Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Anastasijai Česonienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, advokatei Annai Grinevič, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje VIAČESLAV SVERČKOV, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo (10 klasių), dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kroviku, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas: 2017-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 6 mėn. viešųjų darbų; 2017-04-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo; 2017-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2017-02-20 ir 2017-04-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 7 mėn. laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatlikęs, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

jis, 2017-06-10 apie 18.00 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2.60 promilės alkoholio) išgertuvių metu kilusio konflikto metu savo motinai T.S. ranka sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą ir galvą, tampė pastarąją už plaukų sukeldamas T.S. fizinį skausmą.

Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, taigi ir V. S. kaltė įvykdžius šį nusikaltimą grindžiama paties kaltinamojo visišku kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis - jie kaltinamojo parodymus papildo ir juos iš esmės atitinka.

Kaltinamasis V. S. apklaustas teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad kartu su mama gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) mamai nuosavybės teise priklausančiame bute. 2017-06-10 kartu su mama namuose vartojo alkoholį, tiek mama, tiek jis jau buvo gerokai išgėrę. Pritrūkus alkoholio jis norėjo nueiti ir dar nusipirkti degtinės, tačiau mama atsisakė jam duoti pinigų ir tarp jų kilo konfliktas. Jis mamą pastūmė, sučiupo už plaukų, taip pat sudavė keletą smūgių į galvą, nuo kurių ji nuvirsto nuo sofos. Po to mama iškvietė policiją, taip pat atvažiavo kitas jos sūnus, t.y. kaltinamojo brolis. Dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi, yra tvirtai nusprendęs keisti gyvenimo būdą, jis įsidarbino ir užsikodavo, daugiau tokie išpuoliai prieš mamą nepasikartos.

Nukentėjusioji T.S. tyrimo metu parodė, kad 2017-06-10 namuose išgėrinėjo su sūnumi. Ji gėrė raudoną vyną, o sūnus gėrė degtinę. Kai baigėsi alkoholis, sūnus (duomenys neskelbtini) norėjo nueiti nupirkti dar alkoholio ir pradėjo reikalauti pinigų, tačiau ji duoti pinigų atsisakė. Tuomet (duomenys neskelbtini) čiupo jos piniginę ir pats iš jos pasiėmė 25 eurus. Ji liepė neliesti pinigų ir prasidėjo konfliktas. (duomenys neskelbtini) ją stumtelėjo ir parbloškė ant sofos, po ko ranka sudavė apie 4-5 smūgius į galvą, veidą, čiupo už plaukų, tempė, išrovė plaukus. Ji jautė fizinį skausmą. Nuo smūgių ji gynėsi, galimai ir jam sudavė, po to nukrito ant grindų ir galop pasakė, kad kvies policiją. (duomenys neskelbtini) nuėjo ir atsigulė ant sofos. Ji paskambino kitam sūnui Dmitrijui ir paprašė atvažiuoti, taip pat iškvietė policiją (b.l. 17).

Nusikalstamos veikos vieta, laikas, taip pat kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvimas įvykio vietoje bei nukentėjusiosios paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių užfiksuoti įvykio vieton atvykusio policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 6-8).

Aptarti duomenys pripažintini įrodymais, o jų visuma yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis V. S. nurodytomis aplinkybėmis tyčią smurtaudamas prieš savo artimą giminaitę - motiną T.S. sukėlė šiai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Ištyrus kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad V. S. iki 2017 metų nebuvo teistas, tačiau 2017 metais net du kartus jis buvo nuteistas už analogiškus nusikaltimus prieš savo motiną, taip pat jis buvo baustas administracine tvarka (b.l. 42-52), nedirbantis (b.l. 53). Kaltinamasis yra išsituokęs, gyvena su mama, šiuo metu jis demonstruoja pastangas keisti gyvenimo būdą – įsidarbino, užsikodavo.

Vertinant kaltinamojo nusikalstamo smurtinio elgesio sistemiškumą bei tai, kad analogišką nusikalstamą veiką jis padarė atlikdamas bausmę, teismas priėjo išvados, kad ankstesniais nuosprendžiais V. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės yra pernelyg švelnios ir nepakankamai efektyvios – jomis neįgyvendinama Baudžiamojo proceso kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.

V. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą.

Išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą kaltinamajam tiek bylos tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nepriteistinos. BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyti atvejai, kada, nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas, o kaltinamajam gynėjas yra paskirtas būtent BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu atveju. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas nei su kaltinamojo teisėmis į gynybą bei į advokato teisinę pagalbą, nei su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Proceso išlaidų nėra.

Civilinis ieškinys: nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki keturių laisvės atėmimo mėnesių.

Sumažintą bausmę Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrinti su 2017-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta subendrinta laisvės apribojimo bausme pastarąją bausmę Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 „b“ punkte numatytu santykiu pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir nustatyti V. S. galutinę subendrintą penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be jo elgesį kontroliuojančio Probacijos skyriaus žinios, taip pat tęsti darbą, o jo praradimo atvejų registruotis darbo biržoje.

Paakirti V. S. Baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti ir per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išeiti smurtinį elgesį keičiančių programų kursą.

Bausmės vykdymo atveju į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikymo trukmę – dvi paras nuo 2017-06-10 iki 2017-06-12.

Panaikinti V. S. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuteistajam neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.