Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-193-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-28
Bylos Nr.
1A-290-193-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis
E. S.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudž. byla Nr.1A-290-193/2008Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija2.4.9. (S)Panevėžio apygardos teismasNUTARTISBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592008 m. birželio 28 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys 1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Eligijaus Gladučio, Algirdo Gapučio,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės G. K., E. K.,atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybė G. K. gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 str. 1 d. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, G. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 7 MGL (910 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir E. K., jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

G. K. ir E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo, kad jie 2007 m. lapkričio 22 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje, tai yra Panevėžyje, Vilniaus-Ramygalos gatvių sankryžoje, būdami neblaivūs, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smūgių sudavimu, o būtent: G. K. vieną kartą smogė ranka nukentėjusiajam E. S. į galvos sritį, po to, kartu su bendravykdytoju E. K. ne mažiau kaip keturis kartus smogė rankomis į galvos sritį ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajam E. S. į nugaros sritį, du kartus spyrė E. S. į kairį šoną ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į pakaušį, tuo E. S. padarydami minkštųjų audinių sumušimus kairiajame skruoste ir kairiajame ausies kaušelyje, dešinės plaštakos mažylio piršto tarpinio sąnario sumušimą ir kairės plaštakos 3-io piršto nugarėlės nubrozdinimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendį G. K. atžvilgiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, prašo G. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti mokslą, o pabaigus studijas per tris mėnesius nuo dokumento patvirtinančio šį faktą išdavimo dienos, įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje, iki 2008-07-01 išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Skunde prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai taikė BK 38 str. normas G. K. atžvilgiu, nepagrįstai konstatavo, kad yra visos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, būtinos kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, kadangi nepakanka, jog kaltininkas teisiamajame posėdyje tik formaliai prisipažįsta kaltu. G. K. viso ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažinęs įvykdęs nusikalstamą veiką, teisminio nagrinėjimo metu pasakė ,,prisipažįstu“, o duodamas parodymus, ėmė kategoriškai teigti, jog fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo gindamasis ir gali prisiminti tik tai, kad sudavė vieną smūgį, o po to prarado sąmonę, todėl įvykio aplinkybių nepamena. Tai, kad teisme pakeitė savo parodymus, paaiškino tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų buvo verčiamas prisipažinti, prieš jį pareigūnai naudojo smurtą, todėl jis melagingai nurodė, kad sumušė nukentėjusįjį E. S.. Paklaustas kodėl 2008-02-07 teisiamojo posėdžio metu pareiškė prisipažįstąs įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, G. K. atsakyti negalėjo. Apklausus teisme kaltinamąjį E. K., nukentėjusįjį E. S., liudytojus D. D. ir A. M., ištyrus teisme kitus bylos duomenis, buvo nustatyta, kad G. K., atsisakius nukentėjusiajam jį pavaišinti cigarete ir pradėjus bėgti, siekiant išvengti konflikto, pasivijo E. S., vieną kartą jam smogė ranka į galvos sritį, po to kartu su bendravykdytoju E. K. vėl smogė bei spyrė į įvairias kūno vietas. Tai, kad G. K. teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą veiką, patvirtina ir tas faktas, jog teismas netaikė BPK 273 str. numatyto sutrumpinto įrodymų tyrimo, kadangi G. K. iš karto pareiškus, jog jis suduodamas smūgius gynėsi nuo nukentėjusiojo, nusikaltimo padarymo aplinkybės sukėlė abejonių. Apeliantas mano, kad teismas, įvertinęs šias aplinkybes, negalėjo pripažinti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. ir jo gynėjas bei posėdyje dalyvavęs E. K. – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

BK 38 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

G. K. ir E. K. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, nesukėlęs sunkių pasekmių. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, faktinių įvykio aplinkybių G. K. neginčijo. Jis ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir davė parodymus apie įvykio aplinkybes, teisminio nagrinėjimo metu taip pat neneigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., savo kaltę pripažino (b.l. 148 p.), nors ir nurodė, kad pačių įvykio aplinkybių nepamena, kas negali būti traktuojama, kaip neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Apeliacinio skundo dalies, kurioje tvirtinama, jog teisiamojo posėdžio metu G. K. pareiškė, kad savo parodymus teisme pakeitė todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų buvo verčiamas prisipažinti, prieš jį pareigūnai naudojo smurtą, todėl jis melagingai nurodė, kad sumušė nukentėjusįjį E. S., pripažinti pagrįstu pagrindo nėra, kadangi teisiamojo posėdžio protokole (b.l.143-148) tokie G. K. parodymai nėra užfiksuoti, iš teismo posėdžio protokolo seka tik tai, kad G. K. tvirtino, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo verčiamas prisipažinti, tačiau nėra užfiksuota, kad dėl pareigūnų veiksmų jis - G. K. melagingai nurodė, kad sumušė E. S.. Pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo įstatymo nustatyta tvarka pareikšta nėra. G. K. teiginį pirmos instancijos teisiamajame posėdyje, kad jis sumušė nukentėjusįjį gindamasis, nėra pagrindo traktuoti kaip savo kaltės nepripažinimą, nes tai nėra faktinių bylos aplinkybių nepripažinimas, o kaltinamojo vertinamasis požiūris į įvykio aplinkybes. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad ir paskutinio žodžio metu G. K. nurodė, jog kaltu prisipažįsta, atsiprašė nukentėjusiojo, pažadėjo daugiau nusikaltimų nedaryti. Apylinkės teismo sprendimo G. K. apeliacine tvarka neskundė. Ir apeliacinės instancijos teisme G. K. baigiamosiose kalbose nurodė, kad kaltu prisipažįsta pagal visą kaltinimo apimtį, nors visų savo veiksmų ir nepamena. Dėl to skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pripažino, kad G. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi. Byloje yra E. S. pateiktas 2007-12-19 pareiškimas (b.l. 106 p.), iš kurio matyti, kad G. K. ir E. K. padarytą žalą atlygino, susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė ir jis atleidžia už jų įvykdytą nusikaltimą ir prašo bylą nutraukti kaltininkams susitaikius su nukentėjusiuoju. Vertindamas ar yra pagrindo manyti, jog G. K. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas) teismas atsižvelgė į tai, kad G. K. kaimynų yra charakterizuojamas gerai, neteistas, nebaustas administracine tvarka, mokosi, padaryta veika nesukėlė sunkių pasekmių–dėl G. K. ir E. K. veiksmų buvo nežymiai sužalotas E. S.. Šios aplinkybės G. K. apibūdina kaip asmenį, nelinkusį daryti nusikalstamas veikas.

Tai, jog teismas netaikė BPK 273 str. numatyto sutrumpinto įrodymų tyrimo, nėra faktas, patvirtinantis jog G. K. teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą veiką ir nusikaltimo padarymo aplinkybės sukėlė teismui abejonių, kaip kad nepagrįstai nurodoma skunde. Kaltinamasis turi teisę, bet ne pareigą duoti parodymus, jis pats pasirenka jam priimtiną elgesio būdą ir nusprendžia savo prisipažinimą patvirtinti duodamas išsamius ir teisingus parodymus apie pareikštą jam kaltinimą bei kitas bylos aplinkybes. Sutrumpintas įrodymų atliekamas kaltinamojo sutikimu, kurį jis pareiškia tik savo iniciatyva. Tokį pasiūlymą kaltinamajam gali padaryti jo gynėjas, prokuroras ir teisiamojo posėdžio pirmininkas, tačiau toks pasiūlymas duodamas tik patarimo forma. Toks pasiūlymas teisiamajame posėdyje pateiktas nebuvo, nei G. K., nei E. K. savo iniciatyva sutikimo, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nepareiškė, todėl klausimas ar galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje net nebuvo svarstomas.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, apelianto skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir atmetami, skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai Eligijus GladutisAlgirdas Gaputis