- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-47-485/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00398-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Olegas Šibkovas
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis, Vida Kiselienė
Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-485/2015
Teisėja Aurelija Ozolinia Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00398-2012-7
2015 m. vasario 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, apeliantei A. S., jos gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui, ištiesintajam Š. S., nukentėjusiajai V. M., jos atstovei advokatei Vidai Kiselienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. S. pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d., ir nuteista 25 MGL (3250 Lt) bauda, įpareigojant nuteistąją per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
A. S. dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. išteisinta, nenustačius, kad jos veiksmais buvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu Š. S. dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d. išteisintas, nenustačius, kad jo veiksmais buvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Tuo pačiu nuosprendžiu iš dalies patenkintas civilinis ieškinys ir iš A. S. V. M. naudai priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. pripažinta kalta ir nuteistas pagal BK 145 str. 2 d., dėl to, kad ji, naudodama psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją V. M., t. y. 2012 m. rugsėjo 24 d. socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ parašė V. M. asmeninį laišką, kuriame nukentėjusiąją įžeidinėjo ir baugino, 2012 m. rugsėjo 25 d. socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ parašė V. M. asmeninį laišką, kuriame grasino nukentėjusiąją sumušti.
A. S. išteisinta dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., t.y., kad ji 2012 m. spalio 20 d. apie 16.00 val. prekybos ir pramogų centre „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – koridoriuje, įžūliai elgdamasi ir demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, išplūdo nukentėjusiąją V. M. necenzūriniais žodžiais ir sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiajai į kairį skruostą, tuo padarydama nukentėjusiajai V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliantė A. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 145 str. 2 d. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį bei atmesti nukentėjusiosios V. M. civilinį ieškinį. Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant procesines ir materialias teisės normas. Teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai jos nukentėjusiajai V. M. siųstas žinutes pripažino bauginančiomis bei sukeliančiomis baimę. Nukentėjusioji į teisėsaugos instancijas kreipėsi tik po 2 mėnesių su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kas rodo, kad nukentėjusioji dėl apeliantės siųstų žinučių baimės nejautė. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš susirašinėjimų, tiek apeliantė, tiek nukentėjusioji, viena kitai siuntė šypsenėles, kas taip pat rodo, kad jokio bauginimo nebuvo, priešingai nukentėjusioji pati įžeidinėjo A. S. ir jos vyrą, vėlėsi į žodinį konfliktą. Be to, nukentėjusioji pati atrašinėjo į apeliantės žinutes, kas taip pat rodo, kad ji nesijautė įbauginta.
Skunde taip pat pažymima, kad pati A. S. buvo sunerimusi dėl jos sutuoktinio paviešintų pokalbių, buvo pikta, tačiau nors ir rašė, kad duos į veidą nukentėjusiajai, to neketino daryti ir perspėjo nukentėjusiąją, kad ji už savo veiksmus gali užsitraukti baudžiamąją atsakomybę. Visa tai rodo, kad apeliantė tik siekė sudrausminti nukentėjusiąją ir nesuvokė savo susirašinėjimo kaip bauginimo.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagal BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimai turi būti realūs — turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Atsižvelgiant į tokią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktiką bei įvertinus tai, kad bauginamojo pobūdžio frazės turi būti išsakytos nemažiau kaip tris kartus, vien tik formaliai vertinant nuteistosios frazę „mes susitiksim ir aš tau (necenzūrinis žodis) į snukį“, negali būti nustatytas bauginimo sistemingumas, o šis požymis yra privalomas, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 str. 2 d. Todėl apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nurodydamas, kad tik vieną kartą (2012-09-25) A. S. išakyta emocinė frazė atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d. sudėtį, t.y. sistemingą bauginimą. Teismas taip pat nenurodė kuo pasireiškė grasinimo realumas, nors remiantis BK 145 str. 2 d. reikalaujama, kad grasinimas būtų konkretus ir realus.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde taip pat teigia, kad nukentėjusioji V. M. nurodė, kad grasinimų realumą ji suvokė po to, kai nuteistoji realiai prieš ją pavartojo smurtą, t.y. 2012-11-26 prekybos centre „M.“, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas nuteistąją dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. išteisino, o nukentėjusiosios parodymus pripažino prieštaringais, darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai buvo pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d. padarymo.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas turėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistoji turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, neteista, susituokusi, darbdavio charakterizuojama teigiamai, kas taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji V. M. negalėjo suvokti apeliantės teiginių kaip sistemingo bauginimo. Skunde pažymima, kad jokių kitų duomenų be žinučių socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, kurie pagrįstų kaltinimą pagal BK 145 str. 2 d., byloje nenustatyta, nukentėjusioji nebuvo persekiojama, jai nebuvo paliekama jokių kitų simbolinių ženklų, kurių tikslas būtų įbauginti asmenį, jai nebuvo skambinėjama, nėra duomenų, kad nukentėjusioji kreipėsi į policijos pareigūnus po žinučių gavimo. Be to, pačios nukentėjusiosios žinučių turinys neleidžia daryti išvados, kad ji suvokė apeliantę kaip asmenį, kuris kėlė jai realią grėsmę.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad neesant apeliantės veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d. sudėties, teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiosios V. M. ieškinį, todėl jis turi būti atmestas.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. S. apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliantė nesutinka su jos nuteisimu už žmogaus terorizavimą (sistemingą bauginimą), teigia, kad jos veiksmuose nėra sistemingo bauginimo, kas yra privalomas požymis, siekiant asmenį pripažinti kaltu pagal BK 145 str. 2 d., ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, prašo ją išteisinti, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neišeinant už apeliacinio skundo ribų.
BPK 305 str. numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Pagal BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimu pripažįstami įvairūs veiksmai, kuriais grasinama susprogdinti, padegti, pavyzdžiui, namą, automobilį, patį žmogų arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Sistemingas bauginimas – tai ne mažiau nei tris kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai, siekiant sukelti žmogui stresą, nerimą, baimę. Grasinimai turi būti realūs, t.y. turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-542/2011). Taigi nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.
Pirmosios instancijos teismas nuteisdamas A. S. pagal BK 145 str. 2 d., apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, patvirtina, jog kaltinamoji A. S., naudodama psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją V. M., t. y. 2012 m. rugsėjo 24 d. socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ parašė V. M. asmeninį laišką, kuriame nukentėjusiąją įžeidinėjo ir baugino: "(...) uz ta lepsi as pati asmeniskai tau pazadu susitikima, jis zinoma ivyks kai tu maziausiai tuo tikesies, taip kad kiekviena syki iseidama is laiptines gerai apsidairyk nes negali zinot kas taves laukia kokiam krume :-) (...) o tu nemiegok dabar ramiai, nes tu mano galvoje (...)", 2012 m. rugsėjo 25 d. socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ parašė V. M. asmeninį laišką, kuriame grasino nukentėjusiąją sumušti "mes susitiksim ir as tau (necenzūrinis žodis) i snuki (...) uzbridai mergaite uzbridai...".
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl A. S. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados, tai yra, kad byloje nėra neginčijamų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl A. S. nuteisimo pagal BK 145 str. 2 d. naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).
Nukentėjusioji V. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo A. S. vyro įmonėje administratore. Jai buvo pažadėta, kad po bandomojo laikotarpio jai bus padidintas atlyginimas, tačiau to nebuvo padaryta. Nusprendus išeiti iš darbo ir parašius prašymą, ji buvo apkaltinta dokumentų vagyste ir konfidencialios informacijos kopijavimu. Nors jokios informacijos ji nekopijavo, prie įmonės kompiuterių galėjo prieiti, bet kas iš darbuotojų. A. S. pradėjo jai rašyti bauginančias žinutes, bijojo, kad nebūtų apipilta rūgštimi, grasinimai atrodė realūs. Susitikus (duomenys neskelbtini) A. S., pastaroji ją plūdo necenzūriniais žodžiais ir perbraukė per skruostą, jos trenkimo nematė, gal perbraukė nagais, žymės ant veido išnyko po savaitės. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. M. parodė, kad buvo sistemingas grasinimas, kad ji vis dar bijo ir jaučiasi nesaugiai.
Liudytoju apklaustas nukentėjusiosios draugas G. M. parodė, kad V. M. dirbo S. įmonėje. Jai išėjus prasidėjo grasinimai internete ,,(duomenys neskelbtini)”, elektroniniu paštu. Vesta yra nervinga, bijo išeiti viena, kankina nemiga. Ją užpuolusi didelė depresija, yra pastovioje įtampoje. Tai buvo realūs grasinimai, pamatė po įvykių “M.”.
Liudytoja R. M. pirmos instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog V. M. yra jos dukra. Ji buvo nepatenkinta vertimu dirbti daugiau nei nurodyta pareigybinėse instrukcijose. Pasakojo, jog yra kaltinama dokumentų vagyste. Prasidėjo grasinimai. Grasinimai tęsėsi dėsningai. Dukra pradėjo bijoti išeiti iš namų. Pakriko jos sveikata. Atsimena, kad dukra sakė, jog (duomenys neskelbtini) A. S. jai trenkė į veidą, griebė už plaukų. Dukra pasakojo apie grasinimus, pati jų negirdėjo.
Nuteistoji A. S. nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad nukentėjusioji V. M. dirbo jos vyro įmonėje administratore, buvo pastebėta, kad ji kopijuoja įmonės konfidencialią informaciją. V. M. išėjo iš darbo su dideliais piktumais. A. S. labai piktino tai, kad nukentėjusioji viešina privačius jos ir vyro pokalbius bei skleidžia konfidencialią įmonės informaciją, todėl ji supykusi ir internete parašiusi jai žinutes, tačiau rašydama ji nenorėjo nei įžeisti nei bauginti nukentėjusiosios. Rašė, kad kreipsis į policiją, kad „duos į snukį“, tačiau neketino to daryti. Be to, iš pačios nukentėjusiosios atgal rašytų žinučių matyti, kad V. M. nesijautė įbauginta, kadangi atrašydavo žinutes su šypsenėlėmis. Susitikus V. M. (duomenys neskelbtini) norėjo tik pasikalbėti, jai tikrai netrenkė. Kad kalbėjo ramiai patvirtina, tai, jog žmonės nekreipė dėmesio, neįsikišo apsauga.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išteisintasis Š. S. parodė, kad žinutės buvo dvi, viena jo, kita jo žmonos A. S. Nukentėjusioji nepagrįstai teigia, kad grasinimų bijojo tiek, kad buvo priversta išvykti į Norvegiją, nors dar dirbdama jo vadovaujamoje įmonėje parašė prašymą išeiti iš darbo, nes ruošiasi vykti į užsienį dirbti.
Liudytoju apklaustas V. Š. pirmos instancijos teisme parodė, kad davė įmonės darbuotojai V. M. nuorodą, kaip iš Skype programos ištraukti tam tikrus duomenis. Girdėjo, kad buvo piktumai tarp buvusios darbuotojos V. M. ir įmonės direktoriaus bei jo žmonos A. S. Girdėjo kalbas, kad nukentėjusioji kažką pavogė iš įmonės. Ji jam buvo atsiuntusi algų suvestinę. Per (duomenys neskelbtini) buvo klaususi kokiu parodymus jis ketina duoti teisme, išsigando dėl jo parodymų.
Liudytojas T. S. nurodė, kad pas V. M. kompiuteryje buvo rasta programa speciali, skirta pasisiųsti duomenis iš Skype. Į kiekvieną įmonės kompiuterį buvo kišta atmintinė vardu (duomenys neskelbtini) usb. Buvo paimti darbiniai ir asmeniniai pokalbiai iš Skype programos.
Iš internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) išklotinių matyti, jog rugsėjo 20 d. – rugsėjo 25 d. vyko asmeniniai susirašinėjimai tarp A. S. ir V. M., kuriuose A. S. rašo: ,,negalvok, kad taip praslysi su savo darbeliais”, ,,visada kelis žingsnius pamatuok į priekį, nes nuo šiol tavo gyvenimas taps labiau sudėtingu”, ,,kiekviena sykį išeidama iš laiptinės gerai apsidairyk, nes negali žinot, kas tavęs laukia kokiam krūme:)”, ,,tu dabar ramiai nemiegok, nest u mano galvoje”, ,,mes susitiksim ir as tau (necenzūrinis žodis) į snukį” (1 t., b.l. 23-26).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. pradėjo dirbti biuro administratorės pareigose Š. S. įmonėje UAB „P.“ nuo 2011-11-25 (t.1, b.l. 13-14). 2012-08-29 ji pateikė prašymą išeiti iš darbo (t.1, b.l. 22). 2012-09-13 dokumentų dingimo aktas patvirtina, kad po atlikto audito iš įmonės dingo dokumentai - biuro administratorės nuostatai ir V. M. pasirašyta konfidencialumo sutartis (t.1, b.l. 4).
Apeliacinės instancijos teisme peržiūrėtas iš Prekybos ir laisvalaikio centro „M.“ apsaugos gautas vaizdo kamerų įrašas nepatvirtino, kad nuteistoji A. S. sudavė smūgį nukentėjusiajai V. M.
Analizuojant baudžiamojoje byloje esančius įrodymus matyti, kad A. S. ir Š. S. bei nukentėjusiosios V. M. tarpusavio santykiai yra problematiški, tarp jų kilęs konfliktas dėl Š. S. įmonės konfidencialios informacijos kopijavimo ir viešinimo, nuteistoji A. S. konfliktuoja su V. M. dėl jos ir vyro privačių pokalbių paviešinimo. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų V. M. yra kaltinama privataus susirašinėjimo paviešinimu ir neteisėtu prisijungimu prie kompiuterinės sistemos, dėl ko Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-203-738/2015. Pačios nukentėjusiosios atsakymai siųsti A. S. į neva jos bauginančias žinutes („neturiu kiemo mergaičių lygio kalbomis laiko užsiimti“), verčia pagrįstai abejoti, kad nukentėjusioji vertino A. S. žodžius kaip asmens, kuris kėlė jai realią baimę. Pačios V. M. siųsti įžeidinėjimai nuteistajai bei žinučių gale dedamos šypsenėlės, rodo, kad ji niekinamai vertino A. S. teiginius ir jokios realios baimės nejautė. Pažymėtina, kad į teisėsaugos institucijas V. M. kreipėsi ne iškarto, bet praėjus keletui mėnesių (2012 m. lapkričio 26 d.). Liudytojų G. M. ir R. M. parodymai dėl to, kad nukentėjusioji jautė nerimą, įtampą, sutriko jos sveikata dėl sistemingų A. S. bauginimų, vertintini kritiškai. Nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusiosios sveikata būtų sutrikusi, be to, šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Pažymėtina, kad pati liudytoja R. M. patvirtino, jog pati grasinimų negirdėjo, jai viską papasakojo nukentėjusioji dukra.
Sutiktina su apeliantės argumentu, kad veikos inkriminavimas pagal BK 145 str. 2 d. reikalauja veiksmų sistemiškumo. Bauginantys veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai, tik tada juos galima laikyti sistema. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, sistemiškumo požymį apylinkės teismas sieja iš esmės su vienkartiniu bauginimu nukentėjusiąją sumušti. Pažymėtina, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės jausmą nukentėjusiajam. Nors A. S. pasakyti žodžiai „kiekviena syki iseidama is laiptines gerai apsidairyk nes negali zinot kas taves laukia kokiam krume“, „as tau (necenzūrinis žodis) i snuki“, iš tikrųjų galėtų būti vertinami pagal BK 145 str. 2 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino, kiek rimti buvo tokie grasinimai ir ar apeliantė rengėsi, ar realiai galėjo juos įgyvendinti, ar tai buvo momentiniai posakiai, pasakyti dėl kilusio konflikto. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji buvo persekiojama, jai buvo skambinėjama, paliekami kokie kiti simboliniai ženklai, kurių tikslas būtų įbauginti asmenį.
Pažymėtina, kad BK 145 str. 2 d. numato tik vienos rūšies laisvės atėmimo bausmę, kurios maksimalus terminas siekia ketverius metus. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai numato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą numatyta tik viena laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas šį nusikaltimą laiko pakankami rimtu nusikaltimu, kuris kelia realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai. Baudžiamoji teisė, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) negali būti naudojama kaip įrankis bet kokių santykių aiškinimuisi. Įvertinus byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistosios asmenybę, nuteistosios veiksmų intensyvumą, žinučių turinį, A. S. ir V. M. santykių pobūdį nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistoji A. S. savo elgesiu sistemingai baugino nukentėjusiąją V. M. ir jos atžvilgiu naudojo psichinę prievartą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, A. S. dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 2 d. išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, teismas palieka nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 105 str. 6 d. numato, kad teismas, išteisindamas kaltinamąjį baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiojo pareiškimą, turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad A. S. pareikšti kaltinimai dėl V. M. terorizavimo pagal BK 145 str. 2 d., nepasitvirtino. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios advokato atstovavimo išlaidos buvo priteistos iš A. S. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. išteisinta, nuketėjusiosios turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimas skundžiamu nuosprendžiu naikinamas (BPK 328 str. 4 p.).
Apeliacinės instancijos posėdyje nukentėjusiosios atstovė prašė priteisti 868,86 Eur (3000 Lt) atstovavimo išlaidų, tačiau A. S. yra išteisinama dėl veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., todėl atstovavimo išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. S. nuteista pagal BK 145 str. 2 d. ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį - A. S. dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 2 d. išteisinti, jos veiksmuose nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 289,62 Eur (1000 Lt) neturtinės žalos ir 579,24 Eur (2000 Lt) advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš A. S. V. M. naudai ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.