Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-86-264/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
2A-86-264/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Žibutė Budžienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas
E. D.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
I. M.
Advokatai
Eglė Grucytė
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-86-264-2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė
Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2; 121.15; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Žibutės Budžienės ir Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Onai Martinaitytei,

dalyvaujant ieškovei E. D., ieškovės atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretysis asmuo I. M., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. D. patikslintu ieškiniu (1t.b.l. 89-91) prašė priteisti iš atsakovo 63000 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2009-10-18 kilusio gaisro metu gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), išdegė atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos, sudegė grindys, pertvaros, perdanga bei dalis stogo konstrukcijų. Gesinant gaisrą, buvo sulietos ieškovės gyvenamosios patalpos, dėl ko įlinko lubos, išsipūtė ant grindų ištiestos ištiestos medžio plaušo plokštės, permirko sienos, nukrito tapetai, susikraipė langai, durys, visiškai sugadinti baldai. Buto atkuriamoji vertė yra 63 000 Lt, šiuos nuostolius prašo priteisti iš atsakovo CK 6.263 str. pagrindu, nes atsakovas netinkamai vykdė nekilnojamojo turto priežiūrą, laiku neatliko inžinerinių sistemų ar įrangos remonto darbų, todėl yra kaltas dėl pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). 2009-10-18 šio namo 3 bute, priklausančiame atsakovui, kilo gaisras. Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2009-10-18 akte gaisro kilimo priežastimi nurodytas gedimas elektros įvade. Gaisro metu vandeniu buvo sulietos namo gyvenamosios patalpos, tame tarpe ir ieškovės butas. Žalos dydžiui nustatyti ieškovės prašymu 2010-09-10 nutartimi buvo paskirta ekspertizė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo tinkamumo klausimas buvo sprendžiamas, tačiau ieškovė nesutiko pakeisti atsakovo, todėl byla išnagrinėta iš esmės atsakovu toliau paliekant Kauno miesto savivaldybę. Nors Kauno miesto savivaldybė yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė, tačiau registre taip pat yra duomenys, jog butas yra išnuomotas byloje trečiuoju asmeniu patrauktai I. M.. Gaisro priežastimi buvo gedimas elektros įvade, kuris, kaip patvirtino pati ieškovė, buvo 3 bute. Šio buto nuomininkė I. M. 1999-10-22 sudarytos Gyvenamosios patalpos sutarties 2.19p. įsipareigojo laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių, o 2.3.4p. - pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus. Teismas sprendė, kad gaisro kilimas dėl netvarkingos elektros instaliacijos suponuoja išvadą, jog buto nuomininkė I. M. nevykdė sutartinės prievolės tinkamai prižiūrėti nuomojamas patalpas ir jomis rūpintis, laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių, remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją, todėl už žalą, atsiradusią gesinant jos bute gaisrą privalo atsakyti ji, o ne buto savininkė Kauno miesto savivaldybė. Todėl teismas ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

Šalies argumentai

Ieškovė E. D. apeliaciniu skundu (2t.b.l. 15-18) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovo 63 000,00 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas pažeidžia jos teises, priimtas pažeidžiant materialinės bei procesines teisės normas, todėl naikintinas dėl sekančių motyvų:

1. Gaisras įvyko dėl atsakovo kaltės, nes jis laiku nesiėmė atlikti jam tiek pagal įstatymus, tiek pagal 1999-10-22 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nuostatas privalomai atlikti kapitalinio remonto jam nuosavybės teise priklausančiame bute esančių inžinierinių sistemų, taip pat pačiose inžinierinėse sistemose, nekontroliavo trečiojo asmens I. M. tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai. jog vykdydamas imperatyvias įstatymo normas būtų daręs jam nuosavybės teise priklausančio turto kapitalinį remontą, nepaisant to, jog dar 1982-12-17 LTD Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamas turtas buvo pripažintas avariniu, taip pat bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog niekada nebuvo tikrinama nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovui, būklė, nebuvo tikrinama ar nuomininkas tinkamai, pagal paskirtį naudojasi jam išnuomotu būtu, ar tinkamai jį prižiūri ir rūpinasi. Atsakovas būdamas rūpestingas ir atidus nekilnojamojo turto savininkas, privalėjo rūpintis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, buto inžinieriais tinklais, jų priežiūra bei tinkama eksploatacija. Atsakovo neveikimas ir lėmė jam nuosavybės teise priklausančiame bute gaisro kilimą, ko pasėkoje buvo užlietos ieškovės gyvenamosios patalpos.

2. Kauno miesto savivaldybės administracija, nustačiusi, jog gaisras jai nuosavybės teise priklausančiame bute kilo dėl nuomininko kaltės, pagal 1999-10-22 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.4 p., turi teisę į nuostolių atlyginimą. Kadangi ieškovė jokių teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi, jokių sutarčių su fiziniais asmenimis dėl aukščiau minimo buto naudojimo nėra sudarius, tai ji neturi jokio juridinio pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo iš trečiųjų asmenų. Teismas savo sprendime nurodė, jog registrų centro duomenimis butas yra išnuomotas trečiajam asmeniui I. M., todėl ji ir turi būti atsakinga už žalos atlyginimą. Tačiau šis asmuo išnuomotame bute negyvena jau penkerius metus, jo nevaldo, nesinaudoja. Procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai I. M. šioje byloje buvo įteikiami per seniūniją. Šie faktai dar kartą patvirtina jau aukščiau išdėstytą nuostatą, jog atsakovas netinkamai prižiūri jam nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir yra atsakingas už padarytą žalą.

3. Žalos dydis yra įrodytas teismo eksperto išvadomis, kuriose yra nurodyta, jog buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė yra 63 000 Lt, neįskaitant namų apyvokos daiktų. Kadangi atsakovas neprieštaravo ekspertizės skyrimui, ekspertizės akte nurodytų išvadų neginčijo įstatymo nustatyta tvarka, tai suponuoja nuostatą, jog atsakovas sutinka su eksperto kompetencija, ekspertizės akte išdėstytais faktais ir aplinkybėmis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog nuomininkė I. M. neatliko ar netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Teismas pagal LR CPK 185 straipsnį nepasisakė ir neįvertino priemonių, kurių ėmėsi savivaldybė, nepakankamumo siekiant užtikrinti pastato saugumą.

4. Sąlygos būtinos civilinei atsakomybei yra nustatytos. Atsakovo kaltė yra visiškai įrodyta, nes byloje nėra teikta jokių įrodymų apie tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracija būtų ėmusis kokių nors veiksmų ar atlikusi jai nuosavybės teise priklausančio buto remonto darbus, nors dar 1982-12-17 LDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) butas buvo pripažintas avariniu, nekontroliavo nuomininkės, nesiėmė jokių veiksmų tinkamai nekilnojamojo turto priežiūrai. Tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių padarinių buvo tiesioginis ryšys. Šį faktą patvirtina ir teismo eksperto išvados, esančios byloje. Tai yra Kauno miesto savivaldybės netinkamas, nepakankamas tausojimas jai nuosavybės teise priklausančio turto sąlygojo žalos atsiradimą apeliantei. Remiantis LR Konstitucijos 23 straipsniu, kuris gina savininko teises, šiuo metu apeliantei nuosavybės teise priklausantis turtas yra sugadintas, jai yra padaryta didelė turtinė žala, kurią privalo atlyginti šių objektų savininkas Kauno miesto savivaldybė. Tačiau 2010-02-22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administravimo skyrius nurodo, kad kaltininkas nenustatytas, todėl apeliantei padarytos žalos atlyginti negali, tuo pažeisdami jos kaip turto savininko teises.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t.b.l. 33-38) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-05 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas su skundu nesutinka ir nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog Kauno miesto savivaldybė privalėjo atlikti jai nuosavybės teise priklausančiame bute kapitalinį remontą ir, kad būtent kapitalinio remonte neatlikimas bute sukėlė gaisrą. Pagal 1999-10-12 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.3 punktą I. M. įsipareigojo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontą, o elektros instaliacijos ar įvadinių elektros apskaitos skydelių keitimas apima paprastojo remonto darbus, o ne kapitalinį remontą. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad I. M., o ne Kauno miesto savivaldybė nevykdė sutartinės prievolės tinkamai prižiūrėti nuomojamas patalpas ir jomis rūpintis, laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių, remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją. Nuomos sutartimi buto nuomininkė įsipareigojo pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus, todėl visiškai nepagrįstas, ieškovės motyvas, jog Kauno miesto savivaldybė privalėjo rūpintis išnuomoto I. M. buto inžinieriniais tinklais, jų tvarkymu be tinkama eksploatacija. Apeliantė nurodo, jog nuomos pagrindais I. M. perduodamo daikto trūkumai 1999-10-12 nuomos sutartyje buvo nenurodyti, todėl padarė išvadą, kad atsakovas nuomos pagrindais perdavė daiktą, kuris turi trūkumų, jų nenurodė sutartyje ir nesiėmė jokių veiksmų trūkumams pašalinti. Apeliantės nurodyti argumentai visiškai nesusiję su nagrinėjama byla dėl žalos atlyginimo. Buto nuomininkė I. M. Kauno miesto savivaldybei nereiškė jokių pretenzijų dėl nuomos pagrindais jai išnuomoto buto, kad jis turi trūkumų, kad butas nėra tinkamas naudojimui. Kauno miesto savivaldybės neteisėti veiksmai nėra konstatuoti nei Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos raštuose, nei prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-01171-109, nei ieškovė pateikė tai patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių savivaldybės neteisėtus veiksmus. Todėl civilinei atsakomybei nustatyti nėra privalomų sąlygų - Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, taip pat nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, nebus ir žalos (nuostolių), kadangi nebus priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusios žalos (nuostolių). Ieškovė žalos dydį grindė teismo eksperto išvadomis, kuriose nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė nurodyta 63 000 Lt. Teismo ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2009-10-18 gesinant gaisrą padaryta žala - 23 000 Lt, o ne 63 000 Lt, kaip to reikalauja ieškovė. Negali būti atlyginamos būsimosios, ateityje galimos patirti turtinės išlaidos, nes atlyginama gali būti tik realiai patirta žala, t.y faktiškai patirti turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukentėjo asmens turtinė padėtis. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ieškovei padaryta žala, todėl nebus ir civilinės atsakomybės, kuri atsiranda tik jeigu asmens elgesys yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau daro išvadą, jog teismas pažeidė procesines teisės normas, ir tai turėjo įtakos tam, kad byla buvo išspręsta neteisingai.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Teismas sprendė, kad gaisro kilimas dėl netvarkingos elektros instaliacijos suponuoja išvadą, jog buto nuomininkė I. M. nevykdė sutartinės prievolės tinkamai prižiūrėti nuomojamas patalpas ir jomis rūpintis, laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių, remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją. Teisėjų kolegija su šiomis išvadomis sutinka iš dalies, tačiau mano, kad šios išvados nesudarė pagrindo atmesti ieškinį atsakovo atžvilgiu.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis labiausiai tikėtina 2009-10-18 kilusio gaisro (duomenys neskelbtini) gaisro priežastis – gedimas buto Nr. 3 įvadiniame elektros apskaitos skydelyje, priešgaisrinės tarnybos akte dėl kilusio gaisro nurodoma, jog gaisro priežastis - gedimas elektros įvade ( 1 t. b. l. 8, 53-54, 132, 135). Iš bylos aplinkybių matyti, kad gaisro metu išdegė buto Nr. 3 gyvenamosios patalpos, jame buvę baldai, daiktai, bei virš buto esančios mansardos dalis, apdegė medinės namo stogo konstrukcijos, vandeniu sulietas pirmame aukšte esantis ieškovei priklausantis butas. 1999-10-22 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje numatytos pareigos ne tik nuomininkei I. M. ( daryti einamąjį gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontą, tame tarpe ir pertvarkyti bei remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus), tačiau ir nuomotojo - atsakovo. Pagal nuomos sutarties 4 p. bei CK 6. 492 str. nuostatas nuomotojo pareiga daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą. Pagal LR Statybos įstatymo sąvokas statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus); atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statinio remontas, kai šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai netyrė ir neįvertino atsakovo kaip turto savininko veiksmų (neveikimo) remontuojant ir prižiūrint nekilnojamąjį turtą.

Pastatų savininkas (valdytojas), nesant CK 6. 266 str., 6. 270 str. 2 d. sąlygų, atsako bendraisiais pagrindais, t.y. esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.249 str.). CK 6. 263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Iš atsakovo 2010-01-11 rašto, ekspertizės akto priedų ( 1 t. b. l. 10, 1 tomo gale) matyti, kad po 2009-10-18 kilusio gaisro gyvenamajame name savivaldybei priklausančių patalpų ir inžinerinės įrangos būklė bloga, jas remontuoti ekonominiu požiūriu nenaudinga, 2002-03-27 kadastro duomenimis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) fizinis nusidėvėjimas – 75 procentai, šis namas 1982-12-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas avariniu, 2010-03-20 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priklausančios gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) butai 3,4,5 pripažinti netinkamais gyventi ir išbraukti iš gyvenamųjų patalpų apskaitos.

Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog buto nuomininkė I. M. nevykdė sutartinės prievolės tinkamai prižiūrėti nuomojamas patalpas ir jomis rūpintis, visiškai netyrė ir neįvertino atsakovo – turto savininko veiksmų (neveikimo) civilinės atsakomybės taikymui, tuo pažeidė CPK 183, 185 str. reikalavimus. Dėl šios priežasties buvo neteisingai išspręsta byla, ir tai yra pagrindas sprendimui panaikinti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų kada atliko trečiajam asmeniui I. M. neterminuotai išnuomoto buto Nr. 3 bei jo inžinerinių įrenginių kapitalinį remontą, kad ėmėsi kokių nors veiksmų per visą nuomos sutarties laiką, kad įsitikintų, jog nuomininkė I. M. išnuomotą butą laikė tvarkingą. Pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovė paaiškino, jog niekada nebuvo tikrinama nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovui, būklė, ar nuomininkė tinkamai pagal paskirtį naudojasi jai išnuomotu butu, ar tinkamai jį prižiūri ir rūpinasi (1 t. b. l. 122). Gaisro tyrimo medžiagoje ir prijungtoje baudžiamosios bylos Nr.22-1-01171-09 medžiagoje nėra duomenų apie tyčinius ar neatsargius jame buvusių asmenų veiksmus. Iš baudžiamoje byloje apklaustų liudytojų T. G., A. J. parodymų matyti, kad bute Nr. 3, kuriame kilo gaisras, gyveno ne trečiasis asmuo I. M., o kiti asmenys, su kuriais atsakovo nesiejo jokie nuomos ar subnuomos santykiai. Taip elgdamasis atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš buto savininko, kurio pareiga spręsti, kokias priemones naudoti, organizuoti užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiūrą. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia atsakovo neteisėtą neveikimą, tai - viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama netiesioginį priežastinį ryšį kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartyje B. L., V. I. ir kt. v. notarė S. B. byloje Nr. 3K-3-614/2002 išaiškinta, kad civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui). Todėl atsakovas iš dalies atsakingas už atsiradusias pasekmes, nes pažeidė jam tenkančią pareigą laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad nebūtų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teigia, kad žala atsirado dėl nuomininkės I. M. kaltės, tačiau ši aplinkybė nešalina atsakovo civilinės atsakomybės, kuris nors ir netiesiogiai, taip prisidėjo prie įvykio atsiradimo ir jo pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo bei trečiojo asmens civilinė atsakomybė yra solidarinė, nes žala padaryta bendrais buto savininko ir nuomininkės veiksmais (neveikimu) (CK 6.6, 6.279 str.). Pirmosios instancijos teismas nesiūlė ieškovei į bylą bendraatsakove patraukti ir I. M. (CPK 44, 45 str.), apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas šios galimybės neturi. Byloje buto nuomininkė I. M. yra trečiuoju asmeniu, todėl jos procesinės teisės nepažeistos (CPK 47 str.). Ieškovei pasirinkus atsakovu Kauno miesto savivaldybę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė, nes yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškinio patenkinimo atveju atsakovas turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 6. 280 str.).

Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė G. Bagdonienė (2 t. b. l. 5-6) paaiškino, kad po gaisro name yra atjungtos visos komunikacijos, namas netinkamas gyventi, butas yra sudėtinė fiziškai pažeisto gyvenamojo namo dalis ir kompleksiškai neišsprendus visų namo apgadintų konstrukcijų atstatymo, ieškovės buto eksploatuoti negalima. Buto atstatymui reikia 63 000 Lt, įskaitant 5000 lt paskolą bei 1000 lt kito būsto nuomos išlaidas metams. 2010-10-29 Ekspertizės aktu Nr.E10-09 (7) apgadinto ieškovės 33, 53 kv. m. buto su bendro naudojimo patalpa (1/2 nuo 6, 46 kv. m.) po gaisro atkuriamoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą, yra 56 834 lt, 5000 lt paskolos metinė dalis bei 1000 lt buto savininko išleistos metinės lėšos kito buto nuomai, viso – 63 000 lt. Ekspertizės aktu Nr.E10-09 (7) nustatyta ieškovės buto atkuriamoji vertė 56 834 lt yra pagrįsti nuostoliai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad gyvenamasis namas gresia sugriūti, jame pavojinga gyventi, ieškovė savo bute negyvena, todėl 1000 lt metinės išlaidos kitų gyvenamųjų patalpų nuomai yra protingos ir pateisinamos. Ieškovės pateikta 2010-09-09 vartojimo kredito sutartis nepatvirtina, kad šis kreditas panaudotas buto atstatymui, todėl ekspertizės akte priskaičiuota 5000 lt paskola buto atstatymui nepriteistina (CPK 178 str.).

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 57 834 lt turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 178 str., CK 6. 37 str., 6. 210 str.) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos : 2500 Lt už ekspertizės atlikimą ( 1 t. b. l. 71), 1640 lt žyminio mokesčio dalis už ieškinį (1 t. b. l. 5) bei valstybei - 1735 lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kuris patenkintas, ir nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista bei 15 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu pirmosios instancijos teisme bei 5, 50 Lt pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 3 d., 5 d. 96 str. 1 d.). Ieškovės turėtos 500 lt išlaidos ( 1 t. b. l. 83-85) už UAB „Nekilnojamojo turto paslaugų centrui“ išduotą preliminarią išvadą dėl turto vertės nepriteistinos, nes turto įvertinimas atliktas ieškovės iniciatyva, išvada konsultacinio pobūdžio, todėl ja nesiremiama, nes ji neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. reikalavimų. Ieškovė 2011-02-03 nutartimi (1 t. b. l. 100) ir 2011-07-28 nutartimi ( 2 t. b. l. 29) buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl atmestų reikalavimų dalyje valstybei iš jos nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovės E. D. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (įmonės kodas 111106319, a.s. LT 444010042500010078 banko kodas 40100 AB DnB NORD bankas, Laisvės al. 96, 44251 Kaunas) 57834 lt (penkiasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis litus) žalos atlyginimą, 4140 lt bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 57 834 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. 2010-03-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei E. D. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir 1755, 50 lt bylinėjimosi išlaidas valstybei, įmokos kodas 5660.

Teisėjos Aušra BaubienėŽibutė BudžienėVirginija Gudynienė