Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-10 · Administracinė byla Nr. I-162-554/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-10
Bylos Nr.
I-162-554/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00868-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-162-554/2017.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00868-2016-5.Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.; 1.9.; 3.5.; 21.2.; 22.1.; 55.1.1..(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Deivydui Aidukui, Vaigai Snieganaitei,dalyvaujant pareiškėjui - J. J. ,

pareiškėjo atstovo - Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei D. D. ,

atsakovo - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei I. J. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2016-05-20 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2016-04-18 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. P1-73, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir jo atstovė paaiškino teismo posėdžių metu, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas nuo 2011 metų, taip pat ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo profesinės sąjungos renkamojo organo – valdybos narys. Duomenys apie tai yra Juridinių asmenų registre, taip pat apie tai buvo informuotas ir atsakovas. Profesinė sąjunga skyrių yra įsteigusi ir Alytaus regiono AAD, o pareiškėjas išrinktas šio skyriaus pirmininku. Apie tai atsakovas taip pat buvo informuotas. Atsakovas, nenuginčijęs profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, skundžiamu įsakymu nepagrįstai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Tai iš esmės reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d.. Be to, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta išimtinai tik dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje bei ginant kitų departamento darbuotojų interesus.

Atsakovas atsiliepime į skundą, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžių metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, taip pat atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, jog prieš skiriant tarnybinę nuobaudą profesinei sąjungai buvo pasiųsti net 2 raštai, kuriuose buvo prašoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Kartu su prašymu buvo pateikta ir visa reikalinga medžiaga dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, kadangi padarė išvada, jog tarnybinė nuobauda skiriama dėl pareiškėjos veiklos profesinėje sąjungoje.

Atsakovas ir jo atstovė taip pat pabrėžė, kad Valstybės tarnybos įstatymas atsakovui nenustato pareigos prieš skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui gauti profesinės sąjungos sutikimą, taip pat nenustato tokio nesutikimo apskundimo tvarkos. Dėl šios priežasties atsakovas profesinės sąjungos nesutikimo ir neginčijo teisme. Be to, profesinė sąjunga skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą turi vertinti tik tuo aspektu, ar nuobauda neskiriama už asmens veiklą profesinėje sąjungoje. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjunga, priimdama sprendimą nesutikti su siūloma skirti pareiškėjui tarnybine nuobauda, nenurodė jokios tokio savo sprendimo apskundimo tvarkos.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas nesutinka su paskirta tarnybine nuobauda pirmiausia dėl to, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta atsakovui nenuginčijus teisme profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą ir taip pat dėl to, jog jo veiksmuose nėra jokių teisės aktų pažeidimų sudėties.

Administracinės bylos faktinių duomenų visumą patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2016-04-18 Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. P1-73 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J. " pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b.l. 9). Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad pareiškėjas, eidamas Alytaus regiono AAD Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigas, 2016-01-21, 2016-01-22 neteisėtai slapta darbo vietoje įrašinėjo bendradarbių bei vadovybės pokalbius, viešai kritikavo savo kolegas ir departamento vadovybę, skleisdamas melagingą informaciją, ir tuo diskreditavo savo kaip pareigūno ir institucijos vardą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir ginčijamame įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. reikalavimus, kurie jį įpareigoja laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (b.l. 10-15).

Administracinėje byloje iš esmės nėra ginčo, kad pareiškėjas yra Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojas ir, tuo pačiu, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo organo (valdybos) narys ir šios Profesinės sąjungos skyriaus, įsteigto Alytaus regiono AAD, pirmininkas. Atsakovas, prieš skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, 2016-03-14 raštu Nr. (5.3)-V8-525 „Dėl išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo valdymo organo sutikimo“ ir 2016-04-05 raštu Nr. (5.3)-V8-687 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-03-14 rašto Nr. (5.3)-V8-525 „Dėl išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo valdymo organo sutikimo“ papildymo“ kreipėsi į Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinę sąjungą prašydamas išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo valdymo organo sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjungos valdybos pirmininkas 2016-03-29 raštu Nr. LAA17-21(16) „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, taip pat 2016-04-15 raštu Nr. LAA17-25(16) informavo atsakovą, kad nesutinka, jog pareiškėjui būtų paskirta tarnybinė nuobauda (b.l. 16-18). Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos valdyba nesutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą iš esmės grindė tuo, kad tarnybinio nusižengimo išvada suformuluota abstrakčiai, paremta nepatikrinamais (nepatikrintais), subjektyviais vertinamaisiais teiginiais. Nesutikimas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą taip pat buvo grindžiamas ir tuo, jog tikrasis tarnybinės nuobaudos tikslas yra nubausti pareiškėją už jo aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje.

Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. reglamentuoja, kad įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams, prieš skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Profesinių sąjungų įstatymas yra specialusis teisės aktas, nustatantis inter alia profesinių sąjungų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais ginant savo narių interesus. Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 1 d. 7 p. valstybės tarnautojams garantuojama teisė būti ir profesinių sąjungų nariais, todėl jiems turi būti taikomos ir atitinkamos garantijos, numatytos Profesinių sąjungų įstatyme. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (Valybės tarnybos įstatymo 5 str.). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. nuostatos dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti drausmines nuobaudas įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams yra taikytinos ir valstybinėse institucijose veikiančių valstybės tarnautojų profesinių sąjungų renkamojo organo nariams. Akivaizdu, kad Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų teisių ir garantijų apimtys profesinių sąjungų veiklos srityje negali būti siauresnės negu, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų (ABTĮ 57 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-01-14 nutarime taip pat yra išaiškinęs, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

Paminėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, jog būtų išvengta galimybės diskriminuoti tarnautojus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje - t. y., jog su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teisės (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-04-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004). Administracinių teismų jurisprudencijoje laikomasi praktikos, kad nesant tiesioginės normos, reglamentuojančios darbdavio teisę ginčyti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, darbdavys pagal Darbo kodekso 134 str. 3 d. analogiją (DK 9 str. 1 d.) turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas gali tokį atsisakymą panaikinti, jeigu darbdavys įrodys, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-06-25 nutartis administracinė byla Nr. A662-368/2012).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje profesinė sąjunga du kartus atsisakė duoti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą ir pabrėžė, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl pareiškėjo veiklos profesinėje sąjungoje. Atsakovas, nenuginčijęs profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, skundžiamu įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta be išankstinio profesinės sąjungos sutikimo. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo arba jo nenuginčijus teisme, yra esminis procedūrinis pažeidimas, esantis pakankamu pagrindu paskirtai tarnybinei nuobaudai panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-04-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, 2004).

Teismas taip pat pabrėžia, kad pagal ABTĮ 13 str. 1 d. (iki 2016-07-01 galiojusi redakcija) nuostatas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (ABTĮ 13 str. 2 d., 20 str.). Teismų įstatymo 33 str. 4 d. taip pat nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Įvertinus ginčo situaciją bei jos teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad nukrypti nuo jau suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

Surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad skundžiamas įsakymas naikintinas dėl esminio procedūrinio pažeidimo - t.y. dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo be išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo, nulėmusio įsakymo neteisėtumą ir nepagrįstumą (ABTĮ 88 str. 2 p., 89 str. 1 p., 3 p.).

Kadangi nagrinėjamojoje byloje egzistuoja savarankiškas ir akivaizdus įstatyminis pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą, todėl teismas nevertina kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl skundžiamo įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2016-04-18 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. P1-73, kuriuo J. J. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius