Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-07-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2039-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-13
Bylos Nr.
A15.-2039-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01581-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Evelina Petraitienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. R.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Nr. A15-2039-1057/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01581-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.9.7.2.; 16.9.10.; 21.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą, kurioje D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini) traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2018-07-28 apie 21.26 val. Vilniaus m. sav., Vilnius, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automnobilį Nissan Almera, valst. nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė namo tvorą ir ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus. Vairavo automobilį neturėdamas šios teisės.

D. R. apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą buvo informuotas surašant administracinio nusižengimo protokolą, jam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje. Pažymėtina, kad byla teisme gauta 2020-06-23, t. y. tą pačią dieną, kada buvo paskirtas posėdis. Protokole D. R. nurodė, jog su pažeidimais sutinka, teisme nedalyvaus. Gavus bylą tą pačią dieną kada buvo paskirtas posėdis, posėdis buvo perkeltas į 2020-07-08 dieną. Susisiekus su D. R. telefonu, jis informavo, kad informaciją apie posėdžio laiką ir vietą suprato, tačiau paaiškino, kad teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja. Į 2020-07-08 teismo posėdį jis neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Teismas daro išvadą, kad D. R. vengia atvykti į bylos nagrinėjimą, todėl administracinio nusižengimo byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių priimti procesinį sprendimą, byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Administracinio nusižengimo protokole D. R. nurodė, jog su pažeidimais sutinka, labai gailisi (b. l. 1)

Paaiškinime D. R. nurodė, kad 2018-07-28 maždaug 13.00 val. be mamos leidimo, paėmė automobilį Nissan Almera, valst. nr. (duomenys neskelbtini), bevažinėdamas su draugu, buvo neatidus ir nesuvaldęs automobilio, nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo tvorą. Po ko išsigandęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Policijai nepranešė, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Po įvykio atvažiavo prie parduotuvės, prie jo privažiavo policija (b. l. 2).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosiojo patrulio A. T. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018-07-28 dirbdamas su Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrule, apie 21.26 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) kur į pranešėjos tvorą atsitrenkė automobilis, kuris pasišalino. Atvykus minėtu adresu, kreipėsi (duomenys neskelbtini) namo gyventoja, kuri paaiškino, kad apie 21.25 val. būdama namuose išgirdo stiprų smūgį ir pamatė, kaip į jos namo tvorą yra atsitrenkęs automobilis Nissan Almera, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, netrukus vyriškis iš įvykio vietos pasišalino. Automobilį vairavo toje pačioje sodo bendrijoje gyvenantis iš matymo pažįstamas vyriškis, tačiau nurodyti jo adresą atsisakė, bijodamas keršto (b. l. 3).

Eismo įvykio schemoje užfiksuota eismo įvykio vietą (b. l. 4).

Policijos ataskaitų žiūryklėje Polis užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės (b. l. 6).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio Nissan Almera, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra D. R. (b. l. 7).

Šalies argumentai

E. P. paaiškinime nurodoma, kad 2018-07-28 apie 21.25 val. išgirdo šalia namų stiprų smūgį. Pamatė, kad į jos namo tvorą atbulai važiuodamas įvažiavo automobilis, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo neblaivus ir bandė nuvažiuoti, neklausydamas jos pasakymo, jog sugadino 1-ą tvoros segmentą. Vairuotojas yra bendrijos gyventojas, tačiau jis automobilio neturi. Mano, kad automobilis gali priklausyti šalia sėdėjusiam gyventojui. Pasakius, kad jei pabėgs, iškvies policiją, prie vairo persėdo šalia sėdėjęs girtas vyras ir piktybiškai pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 8).

D. R. paaiškinime nurodoma, kad 2018-07-28 iš sodo kiemo dingo automobilis Nissan Almera, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Liepos 29 dieną, automobilį rado Antavilių g. , Vilniuje. Tą pačią dieną išaiškėjo, kad automobilį buvo paėmęs sūnus D. R.. Jokių pretenzijų neturi (b. l. 10)

E. B. paaiškinime nurodoma, kad 2018-07-28 automobilį Nissan Almera, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. R., kuris atsitrenkė į namo tvorą, (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad pavairuotų automobilį, tada jie apsikeitė vietomis ir išvažiavo (b. l. 14)

Žemesnės instancijos teismas

Byloje pateiktos įvykio vietos nuotraukos (b. l. 19).

Byloje pateiktas el. susirašinėjimas, kuriame nurodoma, kad BTA draudimas išmokėjo 560 Eur (b. l. 16)

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, ANK 426 straipsnio 2 dalį

ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pripažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai – tarnybiniai pranešimai (b. l. 3), policijos atsakaitų žiūryklėje POLIS užfiksuoti duomenys (b. l. 6), E. P. paaiškinimas (b. l. 8), E. B. paaiškinimas (b. l. 14), bei kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad D. R., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė namo tvorą ir ją apgadino, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šiuo atveju D. R. veika atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatytą eismo įvykio sąvoką, todėl darytina išvada, kad jam kilo Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta pareiga ir jis privalėjo pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį, tačiau to nepadarė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl vairuotojų pasitraukimo iš eismo įvykio vietos yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Pagal minimo pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai patvirtinta, jog D. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Jo padarytą nusižengimą ir kaltę įrodo jo paties prisipažinimas ir paaiškinimas, jog be mamos leidimo pasiėmė jai priklausantį automobilį, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į namo tvorą, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema užfiksuoti duomenys, nuotraukos, esančios byloje. Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad už tvoros apgadinimą buvo sumokėta 560 Eur išmoka, kas neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl D. R. administracinis nusižengimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 426 str. 1 d.

Dėl nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo

Už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 300 iki 560 eurų. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriama bauda nuo 850 iki 2000 eurų. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.(ANK 426 str. 7 d.). Taip pat už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį: šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, asmuo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones sukėlė eismo įvykį, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio turto nežymų apgadinimą bei pasišalino iš eismo įvykio vietos; taip pat į pažeidėjo asmenybę, teismų sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebaustas, duomenų dėl teistumo nepateikta. D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, D. R. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalies sankcijoje, už ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą minimali bauda, numatyta šios dalies sankcijoje.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka – galutinė nuobauda administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Įvertinus tai, kad D. R. praeityje nebaustas administracine tvarka, teismas sprendžia, kad D. R. neskirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju netaikytinas transporto priemonės, kuri priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, konfiskavimas, nesant duomenų, kad automobilio savininkas D. R. žinojo apie automobilio panaudojimą administracinio nusižengimo įvykdymui, nenustatyta kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų (ANK 29 str. 4 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 423 straipsniu, 426 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu, teismas

nutaria:

D. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 300 EUR (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

D. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 850 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą - 850 EUR (aštuonių šimtų penkiasdešimties) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20115763102.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: