Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V. Š. ir jo atstovui, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovui Audriui Jakučiui,

2018 m. gegužės 28 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo nuomone, Vertinimo komisija nepagrįstai jo 2017 metų tarnybinę veiklą įvertinto „gerai“. Nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalis įpareigoja vertinimą atliekančius subjektus pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti visapusiškai ir objektyviai. Tarnybinės veiklos vertinimo subjektai yra pareigūno tiesioginis vadovas, Vertinimo komisija ir pareigūną į pareigas paskyręs vadovas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111 punkte nustatyta, kad pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Akcentuoja, kad jo tiesioginis vadovas 2018 m. vasario 26 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-9256 konstatavo, jog visos 2017 metais suformuotos 2017 metų užduotys, buvo įvykdytos.

Pažymi, kad Taisyklių 133 punkte numatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, Vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Analizuojant minėtą punktą akivaizdu, jog jis yra neatsiejamas nuo Taisyklių 111 punkto, todėl Vertinimo komisija vertindama pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją, privalo vadovautis Taisyklių 5 priede išvardintais kriterijais. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija yra išaiškinusi, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas, o juo labiau tarnybinio patikrinimo atlikimo faktas nereiškia, kad pareigūnas negali būti vertinamas „labai gerai“, o tarnybinės veiklos vertinimas privalo būti atliekamas išimtinai remiantis Taisyklėse įtvirtintais tarnybinės veiklos kriterijais.

Teigia, jog tarnybos policijoje metu nėra turėjęs tarnybinių nuobaudų, ne kartą buvo skatintas. Policijos generalinio komisaro 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-TE-543 buvo apdovanotas 3 laipsnio policijos pažymėjimo ženklu „Angelas sargas“ už pavyzdingą tarnybą 2017 metais. Laikosi pozicijos, kad tarnybos metu įrodė savo kompetenciją ir lojalumą policijos sistemai, todėl yra nusipelnęs atitinkamo tarnybinės veiklos įvertinimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. Š. ir jo atstovas Audrius Jakutis nurodė, kad palaiko skundą, prašo jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, kuris atsakovo teigimu buvo kliūtimi jo veiklą įvertinti „labai gerai“ jam nebuvo skirta jokia tarnybinė nuobauda, o pačio patikrinimo išvados grindžiamos tik prielaidomis o ne faktais, nes jokių pažeidimų jis neįvykdė. Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu buvo tik nustatytas faktas, jog jis grįžo į komisariatą anksčiau nei buvo nurodyta pavedimo atlikimo trukmė ir tuo tarimai nesilaikė darbo laiko režimo. 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo vertinama, kad nuvežus pareigūnus į Palangos oro uostą jis galėjo laukti iki jų išvykimo sėdėdamas automobilyje, tačiau jis siekdamas racionalesnio laiko panaudojimo tarnybos tikslams, grįžo į komisariatą ir vykdė savo tiesioginį darbą. Kadangi tarnybinis patikrinimas buvo baigtas tik išvados surašymu, nebuvo galimybių jo išvadų ginčyti, todėl buvo apribota pareigūnų galimybė paneigti išvados prielaidas. Įvertinus tai, tarnybinio patikrinimo išvados negali būti teisiniu pagrindu grįsti jo tarnybinės veiklos 2017 metais vertinimą.

Pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadose nėra konkrečiai išvardintos vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančios aplinkybės, todėl Vertinimo komisija nagrinėdama pareiškėjo tarnybinę veiklą pasitelkė ir duomenis gautus iš kitų šaltinių t. y. Vertinimo komisijos nariams pateiktais duomenimis dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-96 konstatuotais pareiškėjo darbo laiko režimo nesilaikymo faktais. Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, Vertinimo komisijos nariai aptarė būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą, kurio metu buvo aptariamos ir minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės. Pažymi, jog nustatyti pareiškėjo darbo laiko pažeidimai turėjo įtakos Vertinimo komisijos nariams vertinant Taisyklių 5 priede numatytus kriterijus, tokius kaip atsakingumas, lojalumas tarnybai, organizuotumas ir veiklos planavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvados Nr. 30-IL-4344 (b. l. 16), kuria pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 m. laikotarpį buvo įvertinta „gerai“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas). Kadangi byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas – Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis specialistas, ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto nuostatos. Statutinių valstybės tarnautojų veiklos vertinimą taip pat reglamentuoja Taisyklių VI skyrius (pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas).

Vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 1 dalimi, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas ir jis pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Statuto 25 straipsnio 6 – 7 dalys). Statuto 25 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų. Statuto 25 straipsnio 15 dalis teigia, jog vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal šio statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Pagal to paties straipsnio 14 dalį, Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia (Statuto 25 straipsnio 16 dalis).

Remiantis Taisyklių 111 punktu, pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (5 priedas). Taisyklių 5 priede yra pateikiami šie pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai: 1) gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti; 2) organizuotumas ir veiklos planavimas; 3) veiklos kokybė; 4) gebėjimai tobulėti; 5) kūrybingumas; 6) bendravimas ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 7) atsakingumas; 8) lojalumas tarnybai. Taisyklių 116 punktas numato, kad po Taisyklių 115 punkte nurodyto pokalbio, tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (7 priedas) ir pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (12 priedas). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vertinamas pareigūnų tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija, turi savo reikšmes. Kiekviena vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 5 balų. Susumavus į vertinimo anketą įrašytus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų balus, atitinkamai nustatomas bendras tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimas. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį. Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikia vieną iš Statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyse nurodytų pasiūlymų ir nurodo tokio pasiūlymo motyvus (Taisyklių 117 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas – Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Robertas Gurinskas 2018 m. vasario 26 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-9256 (b. l. 11 – 14) pareiškėjo tarnybinę veiklą 2017 metais įvertinto „labai gerai“ ir pasiūlė jam nustatyti nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede pareiškėjo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Vertinimo komisija 2018 m. kovo 21 d. vykusiame posėdyje priėmė sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“ (b. l. 17 – 19), paliko pareiškėjui turimą pareiginės algos koeficientą ir pagal šį sprendimą surašė 2018 m. kovo 22 d. išvadą Nr. 30-IL-4344. Pareiškėjas su minėta išvada buvo supažindintas 2018 m. kovo 23 d. t. y. nepraleidus Taisyklių 139 punkte reglamentuoto 3 darbo dienų termino.

Vertinimo komisija pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis (Taisyklių 133 punktas). Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2) pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4) vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 132 punktas). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyje nurodytų siūlymų pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikimo (Taisyklių 138 punktas). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą ir priėmus Taisyklių 138 punkte nurodytą sprendimą, vertinimo komisijos sekretorius surašo vertinimo komisijos išvadą (8 priedas). Pareigūnas su vertinimo komisijos išvada supažindinamas pasirašytinai per 3 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos (Taisyklių 139 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Todėl vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2015; 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013 ir kt.). Analizuojant Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvados Nr. 30-IL-4344 turinį matyti, kad joje yra pateikta bendra informacija apie vertinamą pareigūną bei Vertinimo komisijos įvertinimas ir pasiūlymas. Minėtoje išvadoje nėra įvardinti kriterijai kuriais remiantis Vertinimo komisija nustatė pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumus ir nesutiko su jo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu „labai gerai“. Įvertinus minėtas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teisminę praktiką konstatuotina, jog Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvada Nr. 30-IL-4344 yra nemotyvuota ir nepagrįsta faktiniais duomenimis.

Iš teismui pateikto Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 21 d. posėdžio garso įrašo ištraukos nustatyta, kad posėdžio metu Vertinimo komisijos narys pranešėjas informavo, kad vertinamas V. Š.. Pranešėjas informavo Vertinimo komisijos narius, jog jo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti akivaizdūs pareiškėjo tarnybinės veiklos pažeidimai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad už pažeidimus pareiškėjui tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta. Pranešėjas pabrėžė, kad pareiškėjo įvykdyti pažeidimai įrodo, jog jo tarnybinėje veikloje trūksta atsakingumo ir lojalumo tarnybai, todėl pasiūlė nepritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadai ir pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. laikotarpį įvertinti „gerai“. Vertinimo komisijos posėdžio metu pranešėjas nenurodė kokius konkrečius tarnybinės veiklos pažeidimus įvykdė pareiškėjas. Atsakovo atsiliepime plačiau paaiškinama, kad Vertinimo komisija nutarė pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“ atsižvelgdama į 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-96 nurodytas pareiškėją charakterizuojančias faktines aplinkybes. Teismo posėdžio metu liudytojas Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas Andrius Balsys patvirtino, kad Vertinimo komisijos posėdžio metu informavo minėtos komisijos narius, kad pareiškėjo atžvilgiu 2017 m. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas netinkamai laikėsi darbo laiko grafiko, nepagrįstai deklaruodavo, jog dirbo viršvalandžius, todėl pasiūlė V. Š. tarnybinę veiklą vertinti „gerai“.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyris 2017 m. gruodžio 21 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-96 (b. l. 25 – 33). Minėtoje išvadoje konstatuojama, kad 2017 m. birželio 2 d. ir 2017 m. birželio 5 d. pareiškėjas nesilaikė darbo laiko režimo, tačiau vertinant šių pažeidimų visumą bei atsižvelgiant į tikrinamo pareigūno požiūrį į nustatytus pažeidimus nutarė, jog nėra tikslinga skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, o pakanka jį įspėti ir įpareigoti laikytis teisės aktų reikalavimų. 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada buvo vertinti ir pareiškėjo tiesioginio vadovo įvykdyti darbo laiko režimo apskaitos pažeidimai.

Taisyklių 134 punktas numato, jog pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Jeigu pareigūnas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių pareigūnas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Šiuo atveju pareigūno rašytiniu prašymu jo tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, pagal jai pateiktą vertinimo išvadą, išskyrus atvejį, kai pareigūno tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai arba kai pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, nesutinka su įvertinimu. Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (Taisyklių 136 punktas). Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsavimas (Taisyklių 137 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3964-520/2017 ir kt.). Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad Vertinimo komisija turi prievolę įvertinti individualiai kiekvieno pareigūno tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o esant abejonių dėl minėtos išvados pagrįstumo, įvertinti pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pabaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimą, Vertinimo komisijos nariai privalo balsuoti dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo.

Pažymėtina, jog Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 21 d. posėdžio garso įraše girdima, jog Vertinimo komisijos nariams Vertinimo komisijos narys pareiškėją pristato kartu su kitais pareigūnais (vertinama grupė pareigūnų), vertinimo metu nėra aptariamas ir analizuojamas pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos 2018 m. vasario 26 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 5-TVV-9256 turinys, jos pagrįstumas, nėra analizuojamas pareiškėjo tinkamumas einamoms pareigoms, jo kvalifikacija ar 2017 m. pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vertinimo komisijos posėdžio metu pranešėjas pasiūlė įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. laikotarpį „gerai“, tačiau nėra galimybės nustatyti kaip balsavo komisijos nariai, nes nėra užfiksuotas vertinimo komisijos balsavimas. Atsižvelgiant į šias ir anksčiau minėtas aplinkybes, konstatuojama, kad:

1) pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo individualizuotas, kadangi jis Vertinimo komisijos nariams buvo pristatytas kartu su kitais pareigūnais;

2) tarnybinės veiklos vertinimo posėdžio metu Vertinimo komisija neanalizavo ir nenagrinėjo pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo;

3) garso įraše nėra fiksuota balsavimo procedūra kaip Vertinimo komisijos nariai balsavo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma konstatuotina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvada Nr. 30-IL-4344 neatitinka Taisyklių 133 punkto, 134 punkto ir 136 – 137 punktų reikalavimų, kadangi ji yra nemotyvuota, nėra duomenų leidžiančių teigti, jog buvo atliktas V. Š. tiesioginio vadovo - Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Roberto Gurinsko 2018 m. vasario 26 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 5-TVV-9256 turinio vertinimas, vertinimas nebuvo individualizuotas, Vertinimo komisija nevertino pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikacijos ir kt. Atsižvelgiant į tai, Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvada Nr. 30-IL-4344 negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjas skunde taip pat prašo įpareigoti atsakovą: 1) įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m. „labai gerai“, nustatant nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Vidaus tarnybos statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 2) perskaičiuoti jo darbo užmokestį, nuo 2018 m. kovo 22 d. taikant didesnį pareiginės algos koeficientą ir išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl pareiginės algos koeficientų skirtumo nuo 2018 m. kovo 22 d. iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pažymėtina, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti statutinio valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvadų/siūlymo įgyvendinimo. Vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 22 dalimi galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas. Analogiškos pozicijos savo jurisprudencijoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes V. Š. skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, o atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotinas pakartotinai atlikti pareiškėjo 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 - 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvadą Nr. 30-IL-4344.

Įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pakartotinai atlikti V. Š. 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimą.

Pareiškėjo V. Š. skundą kitoje apimtyje atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.