automobilius. Kaip nurodė V. R., dėl to G. U. pradėtas vykdyti kairio posūkio manevras jam buvo netikėtas, posūkio manevrą automobilis pradėjo daryti iki jo likus nedideliam atstumui, dėl ko jis nespėjo stabdyti savo vairuojamos transporto priemonės. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas sprendžia, kad prieš pradėdamas kairio posūkio manevrą G. U. dėl savo nepakankamo atidumo neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl ko nepastebėjo V. R. vairuojamo motorolerio, nors, pagal byloje surinktus duomenis, tokią galimybę turėjo, nes motoroleris važiavo su įjungtu žibintu, buvo šviesus paros metas, oro sąlygos geros, matomumo neužstojo jokie kiti objektai. Taip G. U. pažeidė KET 161 punktą (Vyriausybės nutarimo Nr. 768 redakcija Nr. 88-3530) ir būtent dėl šio pažeidimo įvyko susidūrimas su V. R. vairuojamu motoroleriu, kurio pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Tarp nustatytos G. U. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Konstatuotina neatsargi G. U. kaltės forma, o būtent nusikalstamas nerūpestingumas, nes kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti tokie padariniai, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Veika baigta. Ji tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė baigtą, neatsargų nusikaltimą, veikiant nusikalstamai nerūpestingai. Teismas konstatuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Nors kaltinamasis, kaip jau buvo minėta, išsakydamas savo poziciją dėl kaltinimo nurodė savo kaltės nepripažįstantis, vis tik jis davė parodymus, kuriais pripažino visas kaltinimo objektyvias faktines aplinkybes, išreiškė savo apgailestavimus dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiojo. Jis taip pat pripažino ir dalį savo kaltės dėl autoįvykio, kartu tvirtindamas, kad jo kilimą sąlygojo ir V. R. veiksmai. Įvertinęs šiuos parodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo poziciją įtakojo kitoks eismo įvykio situacijos teisinis vertinimas, kas negali būti kliūtis pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tokią išvadą patvirtina ir esama teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-632/2005). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: G. U. anksčiau neteistas (teistumai išnykę), buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskutinį kartą 2009 m., visos administracinės nuobaudos nebegaliojančios. G. U. šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 35-37). Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad G. U. yra skirtina artima minimaliai bauda, nustatant ilgesnį nei įstatyme numatytas baudos sumokėjimo terminą. Pagrindo taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – nenustatyta.

Kaltinamajam kardomoji priemonė paskirta nebuvo, ji neskirtina ir iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir skirti 20 MGL dydžio, tai yra 2600 Lt (atitinka 753 EUR) baudą.

Nustatyti šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. U. iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per nustatytą terminą į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.