Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Indrei Vitkutei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. T. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė – 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. T. nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti savo dėvimų sportinių kelnių kišenėje neteisėtai laikė septynias popieriaus juosteles ir lapelį, kuriuose buvo psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų – 0,0199 g gryno MDMB-4en-PINACA ir 5-fluoro-ADB, iki kol 2023 m. balandžio 6 d. apie 19.00 val. šią medžiagą rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas G. T. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis G. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo G. T. gynėjas advokatas A. P. palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė Raimonda Jačiauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. T. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistojo G. T. apeliaciniame skunde kaltė nėra ginčijama, keliami tik nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės individualizavimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir G. T. pagrįstai nuteisė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

7. BK 259 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. To paties straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

8. Nagrinėjamu atveju G. T. nuteistas už tai, kad disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti, t. y. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė septynias popieriaus juosteles ir lapelį, kuriuose buvo psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų – 0,0199 g gryno MDMB-4en-PINACA ir 5-fluoro-ADB.

9. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad buvo neteisėtai disponuojama psichotropine medžiaga – sintetiniais kanabonoidais, nėra, tačiau keliamas klausimas, kokiu narkotinės medžiagos kiekiu buvo disponuojama. Kadangi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra esminė aplinkybė, pagal kurią diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, todėl dalyko kiekybinė išraiška turi būti nurodoma ir pagrindžiama taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką padarė kaltininkas. Sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamajai atsakomybei diferencijuoti, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnis). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, nustatant BK 259–260 ir 263 straipsniuose nurodytą nusikalstamos veikos dalyko kiekį, vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, kiekiu, o šiose medžiagose esančiu grynu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-895/2018, 2K-85-976/2018, 2K-65-648/2021). Paprastai, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos randamos ir paimamos, atliekami ekspertiniai tyrimai, kurių metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynasis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis.

10. Nagrinėjamu atveju liudytojo G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jo 2023 m. balandžio 6 d. tarnybinis pranešimas bei 2023 m. balandžio 6 d. asmens kratos protokolas patvirtina, kad 2023 m. balandžio 6 d., atliekant asmens kratą, G. T. kelnių kišenėje buvo rastas ir paimtas baltas vokas, kuriame buvo 7 vnt. baltos spalvos popieriukų, impregnuotų psichotropinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 42-45, 14, 15). 2023 m. gegužės 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad G. T. asmens kratos metu rastose popieriaus juostelėse ir lapelyje yra psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų MDMB-4en-PINACA ir 5-fluoro-ADB. Popieriaus juostelėse ir lapelyje, kurių bendra masė – 0,6320 g. yra 0,0199 g gryno MDMB-4en-PINACA (1 t., b. l. 34-37).

11. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (toliau – Rekomendacijos), nedideliu I-ojo sąrašo I-ajam sintetinių kanabinoidų darinių pogrupiui priskirtų psichotropinių medžiagų kiekiu laikoma ne daugiau kaip 0,005 g šios medžiagos, dideliu kiekiu – daugiau kaip 0,5 g. Rekomendacijose nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai pateikti perskaičiavus į grynąją medžiagą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, G. T. savo kelnių kišenėje laikė septynias popieriaus juosteles ir lapelį, kuriuose buvo psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų – 0,0199 g gryno MDMB-4en-PINACA. G. T. disponavo 0,0199 g gryno MDMB-4en-PINACA, o tai viršija Rekomendacijomis nustatytą nedidelį I-ojo sąrašo I-ajam sintetinių kanabinoidų darinių pogrupiui priskirtą psichotropinių medžiagų kiekį. Atsižvelgiant į tai, G. T. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

12. Apeliaciniame skunde keliamas ir bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, kad buvo paskirta per griežta bausmė. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam G. T. bausmės rūšį ir jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad nuteistojo vertinimu, jam paskirta per griežta bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nuteistajam G. T. paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei laisvės atėmimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

14. Nagrinėjamu atveju, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis G. T. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje eilę kartų teistas ir baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nėra įrašytas psichiatrijos ligų ar priklausomybės ligų įskaitoje, (duomenys neskelbtini) kalėjimo charakterizuojamas neigiamai.

15. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatęs alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 17 punkte nurodytas aplinkybes, G. T. skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. artimą minimaliam bausmės dydį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.

16. Akcentuotina, jog nuteistasis G. T. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo septyniolika kartų teistas (iš jų tris kartus už disponavimą narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), tad akivaizdu, kad teistumai, realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujus nusikaltimus. Kartu akcentuotina, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, nei laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad jos savo tikslų nepasiekė. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas jos dydį artimą minimaliam. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad praeityje buvo teistas už psichotropinių medžiagų vartojimą, gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre ir turi problemų su psichotropinių medžiagų vartojimu, tačiau šiuo metu visiškai jų nevartoja, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, turi tikslų ateityje lankyti anoniminių narkomanų susirinkimus. Sutiktina su nuteistuoju, kad byloje esantys duomenys (praeities teistumai, baustumai administracine tvarka) patvirtina, kad jis turi problemų dėl narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo, tačiau ši aplinkybė nepateisina nusikalstamo nuteistojo elgesio ir nešalina baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo siekis lankyti anoniminių narkomanų susirinkimus, įvairių socialinės reabilitacijos užsiėmimų lankymas ir aplinkybė, kad jis šiuo metu nevartoja draudžiamų medžiagų, yra svarbios, tačiau nėra išskirtinės ir šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo sušvelninti jam teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę. Be to, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis šiuo metu gydosi nuo turimos priklausomybės. Iš anksčiau aptartų aplinkybių matyti, jog G. T. padaryta nusikalstama veika, kaip ir anksčiau padaryti teisės pažeidimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl švelnesnė bausmė, nei laisvės atėmimas, nepasiektų bausmei keliamų tikslų.

17. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. T. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam G. T. paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei laisvės atėmimas.

18. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad G. T. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 80 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis yra nedirbantis asmuo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo vardu registruoto turto neturi, todėl iš G. T. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo G. T..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.