Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2023-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-245-972/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-02-01
Bylos Nr.
e1-245-972/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41004-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Kaltinamasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-245-972/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41004-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.2; 1.1.10.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Snieguolės Lukošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kroviku, teistas: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2021 m. kovo 15 d.; 2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2022 m. birželio 27 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui: jis 2022 m. spalio 23 d., apie 13 val. gyvenamojo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, penkto aukšto bendrame koridoriuje D. T., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė į veidą, du kartus kumščiu smogė į pilvą ir vieną kartą į krūtinę, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltės nepripažino, papildomos apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2022 m. spalio 23 d. pas jį į butą atėjo pažįstamas R. E.. R., jis (M. J.) ir jo sugyventinė G. vartojo alkoholinius gėrimus. G. prieš porą dienų buvo pasakojusi, kad kai ėjo į parduotuvę jų name (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jai vienas vaikas pataikė iš akmens į galvą. 2022 m. spalio 23 d., kai buvo atėjęs R., vėliau atėjo ir jo mergina R.. Tuo metu, kai atėjo R., jis (M. J.), jo sugyventinė G. ir R. buvo bendro naudojimo koridoriuje ir rūkė. R. atėjo su apie 13 metų amžiaus vaiku. G., pamačiusi tą vaiką, pasakė, kad būtent jis jai ir pataikė su akmeniu į galvą prieš kelias dienas. Po šių G. žodžių jis (M. J.) penkto aukšto koridoriuje smogė nukentėjusiajam į pilvą ir krūtinę. Kiek kartų smogė, tiksliai nepasakys, nes tuo metu buvo girtas. Galėjo smogti tiek kartų, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl kokių aplinkybių jam smogė, negali pasakyti, bet pamena, kad tarp jų dėl kažko kilo konfliktas. Pirmoje apklausoje neprisipažino padaręs nusikaltimą, kadangi įvykio metu buvo neblaivus ir visų aplinkybių neprisiminė. Daugiau aplinkybių prisiminė po apklausos pas tyrėją. Gailisi dėl savo poelgio, sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusysis D. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra 13 metų. Įvykio dieną susitarė susitikti su drauge lyg ir adresu (duomenys neskelbtini). Penktame aukšte, koridoriuje jį sumušė. Draugė, kai jį mušė, išėjo. Kiek žmonių buvo, nežino, gal 2-3 vyrai ir moteris. Buvo vienas vyras, kurio vardas M.. Jie buvo išgėrę, tai matėsi iš veidų, blogai kalbėjo. Jie pasakė „pažiūrim, koks tu vyras“, ir pradėjo jį trankyti. M. jį laikė už rankos, vieną kartą trenkė jam per veidą delnu, jis pajuto skausmą, kumščiais du kartus trenkė į pilvą ir vieną kartą į „saulutę“. Kai jį mušė, sakė, kad jis gauna už tai, jog pravardžiavo kažkokią moterį. M. buvo apsirengęs raudonai, jį matė pirmą kartą, jam gal 20 metų. Moteris nieko nedarė, kitas vyras taip pat nieko jam nedarė, tik rūkė. Mušė jį vienas M., paskui paleido ir pasakė, kad daugiau čia nesirodytų. Jis (D. T.) patyrė stresą. Ant veido jokių žymių nebuvo, gal tik truputį jis buvo raudonas. Mamai paskambino iš karto. M. galėtų atpažinti iš nuotraukų. Draugė pasakė to vyro vardą. R. yra jo draugė, jai 15-16 metų, tame bendrabutyje, kur jį sumušė, ji negyvena. Pas gydytojus jis nėjo.

Liudytoja E. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 23 d., apie 13 val. sulaukė skambučio iš savo vaiko D. T., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepus į skambutį, su ja toliau bendravo nepažįstama moteris, kuri jai nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra sumuštas jos (E. T.) vaikas. Taip pat moteris paaiškino, kad reikia kviesti policiją ir greitąją pagalbą. Atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lauke pamatė savo vaiką, kuris jai paaiškino, kad jam nurodytu adresu neblaivus vyras trenkė į pilvo sritį. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Jos vaikas šiandien (2022 m. spalio 23 d.), apie 11 val. išvažiavo pasiėmęs paspirtuką į žaidimų aikštelę, kuri yra prie Ąžuolyno parko. Prieš išeidamas vaikas pasakė, kad greitai grįš namo. Tada apie 12.50 val. ji sulaukė telefono skambučio iš savo vaiko, vaikas pasakė: „mama, kalbėkis“. Ji pasakė „klausau“, tada neblaivi moteris paklausė, ar ji žino, kur yra jos vaikas, ji atsakė, kad nežino, ir paklausė, kur jis dabar yra. Tada ji išgirdo savo vaiko balsą iš toliau, vaikas sakė, kad jį muša. Tada ta moteris padėjo telefono ragelį. Ji (E. T.), supratusi, kad vaikui kažkas atsitiko, pradėjo rengtis ir ruoštis važiuoti į vaikų žaidimų aikštelę, nes žinojo, kad ten kažkur yra jos vaikas. Praėjus kelioms minutėms, vėl sulaukė skambučio iš vaiko telefono. Pakėlus telefono ragelį, su ja vėl kalbėjo moteris, tik moters balsas buvo kitas. Moteris paprašė, kad ji (E. T.) kuo greičiau atvyktų adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir iškviestų policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. Ji greitai išėjo į lauką, įsėdo į automobilį ir išvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko moteris, taip pat, kaip minėjo, pamatė lauke savo vaiką. Moteris jai pasakė, kad jos vaikas buvo užpultas ir sumuštas. Ji (E. T.) paskambino į policiją. Apžiūrėjusi savo vaiką, pastebėjo, kad yra matomas paraudimas po dešine akimi, daugiau sužalojimų nepastebėjo. Paklausus, ar jam kažką skauda, jis atsakė, kad skauda pilvą, tačiau teigė, kad medikų pagalbos jam nereikia. Vaikas atsisėdo į jos (E. T.) automobilį. Kol laukė policijos pareigūnų, D. atsidarė automobilio duris ir pasakė, kad išvažiuoja pas močiutę adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir kad atgal į daugiabutį adresu (duomenys neskelbtini) negrįš. Tada vaikas išlipo iš automobilio ir išėjo į autobusų stotelę. Ji (E. T.) kartu su moterimi, kuri jai paskambino ir pranešė apie sumuštą vaiką, laukė policijos pareigūnų. D. jai negalėjo paaiškinti priežasties, kodėl buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tik sakė, kad jį galimai supainiojo su jo draugu A.. D. pasakojo, kad būnant minėtu adresu, prie jo pristojo du vyrai ir moteris, dėl kokių priežasčių, nepaaiškino. D. teigė, kad bendrabučio koridoriuje klūpėjo, jį laikė moteris ir kartu buvo du vyrai. Ką jam sakė šie asmenys, D. jai nesakė, tik minėjo, kad apsirengęs raudonai vyras trenkė jam į pilvo sritį 2-3 kartus. Minėtas raudonai apsirengęs vyras sakė D., kad išmes jį pro balkoną iš penkto aukšto. Kadangi D. šaukėsi pagalbos, į koridorių išėjo ten gyvenanti moteris, kuri padėjo D. ir pagrasino asmenims iškviesti policiją. Kiek žino, tai D. į lauką išvedė ne jam padėjusi moteris, o kiti bendrabučio gyventojai. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino visas žinomas aplinkybes. Maždaug apie 15 val. grįžus prie namų, kartu su policijos pareigūnais nuėjo prie D., kadangi jis stovėjo prie daugiabučio namo įėjimo. Priėjus prie D., šis pasakė, kad jis su niekuo nesikalbės, ir nesileido apžiūrimas. Tačiau ji pastebėjo, kad prieš tai buvusio paraudimo po jo dešine akimi jau nebuvo. D. nuėjo namo, o ji pasiliko su pareigūnais automobilyje užpildyti pareiškimo. Jai buvo įteikta užduotis, kurioje nurodyta, kad ji su D. turi nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, kad jį apžiūrėtų. Grįžus namo D. jau nebebuvo, jis tą dieną namo grįžo apie 21 val. Ji su juo bandė kalbėtis, sakė, kad reikia nuvykti pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Taip pat jis kategoriškai atsisakė ir 2022 m. spalio 27 d. kartu atvykti į policiją. Mano, kad sūnus D. tikrai galėjo būti sumuštas, nes matė paraudimą po jo dešine akimi ir jis sakė, kad jam skauda pilvą. D. nepaaiškino, dėl kokių priežasčių visa tai įvyko. D. yra sunkaus charakterio, neklauso, nelanko pamokų, anksčiau uostydavo dujas, vykdo smulkias vagystes iš parduotuvių, jis kategoriškai atsisako pagalbos, su ja irgi vengia bendrauti.

Liudytoja L. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 23 d., apie 13.15 val. būdama namuose, savo kambaryje išgirdo triukšmą, šauksmą. Išėjusi į koridorių, pamatė, kaip trys asmenys, kuriuos pažįsta iš matymo, tai yra du vyrai ir moteris, buvo atsistoję prie mažamečio vaiko, kuris buvo atsiklaupęs ant kelių. Moteris mažametį vaiką laikė paėmusi ranka už kupros, o du vyrai vaiką mušė. Vyrai sudavė po vieną kartą kumščiu mažamečiui vaikui į pilvo sritį, o vaikas šaukėsi pagalbos. Jai tie asmenys pasakė, kad nesikištų, ji pasakė, kad iškvies policiją. Nuėjusi atgal į kambarį, ji paėmė šiukšles ir išėjo į koridorių. Asmenys vis dar buvo koridoriuje kartu su mažamečiu vaiku. Ji išnešė šiukšles į lauką ir pastebėjo, kad lauke yra vaikas, kuris buvo mušamas nurodytų asmenų. Vaikas kalbėjo telefonu ir prašė pagalbos. Ji priėjo prie vaiko ir suprato, kad vaikas kalbasi su mama. Paprašė, kad vaikas jai duotų telefoną. Vaikas padavė telefoną, ir ji pradėjo bendrauti su to vaiko mama. Mamai pasakė, kad jos vaiką sumušė trys asmenys, kad ji atvažiuotų nurodytu adresu pasiimti savo vaiko. Atvykusi vaiko mama iškvietė policijos pareigūnus. Žino, kad minėti asmenys gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje, jie galimai buvo neblaivūs. Kaip asmenys buvo apsirengę, neįsidėmėjo, bet pamačiusi iškart juos atpažintų.

Iš 2022 m. gruodžio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir foto lentelės matyti, kad liudytoja L. M. atpažino M. J. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir kuris smogė vaikui. Asmenį atpažino iš bendrų bruožų, akių formos, pailgos veido formos, plaukų. Asmens vardo ir pavardės nežino.

Liudytojas R. E. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 23 d. jis buvo pas M. J. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Buto numerio nepamena, tik žino, kad jis penktame aukšte. Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Po maždaug valandos ar dviejų į butą atėjo R. su draugu, kurio nepažįsta, matė jį pirmą kartą. R. prieš ateidama jam (R. E.) paskambino, jai pasakė, kad yra pas M.. R. atėjus, jis išėjo iš buto į koridorių, jie pasikalbėjo. Kol kalbėjosi su R., kartu su jais buvo ir jos draugas. Kalbantis konfliktų nebuvo. Po pokalbio su R. jis grįžo atgal į butą. M., kol jis kalbėjosi su R., buvo bute. Bute dar buvo M. draugė G.. Kai jis (R. E.) grįžo į butą, iš buto parūkyti išėjo M. kartu su G.. Galimai jie ėjo į balkoną. Balkonas nutolęs nuo buto yra maždaug per pusę koridoriaus. Praėjus maždaug 5–10 min. nuo to laiko, kai jis (R. E.) grįžo į butą, jis išgirdo triukšmą, šauksmą koridoriuje. Išėjęs į koridorių pamatė verkiantį R. draugą, kokioje jis buvo pozicijoje, nepamena. Jis stovėjo arti balkono. Prie jo priėjo kita moteris, jos nepažįsta, galimai šio namo gyventoja. Koridoriuje kelių metrų atstumu nuo vaiko stovėjo M.. Jis (R. E.) priėjo prie vaiko, pasakė jam, kad eitų namo, nes jis verkė. Pamena, kad M. irgi sakė vaikui tą patį. Vaikas nieko nesakė, po jo žodžių išėjo. Kol vaikui sakė, kad eitų namo, M., G. ir kita moteris šaukė vieni ant kitų. Kažkas sakė, kad kvies policiją, kažkas liepė eiti vaikui namo. Kai vaikas išėjo, iškart grįžo su M. ir G. į butą. Apie vaiką jie nekalbėjo. R., kai išėjo iš buto, nebuvo. Kodėl nurodo, kad jis (R. E.) vaikui sudavė smūgius, negali paaiškinti, tikrai jokio smūgio tam vaikui nesudavė. Ar M. galėjo suduoti vaikui smūgį ar jį pastumti, nežino, šito jis nematė. Kodėl M. nurodė, kad jis su juo (R. E.) kartu rūkė, kai atėjo R., nežino, šito tikrai nebuvo. Gal jis nepamena dėl tuo metu buvusio girtumo.

Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus prieš savo sugyventinį M. J..

Iš 2022 m. spalio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad 2022 m. spalio 23 d. 13.17 val. patruliuojantys policijos pareigūnai gavo pranešimą iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojų dalies, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prieš 20 minučių nepažįstami du vyrai ir moteris sumušė pranešėjos 13 metų sūnų. Vyrai trenkė jam į pilvą ir veidą, GMP pranešėja atsisakė. Pranešėjai paskambino įvykio liudininkė iš jos sūnaus telefono, dabar pranešėja atvyko į vietą, lauks su sūnumi kieme automobilyje „Seat Altea“. 2022 m. spalio 23 d. 13.21 val. pareigūnams atvykus nurodytu adresu, pasitiko L. M. ir galimai nukentėjusio vaiko mama E. T.. Vaiko įvykio vietoje nebebuvo. Vaiko duomenys – D. T., gim. (duomenys neskelbtini). E. T. nurodė, kad jos vaiką galimai sumušė nepažįstami asmenys, o viską matė L. M.. Pakalbėjus su L. M., ši nurodė, kad būdama namuose išgirdo triukšmą, išėjo į koridorių ir pamatė, kaip bendrame koridoriuje trys asmenys mušė vaiką, ji šiuos asmenis pažįsta tik iš matymo. Nuėjus kartu su L. M. ir E. T. į nurodytą įvykio vietą, tai yra (duomenys neskelbtini) namo penkto aukšto koridorių, asmenų, kurie galėjo matyti įvykį, daugiau nenustatyta. L. M. nurodė butą, kuriame gyvena galimai nusikalstamą veiką padarę asmenys, tai butas Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad tame bute gyvenančios moters vardas yra G.. Nustatyta, kad minėtame bute gyvena G. S. ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi įvykio vietoje galimai nukentėjusio vaiko nebuvo, todėl nebuvo galimybės įvertinti, ar jam yra padaryti sužalojimai. Po L. M. apklausos su vaiko mama E. T. buvo nuvykta iki jos namų (duomenys neskelbtini), ten iš jos paimtas pareiškimas ir atlikta apklausa. Vaiko apžiūrėti nepavyko, nes vaikas neprisileido nei savo mamos, nei pareigūnų. Mama nurodė, kad jai vaikas pasakė, jog jį mušė vienas asmuo, kuris buvo apsirengęs raudonai. Vaikui GMP nereikėjo, jis nurodė, kad jaučiasi gerai.

Iš 2022 m. spalio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, tyrimui reikšmingų daiktų nepastebėta ir nepaimta.

Iš 2023 m. sausio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl liudytojo apklausos matyti, kad 2023 m. sausio 13 d. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su R. L., (duomenys neskelbtini), mama D. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pokalbio metu D. R. paaiškino, kad 2022 m. spalio 23 d. R. buvo nuėjusi adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nes ten buvo jos draugas R. E.. Jie pasikalbėjo, ir ji grįžo namo. Pokalbio metu D. R. telefoną perdavė R., ji pokalbio metu patvirtino, kad 2022 m. spalio 23 d. kartu su D. T. buvo nuėjusi į daugiabutį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Buto numerio nepamena. Kalbėjosi su R., kol paskambino mama D. R. ir liepė grįžti namo. Ji po skambučio iškart išėjo namo, o kur pasiliko D. T., nežino, ji iš daugiabučio išėjo viena. Kol buvo daugiabutyje, jokių konfliktų su D. ar kitais asmenimis nebuvo, jokių muštynių ar mušamų asmenų ji nematė. Apie tai, kad buvo sumuštas D., ji nieko nežino.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, jog kaltinamasis M. J. 2022 m. spalio 23 d., apie 13 val. gyvenamojo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, penkto aukšto bendrame koridoriuje D. T., (duomenys neskelbtini), sudavė į veidą, du kartus kumščiu smogė į pilvą ir vieną kartą į krūtinę, tokiu būdu sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Kaltinamasis M. J. suprato, kad smurtauja prieš mažametį vaiką ir kad tokiais veiksmais jam sukelia fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis M. J. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš mažametį asmenį, anksčiau du kartus teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, praėjus keliems mėnesiams po anksčiau paskirtos bausmės atlikimo, todėl yra recidyvistas, yra dirbantis. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis), jo dydį nustatant artimą apskaičiuotam šios bausmės vidurkiui. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas M. J. atidėtinas 6 mėnesiams, jam paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, jam paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Teišerskienė