Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-531/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
1A-22-531/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas, Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
G. G.
Advokatai
Mykolas Vytautas Kazlauskas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-531/2018(1A-290-531/2017)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06949-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6; 2.4.7.(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis) ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nuteistajam G. G.,gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-10-20 nuosprendžio, kuriuo G. G. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. prie Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo 3 metams bausmės pridėjus dalį bausmės, skirtos šiuo nuosprendžiu, G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu metu, apie 18.00 val., Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) buto kambaryje ranka sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį savo kartu gyvenančios sutuoktinės M. G. dukrai E. G., gim. (duomenys neskelbtini), taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.Nuteistasis G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-10-20 nuosprendį ir priimti naują – G. G. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, o šio prašymo netenkinus – nuosprendį pakeisti - pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikui ir paskirti kelis BK 75 str. 2 d. numatytus įpareigojimus. Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas dėl neteisingai pritaikyto įstatymo ir paskirtos bausmės, be to, yra nemotyvuotas. Mano, kad apylinkės teismas neobjektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė įrodymų visumai prieštaraujančias išvadas, netinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus. Apeliantas skunde kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savąjį, pažymi apie savo parodymų nuoseklumą. Nuteistojo teigimu, niekas iš proceso metu apklaustų asmenų nematė smūgių sudavimo ir nepatvirtino nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių. Mano, kad nukentėjusioji, kuri yra neįgali ir jai pasireiškia dirglumas bei nuotaikų svyravimai, galimai jį apkalbėjo, nes jo ir jos santykiai buvo konfliktiški. Taip pat pastebi, kad nukentėjusioji niekam nesiskundė dėl tariamai jo jai suduotų trijų smūgių ir tik apklausiama apie kito įvykio aplinkybes nurodė apie jai sukeltą fizinį skausmą. Apelianto įsitikinimu, jis negali būti nuteistas remiantis vien žodiniais nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys.Apeliaciniame skunde formuluojamas ir alternatyvus prašymas - netenkinus prašymo dėl išteisinimo, nuteistasis mano yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas. Nurodo, kad jis šiuo metu turi nuolatinį darbą, gauna pastovias pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs ir išlaiko mažametį vaiką, sutuoktinė niekur nedirba, todėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas pakenktų teigiamiems jo socialiniams ryšiams, taip pat – jo šeimai. Apeliantas pastebi, kad pagal ankstesnį nuosprendį paskirtus įsipareigojimus jis vykdė tinkamai, šiurkščių pažeidimų nepadarė, todėl prašo suteikti dar vieną galimybę įrodyti, jog gali pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio smurto pavartojimo E. G. atžvilgiu kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą bei pateikia savo. Mano yra nuteistas nesant neginčijamų jo kaltės įrodymų.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad priešingai apelianto deklaratyviems teiginiams, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, padarė jas atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo E. G. atžvilgiu G. G. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d. bei paskyrė teisingą bausmę už ją.Nuteistajam G. G. inkriminuota BK 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad nuteistasis, suduodamas E. G. ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, sukėlė jai fizinį skausmą. Apeliantas neigia atlikęs tokius veiksmus ir nurodo esantis apkalbamas, nes tarp jo ir E. G. yra susiklostę konfliktiški santykiai. Be to pabrėžia, jog byloje nėra nukentėjusiosios parodymus patvirtinančių duomenų. Tačiau šie jo teiginiai dėl nukentėjusiosios galimo apkalbėjimo yra nepagrįsti, paneigti byloje esančių objektyvių įrodymų visuma.Nukentėjusioji E. G., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją niekieno neverčiama ir neįtakojama papasakojo, jog G. G. prieš kurį laiką jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, t.y. kaltinime nurodytu laiku jai grįžus iš užsiėmimų namo ir būnant savo kambaryje, ranka sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, jai sukeldamas skausmą. Šie jos parodymai iš esmės nekito ir buvo nuoseklūs viso proceso metu.Nors ir netiesiogiai, bet nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoja R. J., kuri šio įvykio metu buvo bute ir nors G. G. fizinio smurto pavartojimo nematė, tačiau išgirdusi triukšmą E. kambaryje bei pliaukštelėjimo garsą, nubėgo ten ir G. G. liepė liautis. Matė, kaip E. sėdėdama ant lovos susiėmusi rankomis veidą, verkė. Taigi netikėti nuosekliais, kitais įrodymais patvirtintais nukentėjusiosios E. G. parodymais dėl smurtą jos atžvilgiu pavartojusio asmens, teisėjų kolegija neturi pagrindo.Tuo tarpu nuteistojo deklaratyvių teiginių apie tai, jog jis nukentėjusiosios atžvilgiu fizinio smurto nevartojo, objektyvūs bylos duomenys paneigia. Šiuos teiginius vertinant byloje esančio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje dėl fizinio smurto vartojimo sutuoktinės M. G. atžvilgiu ir kito pradėto ikiteisminio tyrimo dėl to paties kontekste (117 – 120; 130 – 131 b.l.), nuteistojo parodymai laikytini nepatikimais. Be to, nuteistojo teiginiai paneigti aukščiau nurodytų įrodymų visuma. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas kruopščiai išanalizavęs įrodymus daro išvadą, kad byloje jų pakanka konstatuoti G. G. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., todėl išteisinti jį iš šio kaltinimo nėra jokio pagrindo.Nuteistasis G. G., netenkinus prašymo dėl išteisinimo, prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas. Tačiau šis apelianto prašymas taip pat yra nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. G. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją (padarytas vienas baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas), taip pat į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino G. G. asmenybę.Apeliantas praeityje buvo du kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei vartojant smurtą (plėšimus) ir vienąkart už smurto vartojimą sutuoktinės atžvilgiu. Jam teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Visais atvejais G. G. atžvilgiu buvo taikyti švelnesni įstatymai – bausmės vykdymo atidėjimas, manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant jos realiai, tačiau tai nebuvo pakankamai veiksminga, nes nesulaikė nuteistojo nuo vėlesnių nusikalstamų veikų darymo. Be to, G. G. yra baustas administracine tvarka. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl G. G. pagrįstai paskirta reali, sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra artimas minimumui, o ją subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, ji artima bausmės už sunkiausią nusikaltimą vidurkiui. Tokios už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus nusikaltimus atskirai paskirtos bausmės, taip pat ir subendrinta, galutinė bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra. Todėl labiau švelninti bausmę apeliantui nėra pagrindo.Nors nuteistasis G. G. prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistam asmeniui tik esant pagrįstai motyvuotai teismo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastaroji sąlyga yra privalomoji, todėl nesant jos, bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Tuo tarpu bausmių skyrimui reikšmingos aukščiau nurodytos aplinkybės, ypač už ankstesnių apelianto padarytų nusikalstamų veikų taikytų švelnesnių įstatymų neveiksmingumas rodo, jog bausmės tikslai G. G. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir todėl BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo G. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasJolanta Raščiuvienė