Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), turinti 8 klasių išsilavinimą, bedarbė, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso LR BK 129 str. 2 d. 3 p. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2008 m. spalio 29 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo antrojo aukšto svetainės kambaryje asmeninio konflikto metu tyčia peiliu smogė priešais stovėjusiam savo vyrui K. Ž. vieną kartą į kairįjį šoną, padarydama jam odos nubrozdinimą pilvo sienos kairėje pusėje, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to dar kartą smogė į kairįjį šoną, padarydama K. Ž. durtai pjautą pilvo sienos kairės pusės žaizdą su plonosios žarnos, žarnos pasaito, pilvaplėvės, audinių už pilvaplėvės ir pilvaplėvės aortos užpakalinės sienelės sužalojimu, kuri komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, nuo ko nukentėjusysis K. Ž. vietoje mirė. Tokiu būdu tyčia nužudė savo vyrą K. Ž., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. Ž. kalta dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad 2008-10-29, trečiadienį, ryte buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pieno parduoti. Gyveno su vyru K. Ž. dviese (duomenys neskelbtini). Jos duktė Z. B. su vyru gyveno tame pačiame name, kitame bute. Kai grįžo, pašaukė dukrą Z. B., žentą K. B. pavalgyti. Vyrui parvežė alaus. Jie susėdo valgyti. Paskambino iš savo mobiliojo telefono V. B., pakvietė jį valgyti. Jis padėdavo jiems, gyvulius padėdavo šerti. Turėjo tris karves, arklį, dvi kiaules. Dabar pardavė gyvulius. Vyras irgi padėdavo dirbti. Vyras ją pradėjo barti, išvadino visokiais žodžiais. Ji buvo pavargusi, norėjo pailsėti, o jis pradėjo barti, liepė eiti dirbti. Ji namo 7 kilometrus pėsčia ėjo, nes dviratis sugedo, o jis sakė eiti dirbti, neleido pailsėti. Kilo konfliktas. Jis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Jis visada ją keikdavo. Duktė su vyru pavalgė. V. B. išėjo, paskui jie. Ji dar paprašė V. B. sutvarkyti dviratį. Vyras puolė ją, pradėjo mušti, tampyti už plaukų, stūmė, ir tada ji pagriebė peilį, juo vieną kartą dūrė K. Ž.. Jis jai nieko nesakė. Pati nežino, kaip pačiupo peilį. Kai įdūrė, išsigando. Jai buvo blogai su nervais. K. B. buvo koridoriuje, o viskas vyko kambaryje. Nežino, ar jis matė įvykį. Ji buvau šoko būsenos. Dūrė ir pataikė vyrui į kairįjį šoną. Ji pati nebuvo sužalota. Buvo su tais pačiais rūbais, kaip grįžo iš miesto, tik striukę buvo pasidėjusi. Vyras po dūrio parkrito. Ji kažkodėl paėmė peilį, jį nuplovė, o paskui išmetė . Iš pradžių policijai sakė, kad jis pats nusižudė. Paskui prisipažino. Ji greitai susinervina. Vyras išgėręs visada priekaištų ieškodavo. Jie bardavosi, bet muštynių nebūdavo. Vyras vieną kartą norėjo kartis. Su juo gyveno skirtinguose kambariuose. Paskui ji padavė žentui ir K. B. amoniako, kad duotų K. Ž.. Žentas norėjo sau kaltę prisiimti. Pripažįsta kaltę. Nenorėjo, kad taip atsitiktų. Niekada nėra grasinusi vyrui. Nežino, kaip viskas atsitiko. Vyras yra jai vidurius suspardęs, savaitę negalėjo iš lovos pakilti, tik gyvulius apsišerdavo. Niekur dėl to nesikreipė. Bijojo ir niekur nevažiavo. Labai gailisi. Buvo nuvažiavusi prie kapo. Sesuo, brolis, duktė važiuoja į kapines, prižiūri.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios duotų parodymų apie esmines bylos aplinkybes, jos kaltė, nužudžius K. Ž., įrodyta kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyrė ir pripažįsta tinkamais, gautais įstatymo nustatyta tvarka įrodymais.

Nukentėjusioji Z. B. parodė, kad tą dieną mama parvažiavo iš miesto su A. B.. Galėjo būti 2008-10-29. Iš ryto su vyru K. B. ji pati vežė šieną. Mama pakvietė valgyti. Pavalgė ir išėjo. Dar mama prieš išeinant paprašė sutvarkyti dviratį. Vyras paprašė rakto. Ji atnešė vieną, jis netiko, tada vyras pats ėjo rakto. Ji buvo laiptinėje, kai sušuko, kad reikia kviesti greitąją. Nubėgo pas B. V., jis paskambino, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Mama nėra agresyvi. Ji tik greitai susinervina. Mama buvo pavargusi, o tėvas liepė dirbti. Jis visada sakydavo, kad mama guli pilvą išvertusi, o mama visus darbus dirbdavo. Kai tėvas negerdavo, jie darniai sugyveno. Kai jis išgerdavo, kildavo konfliktai. Anksčiau tėvas dirbo gamykloje, jį atleido už pravaikštas. Jis girtavo, nenueidavo į darbą. Tą dieną kai valgė, tėvas su motina nesibarė. Buvo tėvas atėjęs, gėrė alų. Prašo mamos nebausti. Nurodo, kad serga, jai sunku dirbti. Ieškinio nereiškia. Mama pati palaidojo, jai padėjo jos brolis ir sesuo. Mama užpirko ir mišias.

Liudytojas K. B. parodė, kad yra kaltinamosios žentas. Gyvena (duomenys neskelbtini). Niekur nedirba. Gyveno su uošviais tame pačiame name, skirtinguose butuose, kitoje laiptinėje. Bendravo, bendrai valgė, dirbo. A. Ž. tą rytą išvažiavo su A. B. į miestą, vežė pieną parduoti. Jis su žmona vežė šieną. Viskas buvo 2008-10-29. Žmonos tėvas K. Ž. važiavo žolės pjauti karvėms. Grįžo A. Ž. su A. B. iš miesto, pakvietė valgyti. Parvežė tėvui alaus. Paskui A. Ž. paprašė pažiūrėti, kas nutiko dviračiui. Jis nuėmė ratą. Reikėjo rakto. Ėjo pasiimti rakto ir išgirdo šauksmą kambary. Belipant laiptais, ant paskutinių laiptelių sutiko V. B.. Jis lipo žemyn. Sakė kažką: „ką ten su tais kvailiais“. Jis atėjo į uošvių butą, matė kaip A. Ž. stumdosi su K. Ž.. Pasakė baigti, tačiau nelindo į jų tarpą. Net nesuprato, kaip A. Ž. perdūrė savo vyrą peiliu. Matė, kaip ji paėmė peilį, o uošvis atstatė pilvą ir pasakė durk. Jį šiurpulys suėmė. Išsigando, dar nepatikėjo, pamatė, kaip jis parvirto. A. Ž. paprašė nunešti jį į lovą. Jam padėjo A. B.. Dar bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, bet A. pasakė, kad pulso nebėra. Peilis buvo ilga geležte, burokams valyti. Gal K. Ž. ne pats išprovokavo konfliktą. Kai valgė, jie nesipyko. Jis atėjo į butą, nes reikėjo įrankio. Peilį A. paėmė ne nuo sekcijos, o nuo spintelės. Ten maistas buvo sudėtas. Dūrė kažkur į šoną. Jos nervai neatlaikė. Gal pirmą kartą dūrė norėdama pagąsdinti, nepataikė. Tada uošvis atvertė pilvą, ir jai neišlaikė nervai. Uošvis pargriuvo. Jis žadėjo prisiimti kaltę, kad galėtų mama palaidoti tėvą. Paskui ji būtų pati nuėjusi prisipažinti į policiją. Tėvas, jei gaudavo išgerti 50 gramų, tuoj mamą mušdavo. K. Ž. vis jos pilvas užkliūdavo. Jis nesikišdavo. K. Ž. buvo kartą A. Ž. įspyręs į pilvą. Jis pasitraukdavo į šalį, dar nebuvo vedęs, buvo jiems svetimas, todėl nelįsdavo. Eidavo į šalį. Nežino, ar K. Ž. išprovokavo konfliktą.

Liudytojas A. B. parodė, kad jie tą dieną buvo mieste su A. Ž., pardavinėjo pieno produktus. Parvažiavo iš miesto. Jis nuėjo namo. Datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2008-10-29. Jo butas šalia jų. Išgirdo, kad jų duktė pradėjo klykti kažką apie tėvą. Atbėgo. K. Ž. gulėjo kambary. Paprašė padėti jį nunešti ant lovos. Jis su K. B. nunešė. K. B. bandė gaivinti, o jis laikė su vata prsipaudęs žaizdą. A. Ž. davė vatos. Žaizda kraujavo. K. B. darė dirbtinį kvėpavimą. Pasakė, kad viskas, nes pradėjo mėlynuoti. Tada atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Virtuvėje kaltinamoji verkė, kai K. Ž. mirė. Negirdėjo, kad ji būtų kada grasinusi savo vyrui.

Liudytojas B. V. parodė, kad buvo namuose (duomenys neskelbtini), kai atbėgo dukterėčia Z. B., paprašė iškviesti greitąją. Jis nematė, kas įvyko. Sesuo A. Ž. su vyru konfliktuodavo, bet jis nematė jų konfliktų. Būdavo, kad sesuo guosdavosi vyro elgesiu.

Liudytoja P. V. parodė, kad rado patvoryje numestą peilį ir jį pasiėmė. Matė, kad K. Ž. guli lovoje, bet nieko neklausė. Niekas nesakė, nuo ko jis mirė. Ji gyvena netoli dukters A. Ž.. Peilį atidavė policijai. Duktė kartą skundėsi, kad ją vyras suspardė. Jis girtas ją puldavo. Negirtas nieko nesakydavo. Nėra sakiusi duktė, kad norėtų atsikratyti vyru ar nužudyti jį. Tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Liudytojas V. B. parodė, kad pažinojo K. Ž.. Jis jiems padėdavo dirbti. Jie su žmona A. Ž. nuolat pykdavosi. Tą dieną buvo pas juos atėjęs. Kai jie pradėjo pyktis, jis išėjo. Lipo žemyn, kai sutiko K. B. lipant į viršų. Nuėjo namo. Paskui pamatė, kad atvažiavo greitoji, po to atvažiavo policija. Išėjo į kiemą parūkyti. Yra mates K. Ž. smurtaujant. Jis važiuodavo su A. Ž. į miestą. Jis pykdavo, bardavosi. Nematė A. Ž. sužalotos, ji tik skundėsi jo elgesiu. Jis jai padėdavau ūkio darbus dirbti. Ji nėra sakiusi, kad nori atsikratyti vyru.

Liudytoja E. P. parodė, kad sesers A. Ž. šeimoje prasidėjo konfliktai, nesutarimai, kai mirė K. Ž. motina. Sesuo skųsdavosi. Vyras ją plūsdavo, nekartosiu tų žodžių, labai negražiai sakydavo. Priekaištaudavo, kad ji nedirba, bet ji visus ūkio darbus nudirbdavo. V. B. jai padėdavo prie gyvulių ruoštis. Žentas su dukterimi ne visada galėdavo dirbti. Matydavo seserį su mėlynėmis paakiuose. Sakydavo, kad vyras naktį ją puola tai su kirviu, tai vėl. Ji turėdavo kambario duris užremti. Niekada negirdėjo sesers sakant, kad norėtų vyru atsikratyti ar nužudyti. Mano, jai buvo stresas. Ją reiktų gydyti, ji labai nervinga, kas kiek tuoj susinervina

Liudytojas A. B. parodė, kad yra K. B. brolis. Naktį, apie antrą valandą, K. B. jam paskambino, pasakė, kad K. Ž. nusižudė. Jis paskambino broliui S. B., kad šis viską sužinotų ir jam praneštų. Nuvažiavo pas juos vakare, K. B. pasakojo, kaip viskas įvyko. Sakė, kad jį kaltino, paskui sakė, kad kalta O. Ž.. Sakė, nežino, ar sakyti teisybę. Brolis S. B. nutarė eiti į policiją ir viską pasakyti. Nuėjo su juo pėsčiomis į policijos komisariatą ir pasakė apie nužudymą.

2008-10-29 įvykio vietos apžiūros protokolas ( b. l. 9–28, 58) liudija apie tai, kad įvykio vieta - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte esantys kambariai. Pakilus laiptais į namo antrąjį aukštą ir įėjus į koridorių, iš ten durys veda į du kambarius kairėje ir virtuvę – tiesiai. Pirmajame kambaryje iš kairės, ant sofos-lovos rastas galva į vakarus ant nugaros gulintis vyriškos lyties lavonas su rūbais. Lavono pilvo kairėje pusėje, nuo bambos krašto 10 cm atstumu rasta iki 20 mm ilgio ir iki 8 mm pločio durtinė žaizda. 3,5 cm dešinėn į apačią rastas iki 45 mm ilgio ir iki 1 mm pločio tiesus įbrėžimas. Kitame kambaryje prie įėjimo rasta apie 78 cm skersmens skysta dėmė, nuo kurios sklido šlapimo kvapas. Visuose kambariuose grindys purvinos, todėl jokių kraujo dėmių nerasta, išskyrus ant lavono rūbų. Virtuvėje ant stalo rastas ir paimtas peilis, kuris 2008-12-10 grąžintas nukentėjusiajai Z. B., kaip daiktas, nesusijęs su nusikaltimo padarymu.

Pagal specialisto išvadą Nr. M 186/08 (13) ( b. l. 36–42) K. Ž. mirtis įvyko nuo durtai pjautos pilvo sienos žaizdos su pilvinės aortos sužalojimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. K. Ž. kraujyje rasta 2,43 promilės etilo alkoholio, šlapime – 2,83 promilės etilo alkoholio, gyviems asmenims atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Didesnė tikimybė, kad durtai pjauta žaizda pilve padaryta peiliu, kurio geležtė 20 cm ilgio.

2008-12-01 apžiūros protokolas liudija ( b. l. 43–51) apie tai, kad po įvykio buvo paimti, apžiūrėti ir prie bylos pridėti K. Ž. rūbai: megztinis, kurio priekyje rasta plėštinė žymė, baltiniai, kurių nugaros ir priekio dalyse rastos raudonos dėmės panašios į kraują, priekinėje dalyje rastos dvi plėštinės žymės, juodos spalvos kelnės, žalsvos spalvos kelnės, kurių užpakalinėje dalyje ant apjuostuvo rastos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują, tamsiai mėlynos spalvos kelnės ir trumpikės

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė ( b. l. 29–30 ) patvirtina, kad apie K. Ž. buvo pranešta 2008-10-29 13.24 val., GMP automobilis atvyko į įvykio vietą 13.40 val., ir nustatyta, kad ligonis guli sofoje be gyvybės žymių, vyzdžiai platūs, kvėpavimas nestebimas, pulsas neapčiuopiamas, kairėje pusėje po šonkauliu stebima durtinė žaizda. Namiškiai tvirtina, kad žmogus susižalojo pats. Tuo pačiu metu konstatuota K. Ž. mirtis.

2008-11-12 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 136–142) įtariamoji A. Ž. patvirtino savo parodymus ir parodė, kaip ji kambaryje grumtynių su vyru metu paėmusi nuo spintelės peilį dūrė juo vieną kartą priešais stovėjusiam savo vyrui K. Ž. į pilvo sritį, po to žentui ir kaimynui padedant paguldė jį į lovą kitame kambaryje ir virtuvėje nuplovusi peilį išnešė bei numetė patvory.

2008-12-10 daiktų apžiūros metu apžiūrėtas P. V. pateiktas peilis ir pridėtas prie baudžiamosios bylos (b. l. 63, 64–66). O specialisto išvadoje Nr. M 186/08 (13) nurodyta, kad didesnė tikimybė, jog durtai pjauta žaizda K. Ž. pilve padaryta būtent šituo peiliu (b. l. 39).

2008-11-10 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 82–93) K. B. visiškai patvirtino savo parodymus, kuriuos jis davė ir tyrėjui, ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jo parodymai užfiksuoti ir fotonuotraukose, ir iš esmės atspindi faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir visiškai atskleidžia nusikaltimo – K. Ž. nužudymo vaizdą.

Įrodymų analizė, vertinimas, veikos teisinė kvalifikacija

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, juos teisiškai įvertinusi, daro neabejotiną išvadą, paremtą byloje ištirtais įrodymais ir savo vidiniu įsitikinimu, kad A. Ž. 2008-10-29 apie 13 val. 30 min., kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, dėl buitinio konflikto, tyčia, smogusi peiliu, nužudė savo vyrą (sutuoktinį) K. Ž.. Apie tai liudija bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais: tai liudytojų K. B., A. B., B. V., P. V., V. B., A. B. duoti parodymai apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 186/08, kuri liudija apie tai, kad K. Ž. mirtis įvyko nuo durtai pjautos pilvo sienos žaizdos su pilvinės aortos sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9–28, 58, t. 1), kaltinamosios A. Ž. parodymai ir parodymų patikrinimo protokolas (b. l. 136–142, t. 1), nukentėjusiosios Z. B. parodymai, Daiktų apžiūros protokolas (b. l. 39), K. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b. l. 82–93).

Šie įrodymai visiškai atskleidžia faktą ne tik apie A. Ž. įvykdytą nusikaltimą – sutuoktinio K. Ž. tyčinį nužudymą, bet ir paneigia kaltinamosios užuominą bei jos gynėjo versiją apie tai, kad kaltinamoji savo sutuoktinį nužudė dėl didelio susijaudinimo, nesuvokdama arba ribotai suvokdama savo veiksmus ir galimus jų padarinius. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi visumą duomenų ir įrodymų, esančių baudžiamojoje byloje, susiejusi juos į vieningą visumą, taip pat įvertinusi kaltinamosios ir jos sutuoktinio elgesį prieš smūgiuojant peiliu, betarpiškai prieš jo nužudymą, ir po jo, kuomet ji slėpė savo nusikaltimą, teigdama, kad jos vyras nusižudė pats. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi ne tik paminėtus įrodymus, bet ir specialistų išvadas apie nukentėjusiojo mirties priežastį ir kaltinamosios psichinę būklę prieš nusikaltimo padarymą ir po jo, kur taip pat paneigiama kaltinamosios versija, kad ji nesuvokė kaip ir kelis kartus smogė nukentėjusiajam. Šioje specialisto išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji nesirgo lėtine psichikos liga. Nors specialistų išvadoje nekalbama apie jos galimą didelį susijaudinimą (afekto) būklę, tačiau ištirtos įvykio faktinės aplinkybės tokią versiją visiškai paneigia. Bylos faktai liudija apie tai, kad nusikaltimo padarymo dieną ir betarpiškai prieš įvykį nieko naujo ir neįprasto kaltininkės ir nukentėjusiojo santykiuose neįvyko. Kilo įprastas šioje šeimoje buitinis konfliktas, kurio metu dėl paprasčiausio nesusivaldymo kaltinamojo smogė peiliu nukentėjusiajam du kartus, nuo ko pastarasis mirė. Tai rodo paprastą nužudymą.

Pasikartojant teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš tiesų, byloje esantys įrodymai, tarp jų ir pačios kaltinamosios parodymai, leidžia teigti, kad A. Ž. veikė pagauta pykčio ir nesusivaldymo, sąmoningai, ir nusikaltimą padarė tyčia. Tokia išvada darytina išanalizavus visumą byloje esančių įrodymų:

Štai bylos duomenys – liudytojo K. B. parodymai ir teismo specialisto išvada liudija, kad A. Ž. tikrai tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam į kairį šoną du kartus. Tai užfiksuota ir specialisto išvadoje ir liudytojo K. B. parodymuose teisme ir ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 80–81, 96–98) ) kur nurodoma, kad : „… jis matė ir girdėjo, kaip K. Ž. priekaištavo A. Ž., kad kaimynas K. B. nieko nedirba o ji jį maitina…, tuomet A. Ž. pagriebė nuo spintelės peilį sušuko K. Ž.... „ar nori?“, o šis atkišo pilvą pasakęs „dėk“ tačiau smogusi nepataikė, o antrąkart vėl užsimojusi peiliu dūrė į kairįjį šoną“. Nors kaltinamoji teigia, jog betarpiškai prieš įvykį kaltinamasis vartojo prieš ją fizinį smurtą, šių duomenų objektyvūs įrodymai nepatvirtino, tačiau netgi vertinant aplinkybes taip, kaip nurodo kaltinamoji, jos atlikti veiksmai, kuriais buvo atimta gyvybė K. Ž. buvo akivaizdžiai neadekvatūs ir neproporcingi nukentėjusiojo veiksmams, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamoji nukentėjusiajam peiliu smogė dėl pykčio ir nesusivaldymo, kurį sukėlė buitinis sutuoktinių konfliktas.

Visuma šių duomenų atskleidžia kaltininkės padarytos veikos subjektyvinę pusę.

Dėl priežastinio ryšio

Byloje esantys įrodymai patvirtina smurtinę K. Ž. mirtį nuo durtai pjautos pilvo sienos žaizdos su pilvinės aortos sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu ir dėl to ištikusia staigia mirtimi. Apie tai liudija teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 186/08 (b.l. 36-42).

Taigi susiejus visas įvykio aplinkybes, kurias atskleidžia visuma byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų, į vieningą įrodymų grandinę, akivaizdu, jog ši nepertraukiama įrodymų grandinė liudija apie tai, kad nukentėjusysis buvo nužudytas kaltinamosios, smogiant pastarajai peiliu į gyvybiškai svarbią sritį. Tai liudija apie tai, kad nukentėjusiajam buvo smogta peiliu tyčia, tačiau byloje esantieji duomenys nepatvirtina, kad kaltinamoji siekė tik nukentėjusiojo mirties ir norėjo tik tokių padarinių. Bylos aplinkybės (kaltininkės veiksmai po smūgio peiliu, nukentėjusiojo gaivinimas, pagaliau jų santykiai iki konflikto, bendras gyvenimas) liudija, kad kaltininkė nesiekė nukentėjusiojo mirties, tačiau tyčia veikdama sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, taigi ji veikė netiesioginės tyčios forma pasekmių atžvilgiu. Todėl šių įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios A. Ž. kaltę visa jai pareikšto kaltinimo apimtimi ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių žalingų padarinių.

Dėl veikos motyvo ir tikslo

Jos kaltę atskleidžia ir padaryto nusikaltimo motyvas ir paskatos.

Kaltinamosios gyvenimo aplinkybės ir būdas iš dalies lėmė šio nusikaltimo padarymą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje esančius įrodymus, faktines nusikaltimo padarymo ir kaltinamosios gyvenimo būdą ir aplinkybes, ir jos santykius su nukentėjusiuoju. Kaltinamoji konfliktuodavo su nukentėjusiuoju, kuomet šis būdavo neblaivus, nes pastarasis priekaištaudavo, bardavosi, buvo netgi pavartojęs smurtą. Įvykio metu kaltinamoji buvo blaivi, o nukentėjusysis buvo neblaivus, be to, priešiškai nusiteikęs prieš kaltinamąją, elgėsi provokuojančiai, neatsargiai. Taigi šios psichologinės priežastys, t. y. tyčia sukeltas bereikalingas konfliktas, tam tikras provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ir paskatinimas kaltininkės, jų gyvenimo būdas, bei nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo sąlygos, iš dalies nulėmė kaltininkės vidinį apsisprendimą tokiu būdu nukentėjusiajam, savo sutuoktiniui, „atkeršyti”. Šios psichologinės priežastys, kurias iš dalies nulėmė ir aprašytieji požymiai, nepašalina jos atsakomybės, tačiau ją švelnina, nes liudija kaltininkės mažesnį pavojingumą visuomenei bei teisės saugomoms vertybėms. Į tai teisėjų kolegija atsižvelgia skirdama bausmę.

Bausmės skyrimas

Teismas nenustatė kaltinamosios A. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad ji nuosekliai ir atvirai papasakojo teismui K. Ž. nužudymo aplinkybes, neneigė savo kaltės dėl jos veiksmais sukeltų žalingų padarinių ir kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

Todėl skirdamas A. Ž. bausmę teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 ir straipsnyje ir taisyklėmis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII – sis skyrius. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, amžių, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad kaltininkė anksčiau neteista.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi kaltinamosios asmenybę, jos padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei tas psichologines ir faktines priežastis, kurios nulėmė jos tyčią nusikalsti, tačiau nepašalina jos atsakomybės, ir neleidžia jos veiką kvalifikuoti pagal privilegijuotas nusikaltimo sudėtis, bet liudija apie kaltininkės mažesnį pavojingumą visuomenei, laiko, kad jai skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl skirdamas bausmę kaltinamajai A. Ž. teismas atsižvelgia į jos padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs neatstatomus padarinius – kito žmogaus mirtį, kad jos vieką kvalifikuoja vienas kvalifikuojantis požymis. Be to bausmė kaltinamajai skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad ji nebuvo teista, kad nuoširdžiai pergyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad nusikaltimas padarytas esant dviem lengvinančiom aplinkybėm, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jai skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas už šią veiką bausmės vidurkis. Kaltinamajai nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų. Todėl jai skirtina bausmė, numatyta įstatymo už šią veiką sankcijos ribose.

Daiktiniai įrodymai – nukentėjusiojo rūbai, nusikaltimo įrankis, kaip beverčiai daiktai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 303 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai terminuotą laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams.

Bausmę atlikti paskirti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 200810-31 iki 2008-11-27.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti nuteistajai suėmimu, suimant ją tesimo salėje.

Daiktinius įrodymus – nukentėjusiojo rūbus, nusikaltimo įrankį, kaip beverčius daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.