- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- e2S-43-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28747-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- AB Nordea Bank
- Ieškovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- E. A. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB Nordea Bank, veikiančio Lietuvoje per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui AB Nordea Bank, veikiančiam Lietuvoje per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo E. A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas L. J. pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2008-08-08 kreditavimo sutartį Nr. BK 08/08/16SV negaliojančia; 2) pripažinti negaliojančiu 2008-09-22 sutartinės hipotekos lakštą Nr. 02/1/2008/0014723, notarinio registro Nr. 1-RL-4093; 3) pripažinti negaliojančiu 2008-09-22 sutartinės hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0021279, notarinio registro Nr. 1-RL-4107. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio I. G. pradėtus išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0008/14/00084 ir Nr. 0008/14/00083. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jo turtas gali būti realizuotas iš varžytynių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-01 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio I. G. vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0008/14/00084 ir Nr. 0008/14/00083 iki šioje civilinėje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas. Teismo vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai susijusios su ieškovo reikalavimu. Teismui patenkinus ieškovo reikalavimą, būtų sunku grąžinti šalis į pradinę padėtį, nes pripažinus ginčijamą kredito sutartį bei hipotekos lakštus negaliojančiais, ieškovui gali kilti papildomos neigiamos pasekmės, būtų pažeisti jo teisėti interesai, juolab, kad pagal minėtą kredito sutartį įkeistas turtas vykdymo procese išieškomas iš ieškovo. Taigi, priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, jam kiltų pareiga ginčyti nurodytus teisinius santykius, dėl ko kiltų nauji teisminiai ginčai, o tai prieštarautų proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principams. Vilniaus miesto apylinės teismas 2016-10-26 nutartimi pakeitė byloje atsakovą Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantį per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, į atsakovą Luminor Bank AB.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Luminor Bank AB pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepriėjo išvados, kad ieškovo ieškinys galėtų būti prima facie pagristas, todėl neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinyje nurodytos vien tik deklaratyvios aplinkybės.Dėl kredito sutarties nevykdymo jau yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kurių pagrindu bankas turi teise toliau tęsti išieškojimą pagal kredito sutartį ir hipotekos lakštus (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-13 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1977-934/2015; Vilniaus apygardos teismas 2017-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-13-580/2017). Be to, šie sprendimai yra svarbūs įvertinant ir ieškovo valią – ieškovas prašė pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu (tęsti kredito sutartį), tačiau tik pralaimėjęs bylą pradėjo teigti, jog kredito sutartis negalioja. Toks pozicijos prieštaringumas rodo ieškovo piktnaudžiavimą teise, siekiant stabdyti išieškojimo veiksmus. Ieškovas neįrodė jokios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, kadangi net ir pripažinus kredito sutartį negaliojančia ieškovas privalės gražinti bankui iš jo paimtus ir negražintus pinigus bei sumokėti palūkanas. Tad, ieškinio tenkinimas nepanaikintų ieškovo pareigos padengti skolą.Ieškovas L. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes – ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovui yra suteikta teisė ginti savo pažeistas teises visais jam priimtinais ir įmanomais būdais. Tai, kad tarp šalių vyko teisminiai ginčai ir kitose bylose, kurių dalis jau yra pasibaigusi, tik patvirtina, kad ieškovas laiko, kad jo teisės yra pažeistos bei stengiasi jas apginti teisėtais būdais. Taigi, ieškovas nepiktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis.Kadangi atsakovas siekia įgyvendinti savo teises kilusias iš sutarties ir hipotekos lakštų, kuriuos prašoma pripažinti negaliojančiais, akivaizdu, kad egzistuoja ir antrasis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Trečiasis asmuo E. A. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį, prašydamas: 1) pripažinti 2008-08-08 kreditavimo sutartį Nr. BK 08/08/16SV negaliojančia; 2) pripažinti negaliojančiu 2008-09-22 sutartinės hipotekos lakštą Nr. 02/1/2008/0014723, notarinio registro Nr. 1-RL-4093; 3) pripažinti negaliojančiu 2008-09-22 sutartinės hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0021279, notarinio registro Nr. 1-RL-4107. Ieškovas įrodinėja, jog jis buvo apgautas dėl kredito sutarties valiutos (Šveicarijos frankų arba CHF), kad kredito sutartis prieštarauja imperatyvioms normoms, nes bankas nevertino ieškovo finansinės padėties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1977-934/2015, atmetė ieškovo ieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2008-08-08 kreditavimo sutarties Nr. BK 08/08/16SV nutraukimą. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-13-580/2017, paliko aukščiau minėtą sprendimą nepakeistu. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog „ieškovo turimos finansinės žinios, jo elgesys sudarant sutartį bei atskiras rašytinis patvirtinimas kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje parašu leidžia teigti, jog ieškovas turėjo susipažinti su Kreditavimo sutarties bendrosios dalies nuostatomis ir jas tinkamai suprasti. Ieškovas turėjo kreditų ėmimo patirties, kreditavimo sutarties sudarymo metu dirbo direktoriumi UAB „Horizon Travel Worldwide“. 2015-05-13 prašyme atsakovui dėl papildomo susitarimo sąlygų ieškovas išdėstė kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybes, paaiškino, kokiu būdu jis apsisprendė imti kreditą iš Nordea bank. Iš ieškovo minėtame rašte pateikto paaiškinimo seka, jog jis buvo kreipęsis ir į kitus bankus bei gavęs jų pasiūlymus dėl analogiškų sutarčių sudarymo. Ieškovo apsisprendimą sudaryti sutartį su atsakovu lėmė sutarčių sąlygos, o būtent, nustatytas maržos dydis. Tai rodo, jog ieškovas domėjosi sutarčių sąlygomis, jas analizavo prieš sudarydamas kreditavimo sutartį. Tai, kad ieškovas kontrahentą rinkosi iš kelių bankų, patvirtina, kad jis pasiūlymą rinkosi bankų rinkoje ir galėjo daryti įtaką bei derėtis dėl visų Kreditavimo sutarties sąlygų su atsakovu arba pasirinkti kitą banką. Galimumą tartis dėl sąlygų patvirtina ne konkretus derybinis pasiekimas dėl sutarties sąlygų keitimo, bet reali galimybė tokias derybas vykdyti. Tai, kad ieškovas nesiderėjo, iš esmės reiškia ne tai, kad jis negalėjo to daryti, o tai, kad tuo metu rinkoje nebuvo geresnių pasiūlymų“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo iš esmės vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos sprendimui. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2017-05-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-13-580/2017, nustatytos aplinkybės, kurios pripažintos prejudiciniais faktais šioje byloje, lemia, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškovo pareikštas ieškinys nėra prima facie pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo papildomu motyvu yra ir aplinkybė, jog ieškinys yra pareikštas po kredito sutarties sudarymo praėjus daugiau nei 9 metams, tokių reikalavimų ieškovas neteikė ir anksčiau nagrinėtoje minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1977-954/2015 (Nr. 2A-13-580/2017), kurioje buvo išspręstas ginčas dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas, CPK 338 straipsnis).Kadangi procesinis sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, tenkinamas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiant 584,68 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo Luminor Bank, AB atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Priteisti iš ieškovo L. J. atsakovo Luminor Bank AB naudai 584,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.