- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- eI-2360-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00599-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- R. A., G. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A. ir G. Č. skundą atsakovams Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui V. K., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. A. ir G. Č. pateikė teismui skundą, kurį papildė, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos raštą be datos ir be numerio, Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) pirmininko V. K. 2019-01-16 raštą Nr. 19R-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministro E. J. 2019-02-06 dienos raštą Nr. (1.23)72-706 „Dėl skundo (prašymo)“ bei įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją pareiškėjų 2018-12-18 dienos skundą perduoti nagrinėti iš esmės Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Paaiškino, kad pareiškėjai pateikė 2018-12-18 skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija šį raštą nepagrįstai persiuntė nagrinėti viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai ir buvo skundžiami. Pareiškėjai nurodytu 2018-12-18 skundu Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašė įvertinti LAGK darbuotojų veiksmus, patarti, inicijuoti pakeitimą ar pačiai pakeisti atitinkamus teisės aktus. Teigia, kad LAGK narių veiksmai privalo būti tinkamai įvertinti ir, jeigu būtina, turėtų būti sutvarkytas teisinis reglamentavimas, užtikrinant, kad niekas neturėtų galimybės piktnaudžiauti savo padėtimi, o bylų dalyviams nekeltų perteklinių reikalavimų. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal pareiškėjų skundą gauti LAGK pirmininko V. K. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministro raštai neatitinka tikrovės, nepateiktas pareiškėjų prašytas konkretus valstybės tarnautojų veiksmų įvertinimas.
Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nėra nustatyta, kad bylos šalys privalo LAGK pateikti tiek skundo, jo priedų ir atsiliepimo egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai bylos šaliai ir dar liktų egzempliorius LAGK. Taip pat nėra nustatyta pareigos LAGK savo iniciatyva ir valstybės biudžeto lėšomis atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopiją) pateikti pareiškėjui. LAGK paaiškino G. Č., kad jis taip pat turi teisę susipažinti su byla LAGK patalpose. Tuo tarpu bylos dokumentų kopijos teikiamos tik mokamai. Mokestis už bylos medžiagos kopijų darymą yra pervedamas į institucijos banko sąskaitą, LAGK jokių finansinių operacijų grynaisiais pinigais nevykdo, kasos aparato neturi, todėl sumokėti mokesčio pačioje LAGK nėra galimybės. LAGK atsakyme į pareiškėjų skundus taip pat išreiškė nuomonę dėl Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatų papildymo, ginčijamame rašte išdėstyta LAGK nuomonė dėl šio teisės akto ir Administracinių bylų teisenos įstatymo sisteminio taikymo nelaikytina oficialiu išaiškinimu. Taigi ginčijamas LAGK raštas buvo parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2019-01-18 pavedimą.
Nesutinka su pareiškėjų išdėstyta pozicija, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija neteisėtai ir nepagrįstai persiuntė nagrinėti viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai skundžiami. Pažymi, kad LAGK yra nepriklausoma, t. y. su viešojo administravimo subjektais pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais nesusieta, ikiteisminė institucija ikiteismine tvarka nagrinėjanti skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių teisės aktų. Viešojo administravimo pati LAGK nevykdo, jai tokie įgaliojimai nėra suteikti, todėl ji nelaikytina viešojo administravimo subjektu. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija nepavedė LAGK nagrinėti pareiškėjų skundo dėl komisijos pirmininko, narių, darbuotojų tariamai padarytų pažeidimų, o tik nurodė paaiškinti G. Č., ar teisėtai buvo reikalaujama mokėti už atsiliepimo priedų kopijas per banką.
Atsakovas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjai 2018-12-18 skundą adresavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nereiškia, kad šį klausimą ir turėtų nagrinėti pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybę aptarnaujanti valstybės įstaiga, turėjo įgaliojimus pati įvertinti pareiškėjų 2018-12-18 skundo turinį ir parengti atsakymą pareiškėjams bei priimti sprendimą dėl skundo persiuntimo tolesniam nagrinėjimui. Pažymėjo, kad 2018-12-18 skunde pareiškėjai kėlė 3 reikalavimus: 1) įvertinti LAGK pirmininko, narių ir darbuotojų veiksmus, t. y., ar jie teisėtai reikalavo mokėti už atsiliepimo priedų kopijas „ir dar per banką, kas padidino išlaidas ir sugaišino daug laiko“; 2) patarti LAGK sprendžiant kilusį administracinį ginčą; 3) inicijuoti ar pačiai Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti, papildyti ar pakeisti atitinkamus teisės aktus. Atsakydama pareiškėjams, Vyriausybės kanceliarija 2019-01-08 raštu pateikė atsakymą į antrąjį 2018-12-18 skundo klausimą (t. y., nurodė, kad LAGK yra nepriklausoma, kvaziteisminė administracinius ginčus nagrinėjanti institucija, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturi teisės kištis į LAGK pateiktų skundų nagrinėjimo procesą, bandydama kaip nors paveikti LAGK sprendimus ar vertinti LAGK veiklą), o likusius du skundo klausimus pagal kompetenciją persiuntė išnagrinėti Teisingumo ministerijai ir LAGK.
Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra įgaliota spręsti pareiškėjų 2018-12-18 skundo pirmojo klausimo dėl to, jog skunde keliamas klausimas reglamentuotas Administracinių bylų teisenos įstatyme ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme, taigi, bet koks Lietuvos Respublikos Vyriausybės bandymas vertinti ir aiškinti, ar LAGK tinkamai įgyvendina šį procesą reglamentuojančias įstatymų nuostatas, galėtų būti traktuojamas, kaip kišimasis į LAGK veiklą ir jos veiklos nepriklausomumo pažeidimas. Be to, LAGK yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, nei LAGK nuostatuose nėra numatyta įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei vertinti LAGK pirmininko, atskirų jos narių ar darbuotojų veiklos ar skirti jiems drausmines nuobaudas. Į klausimą, ar tinkamai buvo laikytasi LAGK vidaus tvarkos sprendžiant pareiškėjų prašymus dėl dokumentų kopijų pateikimo ir užmokesčio už šių kopijų darymą paėmimo, taip pat turėtų atsakyti LAGK vadovas, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pažymėjo, kad 2018-12-18 skunde pareiškėjai neišskyrė konkrečių LAGK pirmininko ar atskirų komisijos narių veiksmų, kaip pažeidžiančių jų teises ar teisėtus interesus, o prie skundo pridėjo taip pat ne LAGK pirmininko, o vienos iš komisijos narių pasirašytą raštą, todėl vertinti LAGK pirmininko veiksmų prieštaravimą kokiems nors teisės aktams net ir nebuvo poreikio. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija pagrįstai persiuntė 2018-12-18 skundą (ta apimtimi, kiek reikėjo pateikti atsakymą į pirmąjį pareiškėjų reikalavimą) LAGK.
Nepagrįsta laiko pareiškėjų pretenziją dėl Vyriausybės kanceliarijos sprendimo persiųsti 2018-12-18 skundą (ta apimtimi, kiek reikėjo pateikti atsakymą į trečiąjį pareiškėjų reikalavimą) Teisingumo ministerijai. Vieni iš ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką administracinės teisės ir administracinių bylų teisenos srityse. Todėl atsakovė, persiųsdama 2018-12-18 skundą Teisingumo ministerijai ir nurodydama pateikti atsakymą į trečiąjį pareiškėjų reikalavimą, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, o priešingai, stengėsi, kad pareiškėjams į keliamą klausimą būtų atsakyta išsamiai ir tinkamai. Be to, pačių pareiškėjų vienas iš alternatyvių reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo inicijuoti atitinkamų teisės aktų keitimą, kas ir buvo padaryta pavedant problemos analizę atlikti Teisingumo ministerijai pagal kompetenciją.
Atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija persiuntė pareiškėjų prašymą Teisingumo ministerijai nagrinėti jos kompetencijai priskirtus klausimus. Teisingumo ministerija ginčijamu raštu atsakė pareiškėjams ir nurodė, kad nagrinės galimybę inicijuoti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo pakeitimus, atsižvelgiant į pateiktą prašymą. Tokiu būdu Teisingumo ministerija atsakė į pareiškėjų skundo 3 prašymą, t. y., inicijuoti priimti, papildyti ar pakeisti atitinkamus norminius teisės aktus. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo požiūriu ginčijamas Teisingumo ministerijos raštas nelaikytinas individualiu teisės aktu, nes tiesiogiai nesukelia pareiškėjams atitinkamų teisinių pasekmių (nenustatė ir nepanaikino pareiškėjams jokių teisių arba pareigų).
Atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vyriausybės kanceliarijos rašto, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko V. K. 2019-01-16 rašto Nr. 19R-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-02-06 rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją pareiškėjų 2018-12-18 dienos skundą perduoti nagrinėti iš esmės Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjai G. Č. ir R. A. 2018-12-18 skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydami įvertinti LAGK pirmininko veiksmus, t. y. ar teisėtai reikalavo mokėti už atsiliepimo priedų kopijas ir dar per banką, kas padidino išlaidas ir laiko sąnaudas, taip pat prašė patarti LAGK, sprendžiant kilusį administracinį ginčą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti atitinkamų norminių teisės aktų priėmimą, papildymą ar pakeitimą, arba pačiai atlikti šiuos veiksmus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija pateikė G. Č. atsakymą, kuriame nurodė, jog teisės aktai nesuteikia įgaliojimų Vyriausybei paveikti ir vertinti LAGK veiklą bei sprendimus nagrinėjant asmenų skundus (prašymus), o pačios komisijos veikla organizuojama jos vidaus tvarkos taisyklėmis, komisijos darbui vadovauja jos pirmininkas, todėl pareiškėjų prašymas persiunčiamas V. K. paaiškinti ar teisėtai buvo reikalaujama mokėti už atsiliepimo priedų kopijas per banką. Taip pat šiame rašte Vyriausybės kanceliarija nurodė persiunčianti pareiškėjų prašymą Teisingumo ministerijai, nes ji formuoja valstybės politiką administracinių bylų teisenos srityje, organizuoja, kontroliuoja šios valstybės politikos įgyvendinimą.
LAGK 2019-01-16 atsakymu į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos persiųstą raštą Nr. PAS-12, kuriuo prašyta paaiškinti ar teisėtai buvo reikalaujama mokėti už atsiliepimo priedų kopijas per banką, nurodė, kad LAGK neturi teisės reikalauti, kad bylos šalys pateiktų tiek skundo, jo priedų ir atsiliepimo egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai bylos šaliai, ir neturi teisės savo iniciatyva ir valstybės biudžeto lėšomis daryti bylos kopijų šalims. Paaiškino, kad, vadovaujantis atitinkamų teisės aktų reikalavimais, mokestis už bylos medžiagos kopijų darymą yra pervedamas į institucijos banko sąskaitą ir tik tuo atveju, jeigu yra galimybė, mokestis gali būti mokamas pačioje institucijoje. Kadangi LAGK kasos aparato neturi ir finansinių operacijų grynaisiais pinigais nevykdo, nėra galimybės sumokėti mokesčio už bylos medžiagos kopijas pačioje LAGK.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019-02-06 atsakymu į pareiškėjų 2018-12-18 skundą (prašymą) paaiškino, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija neturėjo pareigos taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio nuostatų, nes jos reglamentuoja teismo pirmininko, teisėjo pareigas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ, teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-16) 14 straipsnio 8 dalimi, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).
Teismo vertinimu, pareiškėjų argumentai, kad Vyriausybės kanceliarija pareiškėjų 2018-12-18 skundą neteisėtai ar nepagrįstai persiuntė nagrinėti viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai skundžiami, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš nurodytų bylos faktinių aplinkybių, pareiškėjai kreipėsi su prašymais įvertinti LAGK pirmininko veiksmus ir patarti LAGK sprendžiant administracinį ginčą. Vyriausybės kanceliarija persiuntė pareiškėjų prašymą LAGK, motyvuodama, kad teisės aktai nesuteikia įgaliojimų Vyriausybei paveikti ir vertinti LAGK veiklą bei sprendimus, nagrinėjant asmenų skundus, prašymus.
Pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) 4 straipsnio 1 dalį, LAGK yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga; komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Vadovaujantis LAGK nuostatų, patvirtintų 2016-08-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 817, 3 punktu, LAGK savininkė – valstybė, o savininko teises bei pareigas įgyvendinanti institucija – Vyriausybė, kuri tvirtina LAGK nuostatus, priima sprendimus dėl buveinės pakeitimo, LAGK pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, taip pat sprendžia biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskirtus klausimus. Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį matyti, kad biudžetinės įstaigos savininko teises įgyvendinančiai institucijai nėra priskirta funkcija vertinti biudžetinės įstaigos (šiuo atveju – LAGK) veiklos.
Atsižvelgiant į tai, kad LAGK laikytina nepriklausoma ikiteisminė institucija, nagrinėjanti asmenų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, todėl Vyriausybei nėra suteikta įgaliojimų vertinti LAGK atliekamos veiklos ir jos atliekamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, Vyriausybės kanceliarija pagrįstai vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi paprašė išaiškinti LAGK pirmininko apmokėjimo už atsiliepimo priedų kopijas per banką. Teismas sutinka su LAGK atsiliepime nurodytu argumentu, jog Vyriausybės kanceliarija pateikė prašymą tik išaiškinti apmokėjimo už atsiliepimų priedų kopijas tvarką. Kaip minėta LAGK yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, kuri neatlieka viešojo administravimo, todėl Vyriausybės kanceliarija pagrįstai paprašė išaiškinimo, o ne perdavė nagrinėti pareiškėjų 2018-12-18 skundą (prašymą).
Pareiškėjų argumentai, jog jų pateiktus klausimus turėjo spręsti Vyriausybė, o ne Vyriausybės kanceliarija atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Pagal Vyriausybės kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2013-03-27 nutarimu Nr. 254 9.28. papunktį, Vyriausybės kanceliarija aptarnauja asmenis, kurie kreipiasi į Vyriausybę. Taigi Vyriausybės kanceliarija turėjo teisę pagal jai nustatytas funkcijas spręsti pareiškėjų 2018-12-18 prašyme (skunde) nurodytus klausimus.
Teismas pastebi, kad Vyriausybės kanceliarijos veiksmai, persiunčiant pareiškėjų prašyme suformuluotus klausimus dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimo nagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, laikytini tinkamais. Pažymėtina, kad pagal Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr. 851, 7 punktą, vienas iš Teisingumo ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką nacionalinės teisinės sistemos plėtros, civilinės teisės, civilinio proceso, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo, administracinės teisės, administracinių nusižengimų teisenos, administracinių bylų teisenos, srityse ir organizuoti, koordinuoti bei kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą. Siekdama jai nustatytų tikslų Teisingumo ministerija rengia nacionalinės teisinės sistemos plėtros, civilinės teisės, civilinio proceso, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo, administracinės teisės, administracinių nusižengimų teisenos, administracinių bylų teisenos, sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, derina registrų veiklą reguliuojančių įstatymų projektus. Taigi matyti, kad būtent Teisingumo ministerijai nustatyta pareiga inicijuoti teisės aktų pakeitimus administracinių bylų teisenos srityse, todėl tokios funkcijos įgyvendinimas priklauso būtent Teisingumo ministerijai, o ne Vyriausybei ir Vyriausybės kanceliarija pagrįstai šią pareiškėjo prašymo dalį persiuntė Teisingumo ministerijai pagal VAĮ 14 straipsnio 8 dalį.
Teismas papildomai pastebi, kad pareiškėjų nurodoma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis (teisės akto redakcija, galiojusi 2018-12-18 prašymo pateikimo metu, t. y. nuo 2018-06-01) ginčo teisiniams santykiams netaikytina, nes ji reglamentuoja valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų klausimą, o nagrinėjamu atveju ginčas dėl tokio pobūdžio santykių nėra keliamas.
Lietuvos administracinių ginčų komisija ginčijamu 2019-01-16 atsakymu į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos persiųstą raštą Nr. PAS-12 paaiškino, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija neturi teisės reikalauti, kad bylos šalys pateiktų tiek skundo, jo priedų ir atsiliepimo egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai bylos šaliai, ir neturi teisės savo iniciatyva ir valstybės biudžeto lėšomis daryti bylos kopijas šalims.
Teismo vertinimu, Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019-01-16 atsakymas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, toks atsakymas atitiko Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos prašymą paaiškinti ar teisėtai buvo reikalaujama mokėti už atsiliepimo priedų kopijas per banką. Teismas pažymi, kad ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką nustato Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas. Iš šio įstatymo turinio matyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijai, nagrinėjant asmenų skundus ar prašymus ikiteismine tvarka, nėra nustatyta reikalavimo šalims pateikti atsiliepimų kopijų skaičių atsižvelgiant į byloje esančių šalių skaičių. Taigi pareiškėjų nurodomi argumentai, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija turėtų nemokamai pateikti atsiliepimą su visais priedais prieš posėdį ar po jo. Lietuvos administracinių ginčų komisija pagrįstai ginčijamu 2019-01-16 nurodė besivadovaujanti Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 200-09-01 nutarimu Nr. 1039, ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko 2014-08-22 įsakymu Nr. 6P-16 „Dėl užmokesčio dydžio nustatymo už dokumentų kopijų parengimą“.
Teismo vertinimu, Lietuvos administracinių ginčų komisija Vyriausybės kanceliarijos prašymą įgyvendino tinkamai, ginčijamu 2019-01-16 raštu paaiškino kopijų už atsiliepimus su priedais apmokėjimo tvarką, nurodė svarstanti galimybę papildyti Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymą atitinkamomis nuostatomis dėl šalių pareigos pateikti tiek atsiliepimo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai bylos šaliai ir dar liktų vienas egzempliorius komisijai. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo naikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019-01-16 atsakymo pareiškėjų nurodytais motyvais.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019-02-06 atsakymu į pareiškėjų 2018-12-18 skundą (prašymą) paaiškino, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija neturėjo pareigos taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio nuostatų, nes jos reglamentuoja teismo pirmininko, teisėjo pareigas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu. Teismo vertinimu, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymas Lietuvos administracinių ginčų komisijai nagrinėjant skundu ar prašymus ikiteismine tvarka, taikomas tik tiek, kiek jos reglamentuoja išankstinį skundų nagrinėjimą ikiteismine tvarka (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 3dalis), Teisingumo ministerija savo atsakymą į pareiškėjų skundą pagrindė tinkamai.
Teismas pažymi, kad pagal Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu, 8.1 papunktį, Teisingumo ministerija rengia nacionalinės teisinės sistemos plėtros administracinės teisės, administracinių nusižengimų teisenos, administracinių bylų teisenos sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus. Taigi ginčijamame 2019-02-06 rašte Teisingumo ministerija pagrįstai, įgyvendinama jai nuostatose įtvirtintą funkciją, nurodė svarstysianti galimybę inicijuoti Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo pakeitimus pareiškėjų nurodytu klausimų dėl atsiliepimų kopijų teikimo.
Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, nagrinėdamos pareiškėjų 2018-12-18 skundą laikėsi VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, ginčijamus raštus grindė tiek teisės aktų nuostatomis, tiek pareiškėjų pateiktais reikalavimais, šie raštai yra aiškūs, priimti remiantis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, pateikta aiški institucijos pozicija pareiškėjų prašytais klausimais. Tuo tarpu Lietuvos administracinių ginčų komisija, ginčijamu 2019-01-16 raštu atsakydama į Vyriausybės kanceliarijos prašymą, taip pat pateikė teisės aktais pagrįstą informaciją dėl atsiliepimų apmokėjimo tvarkos, su kuria teismas sutinka.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų ginčijami Vyriausybės kanceliarijos raštas, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko V. K. 2019-01-16 raštas Nr. 19R-124 ir Teisingumo ministerijos 2019-02-06 raštas Nr. (1.23)72-706 yra pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, todėl jų naikinti teismas neturi pagrindo nei pareiškėjų nurodytais, nei kitais motyvais. Konstatavus, kad ginčijami raštai yra pagrįsti bei teisėti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją pareiškėjų 2018-12-18 dienos skundą perduoti nagrinėti iš esmės Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Taigi pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų R. A. ir G. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.