- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-126-530/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07011-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pažeidėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2015 m. rugsėjo 21 d., 21.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas buvo neatidus, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, vairuotojas nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu A. K. nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. – 30 Eur bauda, pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o nuobaudą pažeidėjui paskyrė vadovaudamasis ATPK 30 str., 33 str. nuostatomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – išteisinti A. K. kaip asmenį, nepadariusį (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinės teisės pažeidimų. Skunde jis teigia, kad su Kauno apylinkės teismo nutarimu nesutinka, nes jis nepagrįstas, priimtas objektyviai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių. A. K. sutinka, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. jo vairuojamo automobilio priekis atsitrenkė į G. Ž. automobilio galinį bamperį, tačiau smūgio nebuvo. Jis išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo ar nebuvo padaryta žala F. T. automobiliui. Pastebėjęs, kad žalos nepadarė, nusprendė G. Ž. apie incidentą papasakoti kitą dieną, nes buvo vėlus vakaras ir nuvažiavo. A. K. nesutinka su skundžiamo nutarimo argumentais. Teismas nagrinėdamas bylą turėjo galimybę išsiaiškinti kokiu tikslu A. K. norėjo kitą dieną užeiti pas kaimyną pasiaiškinti, nors jokių apgadinimų kaimynės automobiliui nepadarė, tačiau teismas to nepadarė. A. K., būdamas doras ir sąžiningas pilietis ir kaimynas, nors jokios žalos kaimynės automobiliui ir nepadarė, kitą dieną norėjo informuoti kaimynus apie įvykį, kad šie, reikalui esant, galėtų apžiūrėti savo automobilį, galbūt buvo padaryti sugadinimai, kurių iš išorės matyti nebuvo. Nuoširdžiai norėjo atlyginti bet kokią su šiuo įvykiu susijusią žalą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad liudytojų A. Ž. ir G. Ž. garažas, kuriame jie buvo įvykio metu, yra nutolęs nuo jų kiemo vartų apie 10 metrų, taip pat, kad galėtų matyti, buvo būtina atidaryti kiemo vartus, kas taip pat užtrunka, ir liudytojai galėjo tiesiog ateiti tik tada, kai jis jau buvo įsitikinęs, kad žalos nepadarė ir sėdo į savo automobilį. Nurodė, kad liudytojai A. Ž. ir G. Ž. sąmoningai galėjo duoti parodymus, kurie patvirtintų jo kaltę, siekdami, kad būtų atlyginta padaryta žala. Teigia, kad nėra įrodyta kaltė bei priežastinis ryšys tarp A. K. veiksmų ir padarytos žalos. Todėl nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, jog žalą atlygino. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015m. gruodžio 11 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš skundo, A. K. prašo išteisinti jį nepadarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinės teisės pažeidimų. Tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka, jog 2015 m. rugsėjo 22 d. jo vairuojamas automobilis AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu atsirėmė į automobilio FORD TRANSIT galinį bamperį, tačiau smūgio nebuvo ir automobiliui FORD TRANSIT žala nebuvo padaryta. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima.
A. K. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys duomenys, kuriuos išsamiai išnagrinėjo ir įvertino apylinkės teismas skundžiamame nutarime. Liudytojai A. Ž. ir G. Ž. parodė, jog tuo metu, kai A. K. atsitrenkė į stovėjusį automobilį, buvo garaže. Išgirdus atsitrenkimo garsą iš karto išėjo į gatvę pasižiūrėti, kas nutiko, tai teužtruko vos keletą sekundžių, nes garažo, kuriame jie buvo, durys buvo praviros, o iki vartų į gatvę buvo vos keli metrai. Pamatė nuvažiuojančią transporto priemonę ir spėjo įsidėmėti jos modelį, spalvą ir valstybinius numerius. Apžiūrėję savo automobilį pamatė, kad buvo nudaužta kairės pusės sparno plastmasė. Dėl šios priežasties iškvietė policiją. Teismo posėdyje kategoriškai teigė, jog A. K. iš automobilio nebuvo išlipęs (b.l. 64-65). Šių liudytojų parodymų nuoseklumą patvirtina ir jų pirminiai paaiškinimai, todėl A. K. paaiškinimai, jog smūgio nebuvo ir jis apžiūrėjęs FORD TRANSIT automobilį jokių apgadinimų nepastebėjo yra vertintini kaip gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, jog susidūrimas buvo pakankamai stiprus, nes būtent automobilių susidūrimo garsas buvo priežastimi, dėl ko liudytojai A. Ž. ir G. Ž. iš karto po susidūrimo nuėjo prie automobilio ir pamatę apgadinimus iškvietė policiją. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog neįtikinama apelianto versija, jog jis po susidūrimo išlipęs apžiūrėjo automobilį FORD TRANSIT, nes tai užima tam tikrą laiko tarpą, kadangi vairuotojas turi ne tik išlipti iš savo automobilio, prieš tai jį tinkamai ir saugiai pastačius, apeiti kitą automobilį ir po to vėl grįžti į savo automobilį, o iš liudytojų parodymų matyti, kad jie iškarto po susidūrimo garso išėjo iš netoli įvykio vietos buvusio garažo, kurio durys nebuvo uždarytos, į lauką ir matė jau nuvažiuojantį automobilį AUDI A6.
Tai, kad automobilis FORDC TRANSIT buvo apgadintas ginčijame nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, taip pat patvirtina ir į įvykio vietą atvykę pareigūnai bei kiti bylos duomenys. Liudytojas M. V. parodė, buvęs įvykio vietoje, patvirtino, kad buvo apgadintas FORD TRANSIT automobilio kairės pusės galinis kampas. Apgadinta nebuvo taip, kad reikėtų ieškoti kur apgadinta (b.l. 53). Kitas įvykio vietoje buvęs pareigūnas A. V. taip pat parodė, kad buvo atplėšta galinio buferio detalė (b.l. 54). Liudytojas V. D., kuris nustatė kam priklauso iš įvykio vietos pasišalinęs automobilis ir skambinęs jo vairuotojui, duodamas parodymus paaiškino, jog jam susidarė įspūdis, kad A. K. žinojo, dėl ko jam skambino pareigūnas (b.l. 54). Byloje esančios transporto priemonių (FORD TRANSIT FT100 ir AUDI A6) techninės apžiūros aktų išvados, patvirtina, kad automobiliai dalyvavo tiriamame eismo įvykyje (b.l. 18-19). Šių išvadų teisingumą teismo posėdyje taip pat patvirtino jas priėmęs ir liudytoju apklaustas specialistas Ž. M., parodęs, jog į nukentėjusiojo automobilį buvo atsitrenkta tiesiogiai, smūgis buvo į kairį bamperio kampą (b.l. 44). Todėl esant įrodymų visumai, pritartina pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad padaryti apgadinimai, nors ir buvo nedideli, tačiau akivaizdūs, ir tai lėmė tolimesnius A. K. veiksmus, tai, kad jis nepasiliko eismo įvykio vietoje, nelaukė ir neieškojo nukentėjusiojo, nors tam buvo visos galimybės, ir nepranešęs nei nukentėjusiajam nei policijai, iš įvykio vietos skubiai nuvažiavo. Tokie veiksmai rodo tyčios pažeidėjo veiksmuose buvimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu argumentuotai pasisakė dėl kiekvieno įrodymo atskirai, vėliau juos apibendrino, išvadas grindė ištirtais ir įvertintais įrodymais, pasisakė dėl kaltės buvimo, pagrįstai nurodė, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, aptarė nuobaudų skyrimo klausimus ir tinkamai įvertino padarytos žalos dydį, todėl pagrįstai parinko baudas artimas minimaliems sankcijose numatytiems dydžiams. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju išskirtinių aplinkybių nenustatyta, kad būtų galima taikyti (duomenys neskelbtini) str. nuostatas ir paskirsti švelnesnę nuobaudą, nei numatytoji sankcijoje. Patikrinus bylą apeliacinio skundo ribose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios leistų suabejoti pirmos instancijos teismo nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu. Todėl A. K. apeliacinio skundo motyvai, kad nutarimas yra nepagrįstas, priimtas objektyviai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, yra atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas teigia, kad neneigė įvykio fakto, nevengė atsakomybės bei žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus aukščiau byloje esančius įrodymus galima teigti, kad tai nesudaro pagrindo abejoti A. K. kaltumu dėl jam inkriminuotų ATPK numatytų pažeidimų, minėtosios aplinkybės yra vertintinos skiriant bausmę. Teismas taip pat kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, jog buvo vėlus vakaras, todėl A. K. nuvažiavo, o apie incidentą norėjo kaimynus informuoti kitą dieną. Teismo vertinimu 21 val. nėra ypatingai vėlus metas, kas galėtų lemti sprendimą neieškoti nukentėjusio asmens, be to, darant ir tokią prielaidą, A. K., būdamas atsakingu piliečiu, nepasišalindamas iš įvykio vietos, apie įvykį turėjo informuoti policiją.
Įvertinus tai konstatuojama, kad skundžiamu nutarimu A. K. pagrįstai ir teisėtai nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d., todėl naikinti šį nutarimą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
A. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.