- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- 1S-1968-478/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- P. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 93-681 taikyti nuteistajam P. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 93-681 nutarta P. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nuteistąjį paleisti lygtinai, neatlikus 4 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi Komisijos 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 93-681 atsisakyta tvirtinti, motyvuojant tuo, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiks teisingumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmės individualizavimo ir kitų baudžiamosios teisės principų.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi, P. G. skundu prašo ją panaikinti ir pritarti Komisijos nutarimui Nr. 93-681 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, remiantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Nuteistasis skundą motyvuoja tuo, kad teismas jo asmeniškai nepažįsta, nėra matęs, o tarp Komisijoje narių yra ir tokių, kurie asmeniškai dalyvavo jo resocializacijos procese, žino jo asmenybės pokyčius. Psichologinės tarnybos darbuotojai visą jo bausmės atlikimo laiką su juo dirbo, stebėjo jo taisymosi procesą, todėl matydami pokyčius, motyvuotai nusprendė siūlyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Teismas nutartyje neanalizavo jo asmenybę teigiamai apibūdinančių bruožų, tokių kaip darbas pataisos namuose nuo pat bausmės atlikimo pradžios, taip pat darbas už pataisos įstaigos ribų, jog turi 4 paskatinimus, nėra baustas drausmine tvarka, nepadaręs nė vieno vidaus tvarkos pažeidimo. Taip pat nevertinta, kad turi suvirintojo specialybę, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, dengia priteistą civilinį ieškinį, kaltę pripažinęs, kitas teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Nuteistasis nesutinka su pagrindiniu teismo argumentu, jog jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, todėl, pritarus Komisijos nutarimui, lygtinio paleidimo taikymas neatitiks teisingumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmės individualizavimo ir kitų baudžiamosios teisės principų. Tačiau visi šie principai yra įvykdyti jam skiriant bausmę, o BVK 157 straipsnis yra taikomas remiantis jo elgesiu bausmės atlikimo metu, asmenybės charakteristika, resocializacijos rezultatais. Šiuo atveju, jo asmens byloje esanti medžiaga, kurią ruošė kompetentingi asmenys, tiesiogiai dalyvavę jo resocializacijos procese, asmeniškai pažindami jo asmenybės charakterį ir bruožus bei savybes, patvirtina išvadą, jog jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į P. G. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. G. skundas atmestinas.
Skundo nagrinėjimo dienai, nuteistajam likusi neatliktos bausmės dalis yra 2 mėnesiai 7 dienos. BVK 158 straipsnio 5 punktas numato, kad lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai, tačiau aukštesnysis teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.
Šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad pagrindo taikyti P. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra, nors nuteistajam likusi neatlikta bausmės dalis ir nėra didelė.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju šešis metus laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent tam yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Anaiptol, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju, nes lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė.
Nepaisant to, kad, P. G. nuomone, nusikalstamos veikos sunkumo vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu, ši aplinkybė yra pakankamai svarbi ir būtina vertinti kitų aplinkybių kontekste. Aukštesniojo teismo manymu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus itin pavojingo tyčinio nusikaltimo padarymą – žmogžudystę, kurio pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Taip pat svarbu įvertinti ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Ir teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Šiuo atveju, nuteistasis labai sunkų nusikaltimą įvykdė būdamas nepilnamečiu, jam buvo paskirta artima BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui bausmė, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, nėra pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas P. G. griežtą laisvės atėmimo bausmę, gali būti pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.
Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad P. G. jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu jis nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų ir vėl buvo grąžintas atlikti laisvės atėmimo bausmę, taigi, nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir nesugebėjo vykdyti nustatytų švelnesnių apribojimų. Tai teismui suponavo išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas nebūtų efektyvus ir nedarytų nuteistajam poveikio, nes abejotina, kad ir pakartotinai pritaikius lygtinį paleidimą, jis sugebėtų laikytis nustatytų elgesio reikalavimų. Be to, nors nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys yra žemas – 37 balai, tačiau jis artimas vidutinei. Atsižvelgtina ir į Socialinio tyrimo bei Psichologinės tarnybos išvadas, kuriose pažymėti vis dar išliekantys pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai. Visos šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia abejoti sėkmingos probacijos galimybe.
Sutiktina su nuteistuoju, kad yra ir jo elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios, nors konkrečiai nėra išvardintos skundžiamoje nutartyje, nereiškia, jog nebuvo įvertintos apylinkės teismo. Tačiau kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl tokios aplinkybės, jog jis buvo keturis kartus skatintas, dirbo, turi darbinės veiklos planų ir laisvėje, palaiko reguliarius ryšius su artimaisiais, tikisi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, kuria optimistinius ateities planus, kitos palankios aplinkybės, rodančios tam tikrą teigiamą elgesio korekciją, nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai teigiamą, dėl ko jis būtų nusipelnęs į ypač sušvelnintas bausmės atlikimo sąlygas.
Aukštesnės instancijos teismas atmeta nuteistojo argumentus, kad Komisija objektyviau įvertino jo pataisos procesą, nes tarp jos narių buvo ir tokių, kurie asmeniškai dalyvavo jo resocializacijos procese. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Komisija, tiek apylinkės bei apygardos teismai vertina tuos pačius byloje esančius objektyvius duomenis, neturėdami jokių išankstinių (teigiamų ar neigiamų) nuostatų nuteistojo atžvilgiu. Teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimui nėra būtina asmeniškai pažinoti apeliantą, priešingu atveju būtų pagrįsta kalbėti apie teismo šališkumą. Apygardos teismas įvertina byloje surinktus duomenis, Komisijos bei apylinkės teismo priimtus sprendimus bei nuteistojo skundo motyvus ir sprendžia, ar lygtinio paleidimo institutą atsisakyta taikyti pagrįstai.
Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad Komisija per daug sureikšmino teigiamai P. G. charakterizuojančias aplinkybes, jų pagrindu priimdama jam palankų sprendimą, nes tuo buvo ignoruoti bausmės tikslai ir prasilenkta su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje bei neužtikrinti teisingumo principo reikalavimai.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad P. G. pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, probacija nepasieks savo tikslo, todėl pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais ir motyvais dėl jo teigiamų asmenybės bruožų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
nuteistojo P. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.