Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-169-555/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-09-19Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
2A-169-555/2012
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01877-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
V. A.
Ieškovas
I. V.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos VTAS
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-169-555/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Eridana Paltanavičienė
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01877-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1;114.11;121.18;121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui V. A., institucija teikianti išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos VTAS, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004-04-15 priimtu teismo įsakymu priteistą vaikui išlaikymo dydį ir nuo ieškinio teismui padavimo dienos priteisti iš atsakovo dukrai I., gimusiai 2004-01-08, išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 400 Lt iki dukters pilnametystės, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas. Nurodė, kad nuo 2004 metų , kada buvo priteistas išlaikymas po 125 Lt kas mėnesį, ženkliai pakito dukters, kuri auga ir bręsta, poreikiai, todėl priteistas iš atsakovo išlaikymo dukrai dydis jos poreikių nebeatitinka ir yra nepakankamas. Nuo šių metų dukra pradėjo lankyti mokyklą, dėl to ieškovė patiria papildomų išlaidų, susijusių su mergaitės išruošimu mokyklai. Dukrai reikalingos ne tik pastovios įprastinės visiems vaikams išlaidos, tačiau ir papildomos, kadangi mergaitė yra linkusi sirgti peršalimo ligomis. Ieškovės turtinė padėtis buvusi išlaikymo priteisimo momentu ir šiuo metu beveik nepakitusi - turto neturi, gauna minimalias pajamas. Kitų išlaikytinių neturi, santuokos nesudariusi. Jos mėnesinės pajamos yra apie 700 Lt. Išgyventi joms padeda ieškovės draugas, pas kurį jos su dukra ir gyvena, tačiau ir šio pajamos minimalios. Daugiau neturi kas galėtų paremti materialiai. Nurodė, kad dukrai mėnesiui reikalinga išlaikymo suma ne mažiau kaip 800 Lt, todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai, išlaikymo pareigą jai ir atsakovui dalinti pusiau.

Atsakovas V. A. sutiko, kad mergaitės poreikiai nuo 2004 metų pakito, dėl to sutiko mokėti dukrai išlaikymo po 200 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė 2004-04-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai Ivetai po 125 Lt kas mėnesį ir priteisė iš atsakovo V. A. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai I. A. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki mergaitės pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė I. V. dukrai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo nukreipė vykdyti skubiai, iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis buvusi teismo sprendimo dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priėmimo momentu ir dabar, iš esmės nepasikeitė - ieškovė neturėjo tuo metu ir dabar neturi jokio vertingesnio turto, jos mėnesinės pajamos –apie 700 Lt atlyginimas ir 125 Lt išmoka iš Garantinio vaikų fondo, ieškovė daugiau išlaikytinių neturi, santuokos nesudariusi, gyvena pas draugą, kurio pajamos taip pat minimalios. Teismas vadovaudamasis viešo registro duomenimis sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo 2004 metais gerėjo- jis 2005 metais įsigijo transporto priemonę, atsakovas kitų išlaikytinių neturėjo ir šiuo momentu jų neturi, santuokos nesudaręs. Teismas sprendė, kad aplinkybės dėl silpnos sveikatos, kuri galėtų turėti įtakos atsakovui, t.y. riboti jo galimybes dalyvaujant su kitais darbo ieškančiais asmenimis lygiavertėje darbo paieškoje, atsakovas neįrodė. Pažymėjo, kad atsakovui darbo pobūdžio ribojimas nustatytas terminuotai, atsakovas yra jauno amžiaus, net ir esant gydytojų rekomendacijai nedirbti tam tikrų darbų, jo darbingumas nėra ribotas, be to, kaip atsakovas pats nurodė, prieš tris metus atliko statybos remonto darbus. Teismas darė išvadą, jog atsakovas turi galimybes, ne menkesnes nei ieškovė dirbti ir uždirbti bent minimalų darbo užmokestį, iš kurio galėtų skirti lėšų dukters poreikių tenkinimui. Kitokio pobūdžio atsakovo veiksmai gali būti laikomi, kaip vengimas išlaikyti savo vaiką, kas yra laikoma nusikalstama veika ir baustina baudžiamojo įstatymo tvarka (LR BK 164 str.). Teismas nurodė, kad ieškovės paskaičiavimu šalių nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį reikia apie 800 Lt, mergaitės poreikiai įprastiniai, tačiau ji linkusi sirgti peršalimo ligomis. Teismas sutiko, kad tėvams neturint galimybių tenkinti visus vaiko poreikius gali būti ribojamos vaiko pramogos (kinas, kelionės, išvykos ir pan.), tačiau kartu atkreipė dėmesį, jog ieškovė, apskaičiuodama vaikui reikalingo išlaikymo dydį neįskaičiavo lėšų, skirtų būsto išlaikymo išlaidoms apmokėti (vanduo, elektra, šiukšlės, šildymas), taip pat nevertino išlaidų, kurias patiria kiekvienas vaikus auginantis tėvas, tokių kaip vaiko aplinkos pritaikymas prie augančio vaiko, susidėvinčių daiktų įgijimo išlaidų, jų priežiūros ir t.t. Teismas, įvertinęs, kad 2004-04-14 teismo įsakymu priteista iš atsakovo 125 Lt dydžio išlaikymo mėnesinė suma patenkinti augančios ir bręstančios mergaitės poreikių nebegali, nes šie jau yra keliskart didesni, todėl atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimą ir jos nurodytą vaiko poreikių dydį, atsakovo dalinį sutikimą su ieškiniu, t.y. sutikimą mokėti kas mėnesį dukrai po 200 Lt, įvertinęs abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, vienodą šalių turtinę padėtį, darė išvadą, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui dydis įrodytas ir pagrįstas, visiškai atitinka protingumo kriterijų, nes tokia išlaikymo sumą tenkins tik būtinus vaiko poreikius ir neapsunkins atsakovo, kuris šiai dienai nesiima jokių veiksmų, kad teiktų savo dukrai bent minimalų išlaikymą, teismas nenustatė jokių duomenų, dėl ko didesnė išlaikymo pareigos dalis turėtų būti perkelta vienai ieškovei, todėl išlaikymo pareiga dalintina pusiau.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir iš atsakovo V. A. nepilnametės dukters Ivetos išlaikymui priteisti materialinį išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį. Mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Nurodo, kad teismas priteisdamas iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dukrai , iš esmės nukrypo nuo išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei jo – atsakovo, kadangi ji gauna pastovias pajamas kas mėnesį, kai tuo tarpu jis negauna jokių pajamų. Taip pat mano, kad teismas netinkamai vertino jo – atsakovo darbingumo galimybes. Nurodo, kad nors byloje yra pateikta pažyma, jog jam nustatytas darbo pobūdžio ribojimas, teismas laikė, kad atsakovo darbingumas nėra ribotas. Pažymi, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti sunkaus ir protinio darbo, o tai labai apriboja galimybes šiandieninėje darbo rinkoje greitai susirasti gerai apmokamą darbą. Apelianto nuomone, jo galimybės teikti dukrai tinkamą išlaikymą yra ribotas dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė I. V. pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo pasikeitus vaiko poreikiams.

Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įrodymus įvertino remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, todėl jo nustatyti faktai yra labiau tikėtini kaip faktiškai egzistavę (CPK 185 straipsnis). Teismas taip pat daro išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų visuma, ją įvertinus tikimybių pusiausvyros principu, būtent ir leidžia padaryti tas išvadas, kurias ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl tarp šalių kilusio ginčo.

Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laiką, todėl pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis.

Nagrinėjamu atveju ginčo, jog nepilnametės dukters poreikiai padidėjo, nėra, tačiau atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog šalių turtinė padėtis yra vienoda. Nurodo, kad teismas, paskirstydamas išlaikymo dydį šalims, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas negauna pastovių pajamų, dėl ko jo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovės ir atsakovės dukra gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, kuris atitinkamai didėja vaikui augant ir jo poreikiams didėjant (ką pripažino ir pats atsakovas), suteikia gyvenamąjį būstą. Teismas pažymi, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, be to atsakovas neužtikrina reguliaraus ir pakankamo išlaikymo. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, bei, kad dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas tinkamai įvertino atsakovo pateiktą UAB Mirameda“ pažymą, jog atsakovui darbo pobūdžio ribojimas yra nustatytas tik terminuotai, ir atsakovui nepateikus kitų duomenų apie jo prarastą darbingumą (atsakovas šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir prie apeliacinio skundo), pagrįstai darė išvadą, kad atsakovo darbingumas nėra ribotas. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovui neteikiant pastoviai priteisto išlaikymo dukrai, duomenų, kad apeliantas siekė kokiu nors būdu gauti pajamų, taip pat nepateikta. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas