- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-692-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05456-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „Kosterna“
- Ieškovas
- UAB „Keisarija“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“
- Kategorijos
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kosterna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-328-592/2012 pagal ieškovo UAB „Keisarija“ ieškinį atsakovui UAB „Kosterna“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo bei atsakovo UAB „Kosterta“ priešieškinį ieškovui UAB „Keisarija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Keisarija“ pareikštu ieškiniu (t. I, b.l. 2-11) teismo prašė: 1) pripažinti atsakovo UAB „Kosterna“ ir trečiojo asmens UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ sudarytą 2010-10-20 reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Kosterna“ 16.514,30 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2009-11-03, 2009-11-27 ir 2010-01-27 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos transporto priemonių nuomos sutartys. Šiomis sutartimis atsakovas kaip nuomininkas įsipareigojo imtis visų reikiamų priemonių transporto priemonių saugumui užtikrinti; tinkamai laikyti, eksploatuoti išnuomotą turtą, padengti visas išlaikymo išlaidas, savo sąskaita laiku daryti remontą. 2009 m. gruodžio mėn. atsakovas paprašė ieškovo išimties tvarka įvykdyti pasirašytų nuomos sutarčių 2 ir 5 p. sąlygas, t. y. apmokėti transporto priemonių saugojimo ir remonto išlaidas. Ieškovui tai padarius, atsakovas liko skolingas 3.471,25 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas už transporto priemonių nuomą liko skolingas 7.101,53 Lt. Nuo 2009 m. lapkričio mėn. ieškovas ir atsakovas pradėjo bendradarbiauti vykdant krovinių pervežimo paslaugas. Šias paslaugas atsakovas teikė ieškovui pagal paraiškas-užsakymus, kuriais įsipareigojo apdrausti savo civilinę atsakomybę už nuostolius, kurie vežimo metu gali būti padaryti kroviniui, taip pat tretiesiems asmenims. Atsakovui negalint įvykdyti šio įsipareigojimo, ieškovas su UAB „BTA draudimas“ sudarė civilinės atsakomybės sutartis, o su AB „Lietuvos draudimas“ – draudimo sutartį dėl vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės. Pagal šias sutartis ieškovas sumokėjo draudikams 5.937,50 Lt, kurie priteistini iš atsakovo. Visa atsakovo įsiskolinimo suma ieškovui sudaro 16.514,03 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas CK 6.130-6.131 straipsnių nuostatas, nepranešdamas, įskaitė savo įsiskolinimą ieškovui pagal transporto priemonių nuomos sutartis 7.101,53 Lt sumoje, nors žinojo, kad ieškovas jam turi papildomų reikalavimų. 2010 m. gruodžio mėn. ieškovas gavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo preliminarų sprendimą ir 2010-11-23 naujo kreditoriaus UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ ieškinį. Pradinis kreditorius, atsakovas, buvo tuo pačiu laiku ir ieškovo skolininku, todėl reikalavimo teisės perleidimas reiškia ir skolos perkėlimą, kuriam reikia kitos šalies sutikimo. Ieškovas tokio sutikimo nedavė. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis pasirašyta neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ir turi būti pripažinta negaliojančia.
Atsakovas UAB „Kosterna“ su ieškiniu nesutiko (t. I, b.l. 150-153). Nurodė, kad neteikė ieškovui prašymų apmokėti transporto priemonių saugojimo ir remonto išlaidas. Automobilių stovėjimo vietų nuomos sutartį su UAB „Lazdynų būstas“ pasirašė ieškovas. Jokių įsipareigojimų pagal šią sutartį atsakovui nekyla. Atsakovas nuomos sutarčių sąlygas vykdė tinkamai. Nutraukus šias sutartis, atsakovas ieškovui grąžino transporto priemones, o ieškovas nereiškė jokių pretenzijų. Atsakovas sutiko su tuo, kad yra skolingas ieškovui už transporto priemonių nuomą 7.101,53 Lt, tačiau pažymėjo, kad atitinkamą sumą yra skolingas ieškovas atsakovui už krovinių pervežimo paslaugas. Šioje sumoje reikalavimo UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ atsakovas neperleido, nes tikėjosi abipusiu sutarimu įskaityti šiuos priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Šalims nesusitarus dėl įskaitymo, atsakovas prašė teismo priteisti šį įsiskolinimą. Atsakovas taip pat nurodė, kad tinkamai vykdė sudarytas krovinių vežimo sutartis (paraiškas-užsakymus), niekada neprašė ieškovo už jį įvykdyti sutarčių sąlygos dėl draudimo. Ieškovui nebuvo suteikta teisė be atskiro susitarimo vykdyti krovinių vežimo sutartyse vežėjui numatytų pareigų savo sąskaita, todėl atsakovas nėra atsakingas už ieškovo patirtas išlaidas. Draudimo sutartys sudarytos tarp ieškovo ir draudikų, atsakovas pagal šias sutartis jokių pareigų neįgijo. Atsakovas taip pat nurodė, kad trečiajam asmeniui perleista reikalavimo teisė yra kilusi iš ieškovo įsiskolinimo atsakovui už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Šis reikalavimas nėra susijęs su atsakovo asmeniu ir kreditoriaus asmuo ieškovui kaip skolininkui vykdant prievolę atsiskaityti neturi esminės reikšmės. Taip pat nėra aplinkybių, numatytų CK 6.102 straipsnyje, kuomet draudžiama perleisti reikalavimą. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta teisėtai, neprieštarauja įstatymams ar sutartims, iš kurių yra kildinimas reikalavimas, todėl negali būti pripažinta negaliojančia. Kiti teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovo ir atsakovo (dėl transporto priemonių nuomos ir remonto išlaidų), neturi įtakos reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumui, nes nesusiję su vežimo paslaugų teikimu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ su pareikštu ieškiniu nesutiko (t. I, b.l. 120-122) ir palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo.
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovas UAB „Kosterna“ teismo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Keisarija“ 7.101,50 Lt įsiskolinimą, 8,49 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 124-127). Atsakovas nurodė, kad 2009-12-12 ir 2010-02-26 paraiškomis-užsakymais įsipareigojo ieškovui nugabenti perduotą krovinį į paskirties vietą ir perduoti gavėjui, o ieškovas įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą kainą. Nors atsakovas tinkamai įvykdė savo prievoles, tačiau ieškovas neatsiskaitė ir liko skolingas 7.101,53 Lt.
Ieškovas UAB „Keisarija“ su atsakovo priešieškiniu nesutiko (t. I, b.l. 167-168), kadangi nėra aiškus ginčo šalių tarpusavio skolų dydis ir jų apskaičiavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu (t. II, b.l. 111-115) ieškovo UAB „Keisarija“ ieškinį patenkino iš dalies, atsakovo UAB „Kosterna“ priešieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo ieškovui 12.439,03 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011-07-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 7.101,53 Lt skolą, 8,49 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011-09-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad už transporto priemonių nuomą atsakovas yra skolingas ieškovui 7.101,53 Lt, to neginčijo ir atsakovas, todėl šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas taip pat nustatė, kad transporto priemonių nuomos sutartyse nėra tiesiogiai aptarta, jog atsakovas privalo mokėti ieškovui už nuomojamoms transporto priemonėms išnuomotas stovėjimo vietas, kad atsakovas privalo drausti transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę ar mokėti kitas draudimo įmokas. Šių sutarčių sąlygos, kad nuomininkas (atsakovas) privalo imtis visų reikiamų priemonių transporto priemonių saugumui užtikrinti, tinkamai laikyti, eksploatuoti išnuomotą turtą, padengti visas išlaikymo išlaidas, savo sąskaita laiku daryti remontą, ir byloje nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados apie atsakovo pareigą atlyginti išlaidas už stovėjimo vietas ir remonto išlaidas. Ieškovo pateiktuose įrodymuose nėra įvardinama, kokios konkrečios transporto priemonės buvo automobilių stovėjimo vietose. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo prašymu buvo atliktas transporto priemonių remontas. Byloje nekilo ginčas, kad transporto priemonių faktinis valdytojas buvo atsakovas, todėl neaišku, kokiu pagrindu transporto priemonės galėjo būti laikomos stovėjimo aikštelėje ar remontuojamas be nuomos sutarties šalių atskiro susitarimo, kuriuo būtų aiškiai aptarta transporto priemonių buvimo vieta, jų gedimai, ketinami atlikti bent preliminarūs remonto darbai ir pan. Iš ieškovo ir UAB „Lazdynų būstas“ 2010-01-08 sudarytos Automobilių stovėjimo vietos (-ų) nuomos sutarties Nr. 525 turinio matyti, kad atsakovas nebuvo šios sutarties šalimi, todėl atsakovas pagrįstai argumentuoja, kad jam negali atsirasti prievolė mokėti už stovėjimo vietas šios sutarties pagrindu. Abi ginčo šalys yra privatūs juridiniai asmenys, verslo partneriai, todėl privalo tinkamai išreikšti savo valią, bendradarbiauti, o šalių neaptartus įsipareigojimus ir prisiimtą riziką dengti savo sąskaita. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.526 straipsnio nuostatas nuomininkas privalo mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita. Sutartyse nėra aptarta, kad atsakovas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo įmokas, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti įmokas, susijusias su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimu, nes būtent šia veikla užsiėmė atsakovas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pats būtų sudaręs draudimo sutartis, būtinas savo veiklai vykdyti. Todėl teismas nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovui 5.337,50 Lt už sumokėtas draudimo įmokas. Pasisakydamas dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties teismas nurodė, kad ieškovas neginčijo, jog kreditoriaus asmuo neturi esminės reikšmės, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti įstatymo ar sutarties pažeidimą, skolininko teisių pažeidimą ar jo prievolių suvaržymą. Pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovui siųstas registruotu paštu. Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą ir ginčo sutartis yra teisėta. Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio teismas nurodė, kad ieškovas neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, jog pastarasis neperleido 7.101,53 Lt reikalavimo trečiajam asmeniui, tuo pačiu ieškovo atstovė pripažino, kad atsakovas pagrįstai reikalauja priteisti už krovinių pervežimą nurodytą sumą, todėl šis reikalavimas tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kosterna“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimą dalyje dėl 5.337,50 Lt priteisimo iš atsakovo ieškovui ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl 5.337,50 Lt priteisimo atmesti (t. II, b.l. 117-121). Atsakovo teigimu, teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dalyje dėl išlaidų už draudimo įmokas priteisimo, nepagrįstai rėmėsi CK 6.526 straipsniu. Šis straipsnis reglamentuoja nuomininko pareigą apmokėti transporto priemonės naudojimo ir kitas išlaidas bei yra CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus skirsnyje „Transporto priemonių nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų“. Tačiau ieškovas priteisti nurodytas išlaidas reikalavo ne tarp ginčo šalių susiklosčiusių transporto priemonių nuomos teisinių santykių pagrindu, o tariamai dėl netinkamo vežimo sutarčių (paraiškų-užsakymų) vykdymo. Šių sutarčių atžvilgiu taikomos CK šeštosios knygos XL skyriaus „Vežimas“ teisės normos. Tuo tarpu CK 6.526 straipsnis vežimo teisinių santykių nereglamentuoja. Vežimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose atitinkamos nuostatos dėl pareigos mokėti draudimo įmokas nėra. Remiantis vežimo sutartimis, atsakovui buvo numatyta pareiga vežant krovinį būti apdraudus savo civilinę atsakomybę už nuostolius kroviniui ar tretiesiems asmenims arba pervežimo paslaugoms atlikti rinktis kitus civilinę atsakomybę apsidraudusius subvežėjus, o ne kompensuoti ieškovo draudimo išlaidas. Vežimo sutartimis šalys taip pat nesusitarė, kad už atsakovą pareigas savo iniciatyva galėtų įvykdyti ieškovas. Nustatęs, kad atsakovas galimai nesilaiko vežimo sutarčių sąlygų, ieškovas galėjo reikalauti šias sąlygas vykdyti, nutraukti sudarytas sutartis, arba, kilus nuostoliams, reikalauti jų atlyginimo, tačiau ieškovui nesuteikiama teisė be atskiro šalių susitarimo pačiam vykdyti vežimo sutartyse atsakovui numatytų pareigų. Atsakovas niekada neprašė ieškovo už jį įvykdyti vežimo sutarčių sąlygos dėl civilinės atsakomybės draudimo. Savo iniciatyva ir savo interesais apdraudęs transporto priemones ir sumokėjęs draudimo įmokas ieškovas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Atsakovas buvo sąžiningas, prieš ieškovą nesiėmė apgaulės ar kitokių nesąžiningų veiksmų, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas tariamai nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita, ką būtina nustatyti tenkinant reikalavimą nepagrįsto praturtėjimo (nepagrįsto sutaupymo) pagrindu. Ieškovo su draudikais sudarytos draudimo sutartys neturi nieko bendra su ginčo šalių sudarytomis vežimo sutartimis ir jų sąlygų vykdymu. Pagal vežimo sutartis atsakovas krovinių pervežimui galėjo pristatyti tiek savo, tiek tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones, be to ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kokiomis transporto priemonėmis faktiškai buvo atlikti krovinių pervežimai. Vežimo sutartyse nurodytos tik šiuos užsakymus vykdysiančios transporto priemonės, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tačiau teismas priteisė draudimo įmokas ir už kitą krovininį automobilį, kurio valstybins numeris (duomenys neskelbtini) bei krovininių automobilių priekabas. Net pripažinus, kad ieškovas turi pagrindo reikalauti priteisti draudimo išlaidas, šios išlaidos galėtų būti apskaičiuotos tik už laikotarpį, kai faktiškai buvo atliekamas vežimas, kadangi kitu laikotarpiu vežėjas net neturėjo pareigos būti apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas realiai šias išlaidas patyrė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas UAB „Keisarija“ teismo prašo atsakovo UAB „Kosterna“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. II, b.l. 130-135). Ieškovas nurodė, kad pagal CK 6.526 straipsnį nuomininkas privalo mokėti nuomojamų transporto priemonių draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartis nenumato ko kitą. Ieškovas pateikė trijų transporto priemonių nuomos sutartis, kuriuose nebuvo nurodyta sąlyga, kad atsakovas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo įmokas. Draudimo įmokas mokėjo pats ieškovas ir pateikė visas draudimo sutartis už nuomojamas atsakovo transporto priemones. Krovinių pervežimo paslaugas atsakovas teikė ieškovui pagal paraiškas-užsakymus, kuriose numatyta prievolė apdrausti savo civilinę atsakomybę už nuostolius, kurie vežimo metu gali būti padaryti kroviniui, taip pat tretiesiems asmenims (CMR draudimu). Šios prievolės atsakovas nevykdė. Ieškovo teigimu, jis nurodė tinkamą ieškinio pagrindą. Ieškovo reikalavimas susideda iš netinkamo nuomos sutarties vykdymo ir kaip papildomas įrodymas dėl būtinumo apdrausti nuomojamas transporto priemones nurodyti paraiškos-užsakymai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad paraiškų-užsakymų vykdymui jis rado subvežėjus, kurie apdrausti civiline atsakomybe, kad pats apdraudė nuomojamą transportą ar ketino tai padaryti. Išvykstant į kitą valstybę ir gabenant krovinį transporto priemonė turi būti apdrausta. Atsakovui tai buvo žinoma. Taip pat jam buvo žinoma, kad išnuomotas transportas yra apdraustas. Tai iš dalies patvirtina, kad išnuomotos transporto priemonės buvo apdraustos atsakovo prašymu, nes ieškovas tvirtino, kad toks prašymas iš atsakovo pusės buvo. Atsakovas nepagrįstai pradėjo aiškinti CK 6.242 straipsnio „Nepagrįstas praturtėjimas“ nuostatas, nes jos taikomos tik kai kiti civilinės teisės gynybos būdai negalimi. Nėra įrodymų, kad atsakovas buvo sąžiningas ir įvykdė savo prievolę apdrausti išnuomotą transportą. Išnuomotas transportas buvo intensyviai eksploatuojamas, teisme atsakovas šio fakto neginčijo. Ieškovas pateikė visas išrašytas sąskaitas-faktūras, draudimo polisus ir išrašus iš sąskaitos, kurie liudija, kad AB „Lietuvos draudimas“ buvo apmokėti pinigai. UAB „BTA draudimas“ pateikė išrašus iš savo sąskaitos, kurie liudija, kad visi išduoti polisai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo UAB „Kosterna“ apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-11-03 tarp ieškovo UAB „Keisarija“ ir atsakovo UAB „Kosterna“ buvo sudaryta Nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui krovininę transporto priemonę SKANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą VAN HOOL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 42). 2009-11-27 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta kita Nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui krovininę transporto priemonę SKANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą VAN HOOL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 40). 2010-01-27 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta dar viena Nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui krovininę transporto priemonę RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą VAN HOOL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 41).
CK 6.526 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonės nuomos atveju nuomininkas privalo mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartyje nenustatyta ko kita. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytose transporto priemonių nuomos sutartyse kitokių nuostatų įtvirtinta nebuvo, todėl laikytina, kad atsakovas kaip nuomininkas privalėjo mokėti iš ieškovo išsinuomotų transporto priemonių draudimo įmokas.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2010-01-29 ir 2010-02-26 tarp ginčo šalių buvo sudarytos krovinių vežimo sutartys, kuriomis atsakovas įsipareigojo pateikti krovinių pervežimui tinkamą ir techniškai tvarkingą transporto priemonę; apdrausti savo civilinę atsakomybę už nuostolius, kurie vežimo metu gali būti padaryti kroviniui, taip pat tretiesiems asmenims (CMR draudimu), ir rinktis kitus vežėjus, kurie apdrausti civiline atsakomybe už nuostolius (t. I, b.l. 55-57).
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas pareigos mokėti draudimo įmokas nei pagal transporto priemonių nuomos sutartis, nei pagal krovinių vežimo sutartis nevykdė. Šią pareigą už atsakovą įvykdė ieškovas, sudaręs su UAB „BTA draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, o su AB „Lietuvos draudimas“ – vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartis.
Bylos nagrinėjimo metu ginčo šalys patvirtino, kad atsakovas krovinių vežimo sutartis įvykdė laiku ir tinkamai, o tai nebūtų padaryta, jeigu ieškovas nebūtų sudaręs nurodytų draudimo sutarčių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtas išlaidas, susijusias su draudimo sutarčių sudarymu, nepaisant to, buvo atsakovo prašymas sudaryti šias sutartis ar ne. Kaip jau minėta, būtent atsakovui teko pareiga sudaryti nurodytas draudimo sutartis, atsakovas šios pareigos nevykdė, todėl turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes.
Iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad ginčo šalių sudarytos transporto priemonių nuomos sutartys bei krovinių vežimo sutartys yra neatsiejamos, nes ieškovo atsakovui išnuomotos transporto priemonės buvo naudojamos atsakovo vykdant krovinių pervežimą pagal ieškovo užsakymą (t. I, b.l. 5, 171-173). Esant tokiai situacijai, neturi teisinės reikšmės, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovo sumokėtas draudimo įmokas, kadangi toks reikalavimas, kaip nurodyta aukščiau, gali būti kildinamas tiek iš transporto priemonių nuomos sutarčių, tiek iš krovinių vežimo sutarčių. Kita vertus, ieškovas ieškinyje neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, jis turi nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą. Be to, ieškovo nurodytas juridinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dalyje dėl draudimo įmokų priteisimo, nepagrįstai rėmėsi CK 6.526 straipsniu.
Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo patirtas išlaidas, susijusias su draudimo sutarčių sudarymu, taip pat kad visos apdraustos transporto priemonės, tame tarpe ir automobilis, kurio valstybins numeris (duomenys neskelbtini), buvo naudojamos atsakovui vykdant krovinių vežimo sutartis (t. II, b.l. 137-154). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija atsakovo teiginius, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas patyrė nurodytas draudimo sutarčių sudarymo išlaidas, ar kad neaišku, kokiomis transporto priemonėmis faktiškai buvo atlikti krovinių pervežimai, vertina kritiškai. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, kad draudimo išlaidos turėtų būti apskaičiuotos tik už laikotarpį, kai faktiškai buvo atliekamas krovinių pervežimas, kadangi pasirūpinti draudimu atsakovas privalėjo ne tik krovinių vežimo sutarčių, bet ir transporto priemonių nuomos sutarčių pagrindu. Be to sudarinėti trumpalaikes draudimo sutartis tik konkretiems vežimams būtų neracionalu.
Apibendrinus tai, kas išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir motyvai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje nepagrįstu ar neteisėtu, todėl skundas atmestinas. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas patyrė 500 Lt dydžio išlaidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme, taip pat pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl jos priteistinos iš atsakovo (t. II, b.l. 158-159).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kosterna“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB „Keisarija“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.