- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- 1-113-120/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 52-1-00665
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Kaltinamasis
- F. L. M.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorams Auksei Lipkevičienei, Vytautui Gataveckui, kaltinamajam F. L. M., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
F. L. M., gim. 1947-12-09, Šakių r., Lepšių km., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, našlys, teistas: 1986 m. liepos 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 111 str. 2 d.. 7 metams laisvės atėmimo, teistumas išnykęs, pensininkas, gyv.(duomenys neskelbtini), Lukšių miestelyje, Šakių rajone, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p.
Išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių, kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. L. M., apsvaigęs nuo alkoholio, 2010 m. rugsėjo 22 d. laikotarpyje tarp 13.00 - 16.19 val., J. P. priklausančiame name, esančiame(duomenys neskelbtini), Lukšių kaime Šakių rajone, konflikto su A. P. metu mušdamasis, tyčia, ne mažiau kaip penkiais smūgiais, kietu buku daiktu, galimai kirvio pentimi, sudavęs į galvą bei padaręs muštines žaizdas kaktoje ir viršugalvyje, kurios įtakos mirčiai neturėjo, nežymiai sutrikdė A. P. sveikatą, taip pat ne mažiau, kaip 8 smūgiais ar trauminiais poveikiais duriančiai pjaunančiu daiktu, galimai peiliu, padaręs įtakos mirčiai neturėjusias durtines pjautines žaizdas krūtinėje, dešinėje plaštakoje, krūtinės kairėje pusėje, gilų odos nubrozdinimą pilve ir tuo nežymiai sutrikdęs nukentėjusio sveikatą, taip pat vienu smūgiu duriančiai pjaunančiu daiktu, galimai peiliu, padaręs pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su širdiplėvės, širdies kairiojo skilvelio sužalojimu, nuo kurio, šiam komplikavusis išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę, širdies tamponada krauju, susikaupusių šitdiplėvės ertmėje, tyčia A. P. nužudė, nes jis, nuo šio sunkaus sveikatos sutrikdymo, įvykio vietoje mirė.
Kaltinamasis F.L. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad, 2010 m. rugsėjo 22 d. apie 08:30 val. nusipirkęs 2 butelius vyno, dviračiu nuvyko pas J. P. ir D. J.. Begeriant, atėjo P. N., A. P. ir P. B.. P. N. davė 50 lt, už kuriuos jis nupirko 5 butelius vyno ir dešros. Geriant 3 butelį, atėjo A. P. ir jis su juo susižodžiavo. Tuo metu J. P. ir D. J., miegojo. A. P. trenkė jam ir jis nuvirto. P. N. su P. B. juos sustabdė. Jis kvietė P. B. pasiimti butelį ir išeiti, bet tas neklausė, todėl jis į namus išvažiavo vienas. Iš kur J. P. namuose ant čiužinio atsirado jo ir A. P. kraujas, jis nežino. J. P. namuose lauko durų rankeną jis ištepti galėjo duris darydamas ranka, sutepta iš nosies bėgusiu krauju. Jam išeinant, A. P. kraujas nebėgo. Išėjęs iš J. P., jis parduotuvėje nusipirko vyno butelį ir jį gėrė. Parduotuvėje, kad jam ilgai gali netekti gerti, nesakė. J. P. . pas jį atvažiavo apie 12:30 val. ir pasakė kad tas, kur jis pešėsi pas jį guli negyvas. Jis pamanė, kad J. P. juokauja, todėl juokaudamas atsakė šiam, kad rytoj atvažiuos ir jie jį pakas.. Tyrimo metu jis parašus dėjo visur, kur jam buvo liepiama. Peilio jis neturėjo ir nesinešiojo. Kad būtų vadinamas peiliniu, nežino. Jei J. P. bute buvo jo kraujas, tai atsirasti jis ten galėjo tik tuomet, kai tekėjo iš jo nosies.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo F. L. M. kaltė įrodyta faktiniais duomenimis byloje.
Nukentėjusi J. K. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. apie 9 val. josios brolis A. P. ir josios sūnua A. išėjo į parduotuvę. Sugrįžę iš jos, išgėrė atsineštą alų ir vėl abu išėjo į parduotuvę, o ji su pussesere L. P. išvyko grybauti. 12:16 paskambinęs A. P. paklausė kada ji sugrįš ir ji jam atsakė, kad grįš maždaug po valandos. Jautė, kad brolis yra stipriai girtas. Maždaug po valandos į namus sugrįžusi, ji sūnų rado miegantį, o brolio namuose nebuvo. Ant stalo stovėjo pradėtas gerti litro talpos butelis degtinės. Apie 18 val. dviračiu atvažiavęs J. P. L. P. pasakė, kad jo namuose guli peilinio (taip vadinamas buvo kaltinamasis) nužudytas A. P.. Pažadinusi sūnų, ji nuvyko pas J. P. į namus ir, pamačiusi negyvą brolį, pranešė apie tai policijai. Netekusi brolio, su kuriuo palaikė itin glaudžius santykius, ji patyrė moralinę žalą, o palaidodama jį, dar ir turtinę žalą, todėl civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo priteisti jai 5949 lt turtinei, 120.000 lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Nukentėjusi S. P. parodė, kad nužudytasis yra josios tėvas. Netekusi tėvo, ji išgyvena psichines kančias ir todėl neturtinei žalai atlyginti priteisti prašo 120.000 lt.
Liudytoja D. J. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. kaltinamasis pas ją ir J. P. į namus atėjo apie 9 val. ir atsinešė 2 butelius vyno. Vyną jie gėrė kambaryje. Ji, vartojusi buvo raminamųjų ir apgirtusi atsigulė miegoti. Vėliau šalia jos miegoti atsigulė ir P. Prabudusi pamatė, kad kaltinamasis su nužudytuoju ant tame pat kambaryje esančios kitos lovos grumiasi bei daužo vienas kitą, bet ir vėl užmigo. Po to, prabusdama ir eidama į tualetą, A. P. matė virtuvėje vis kitokiose pozose, pradžioje sėdintį tai ant kėdės, antrą kartą ant grindų, o trečią kartą – beveik gulintį ant grindų. A. P. nejudėjo.
Liudytojas P. N. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. atėjęs pas J. P., parūkė. davė kaltinamajam 50 lt ir šis nuėjęs nupirko dešrelių ir 4 butelius vyno. Vyną J. P., D. J., A. P. ir kaltinamuoju, išgėrė ir jis, pasiėmęs dešreles, išėjo. Per tą laiką A. P. atėjęs nebuvo. Apie 18 val. sužinojo, kad pas J. P. A. P. nužudytas.
Pagarsinti teisme duoti mirusio liudytojo J. P. duoti parodymai rodo, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. su D. J. ir kaltinamuoju gėrė kaltinamojo atsineštą vyną. Geriant atėjo P. N., o apie pietus, atėjo A. P.. A. P. atėjus, D. J. jau miegojo. Jis taip pat atsigulė miegoti. Prabudęs, manė, kad girtas A. P. jo virtuvėje miega, bet atėjęs A. P. patikrino pulsą ir pasakė, kad A. P. negyvas. Jis nuvažiavo pas kaltinamąjį ir šiam apie tai pasakė. Kaltinamasis pasakė, kad dabar jis yra girtas ir nieko nedarys, o rytoj jie nuveš lavoną į mišką ir paliks (t.2, b.l. 181-182).
Pagarsinti teisme duoti mirusio liudytojo P. B. parodymai rodo, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. pas J. P. atėjęs A. P. kaltinamąjį ėmė vadinti „gaidžiu“ ir pan. Tarp A. P. ir peiliniu vadinamo kaltinamojo kilo kivirčas. Pamanęs, kad kils muštynės, jis išėjo (t.2, b.l. 183-184).
Pagarsinti teismo posėdyje apklausto liudytojo A. P. parodymai rodo, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. atėjęs pas J. P., jis rado ten ir kaltinamąjį. Jis su J. P. ir kaltinamuoju gėrė vyną, o D. J. lovoje miegojo. Miegoti nuėjo ir J. P.. Išgėrus vyną, jis išėjo į parduotuvę. Prieš jam išeinant, atėjo A. P. ir su kaltinamuoju dėl kažko susiginčijo. Jam sugrįžus iš parduotuvės, A. P. rado negyvą. Pažadino J. P. ir liepė kviesti policiją (t.2, b.l. 182-183).
Pagarsinti teismo posėdyje apklausto liudytojo Aivaro Kauno parodymai rodo, kad liudytoja D. J., 2010 m. rugsėjo 22 d. pasakė, jog A. P. nudūrė peilinis (t.2, b.l. 184).
Pagarsinti teismo posėdyje apklausto liudytojo G. K. parodymai rodo, kad įvykio dieną šiam kaltinamasis sakėsi važiuojąs į parduotuvę atsigerti alaus, prisibaigti, nes greitai jau jo negausiąs (t.3, b.l. 15).
Pagarsinti teismo posėdyje apklausto liudytojo A. M. parodymai rodo, kad kaltinamasis laišku prašė prižiūrėti jo mamą, laiške jam negrasino ir iš nieko 2000 lt nereikalavo (t.3, b.l. 15-16).
2010 m. rugsėjo 22 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad J. P. namo virtuvėje su smurto žymėmis galvoje, krūtinėje ir kitose kūno vietose rastas A. P. lavonas, kad virtuvėje ant grindų, durų, kambaryje ant grindų, vienos lovos ir ant lovos gulinčių rūbų, o prieškambaryje ant grindų ir durų rankenų yra kraujo (t.1, b.l. 2-29).
Specialisto išvados aktu Nr. M 168/10(10) konstatuota, kad A. P. kūne rasta;
- galimai duriančiu pjaunančiu įrankiu padaryta sunkių sveikatos sutrikdymų kategorijai priskiriama durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su širdiplėvės, širdies kairio skilvelio sužalojimu,;
- 5-iais greitai vienas po kito sekusiais smūgiais kietu buku viršutinėje kontakto zonoje turinčiu kampą ir briauną daiktu padarytos nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijai priskiriamos žaizdos kaktoje, viršugalvyje;
- 8- iais duriančiai pjaunančiu įrankiu greitai vienas po kito ir galimai tuo pat metu kaip ir durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos pusės žaizda suduotais smūgiais ar trauminiais poveikiais padarytos nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijai priskiriamos durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje, dešinėje plaštakoje, krūtinės kairėje pusėje, pilve;
- 7- iais smūgiais ar trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, pirštai, koja, kokie tai aplinkos daiktai paros iki mirties laikotarpyje padarytos nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijai priskiriamos kraujosrūvos dešiniame antakyje, skruoste, dešiniame žąste, kelio sąnaryje, blauzdoje;
- 2 smūgiais kietu buku pailgu daiktu savaitė iki mirties padarytos nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijai priskiriamos senos poodinės kraujosrūvos pilve.
A. P. mirė nuo padarytos durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su širdiplėvės, širdies kairio skilvelio sužalojimu, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę (650 ml), širdies tamponados krauju (250 ml), susikaupusiu širdiplėvės ertmėje. Visi kiti sužalojimai įtakos jo mirčiai, neturėjo. Jo lavono kraujyje rasta buvo 3,25 promilės etilo alkoholio, o šlapime – 4,14 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį (t.1, b.l. 43-48).
Specialisto išvados aktu Nr. S 432/10(01) nustatyta, kad ant įvykio vietoje rasto kirvio galvos rastas yra A. P. kraujas, A. P. dešinės rankos nagų nuokarpose rastas A. P. DNR profilis, nuoplovose nuo namo durų išorinės rankenos, ant džinsinės striukės, ant paklodės, pagalvės užvalkalo ir liemenės, marškinių, sportinių kelnių rastas F. E. M. kraujas, F.E. M. nagų nuokarpose, rastas F. L. M. DNR profilis, A. P. kairės rankos nagų nuokarpose rastas A. P. DNR profilis su nežymia F. L. M. DNR priemaiša (t.1, b.l. 74-77).
Specialisto išvados aktu Nr. S 324/11(01) nustatyta, kad ant įvykio metu įvykio vietoje buvusioužtiesto lovos užtiesalo rastame kraujyje A. P. ir F.L. M. DNR profilių, nėra, o ant čiužinio iškarpų, yra A. P. kraujas bei mišrus A. P. ir F.L. M. DNR profilis (t.3, b.l. 63-64).
Specialisto išvados aktu Nr. G 406/10(10) nustatyta, kad įvykio metu, mažiausiai trijų smūgių ar trijų trauminių poveikių pasekoje, kaltinamajam F.L. M. duriančiu pjaunančiu įrankiu (pvz. peiliu) padaryta durtinė pjautinė kairio dilbio žaizda ir kietais bukais daiktais (pvz. kumščiu, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan), padarytos poodinė kraujosrūva dešiniame žąste ir odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, priskiriami nežymių sveikatos sutrikdymų kategorijai (t.1, b.l. 55).
2010 m. rugsėjo 22 d. 22:57:55 val. Asmens blaivumo testu kaltinamajam F. L. M. konstatuotas 1,20 promilių girtumas (t.2, b.l. 1).
P. mirė nuo duriančiai pjaunančiu įrankiu, panašiu į įvykio vietoje paimtą ir į voką Nr., 1 įdėtą peilį, padarytos durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos su širdiplėvės, širdies kairio skilvelio sužalojimu krūtinės ląstos kairėje pusėje padarymo, šiam sužalojimui komplikavusis išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairią pusę, širdies tamponada krauju, susikaupusiu širdiplėvės ertmėje. Šis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir yra A. P. mirties priežastimi.
Specialisto išvados Nr. M 168/10(10) aktu konstatuota, kad A. P. mirė 4-6 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje, t.y., iki 2010 m. rugsėjo 22 d. 20:30 val., nuo sužalojimo, padaryto keliolika – keliasdešimt minučių iki mirties (t.1, b.l. 45).
Konstatavimas, kad A. P. mirtinas durtinis pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su širdiplėvės ir širdies kairio skilvelio sužalojimu, padarytas buvo vienu trauminiu poveikiu keliolika-keliasdešimt minučių iki mirties, o mirė jis prieš 4-6 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje, t.y., iki 2010 m. rugsėjo 22 d. 20:30 val., reiškia, kad, 2010 m. rugsėjo 22 d. A. P. duriančiai-pjaunančiu įrankiu mirtinas sužalojimas padarytas buvo maždaug tarp 13:19 – 14:19 val., o, A. P. mirė maždaug tarp 14:30 - 16:30 val.
Duomenys byloje rodo, kad įvykio dieną J. P. namuose nuo pat ryto vyko išgertuvės ir jose dalyvavusių gėrėjų sudėtis nuolat kito. Konkretus išgertuvėse dalyvavusių asmenų atėjimo ir išėjimo laikas, ikiteisminio tyrimo metu faktiniais duomenimis, nepatvirtintas. Kiekvieno iš išgertuvėse dalyvavusių asmenų parodymai apie jų pačių bei A. P. atėjimo pas J. P. aplinkybes ir laiką, prieštaringi.
Pasak kaltinamojo F.L. M. parodymų, įvykio dieną pas J. P. su buteliu vyno atėjęs apie 9 val. ir, radęs ten J. P., D. J., P. N. ir A. P., jis su jais išgėrė su savimi atsineštą vyną. Tada iš P. N. gavo 50 lt ir, dviračiu nuvažiavęs į parduotuvę, nupirko dešros bei 4 butelius vyno. P. N. jo parvežtą nupirktą dešrą nuvežė į namus ir, sugrįžęs atgal, gėrė su jais vyną. A. P. į J. P. namus atėjo apie 11 val. Jis su A. P. apsižodžiavo. A. P. trenkė jam, jis A. P. atgal ir taip apsimušė, bet buvo išskirti. Praėjus po to 10 min., jis išėjo į namus. Į namus jis sugrįžo bei atsigulė miegoti apie 12 val., kokiomis aplinkybėmis J. P. namuose nužudytas buvo A. P., jis nežino.
Pasak D. J. duotų parodymų, kaltinamasis pas juos tikrai atėjo apie 9 val. ir atsinešė 2 butelius vyno, tačiau jo atsineštą vyną, jie gėrė trise, t.y., ji, J. P. ir kaltinamasis. Ji apgirtusi, atsigulė miegoti, kas atėjo po to, nematė.
Pasak J. P. duotų parodymų, kaltinamasis pas juos tikrai atėjo apie 9 val. ir atsinešė 2 butelius vyno. D. J. jau miegant, pas jį atėjo A. P. (kitos apklausos metu apie P. B. atėjimą, dar kitos apklausos metu kalba apie A. P. atėjimą) ir gėrė kartu. Jis buvo girtas, todėl atsigulė šalia D. J. ir užmigo. Negyvą A. P. pamatė tik tada, kai atėjusio A. P. buvo prikeltas.
Pasak A. P. duotų parodymų, šis sakosi pas J. P. atėjęs tai apie tai apie 9 val., tai apie 10 val., tai apie 11 val. ir išėjęs tuoj pat po A. P. atėjimo ir apsižodžiavimo su kaltinamuoju. Jam sugrįžus, A. P. jau buvo negyvas.
Pasak P. N. parodymų, jis sakosi pas J. P. atėjęs apie 9 val. ir gėręs su J. P., D. J. bei kaltinamuoju. Tada davęs 50 lt ir kaltinamasis atvežęs dešrelių bei 4 butelius vyno. Dešreles jis parnešė į namus ir sugrįžęs atgal, toliau gėrė vyną. Apie 11 val. jam išeinant į namus, A. P. atvykęs dar nebuvo.
Liudytojas P. B. parodė konkretaus A. P. atėjimo pas J. P. laiko iš viso nežinąs. Taip pat parodė, kad A. P. su kaltinamuoju pradėjus kivirčytis, jis iš J. P. namų išėjo ir atgal nebesugrįžo.
Akivaizdu, kad vien tik pagal šių asmenų duotus parodymus nustatyti konkretų A. P. atėjimo pas J. P. laiką, yra neįmanoma. Iš tokių parodymų visumos galima padaryti tik išvadą, kad įvykio dieną iki apie 11 val. A. P. pas A. P. atėjęs tikrai nebuvo.
Tolesniam galimam A. P. atėjimo pas J. P. laiko nustatymui vertinami nukentėjusios J. K. ir liudytojos L. P. duoti parodymai bei A. P. mobilaus ryšio telefono apžiūros duomenys.
Tiek nukentėjusi J. K., tiek ir liudytoja L. P. parodė, kad, joms abiems begrybaujant miške, truputis po 12 valandos paskambinęs J. K., A. P., pasiteiravo, kada šios sugrįž į namus. Maždaug apie 13 val. į namus sugrįžusios, jos A. P. namuose neberado (t. 1, b.l. 118-119, 140-141, t.2, b.l. 184,185). 2010 m. lapkričio 15 d. telefono apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 38-40) nustatyta, kad iš A. P. mobilaus ryšio telefono 2010 m. rugsėjo 22 d. 10:40 val. skambinta buvo 10:18 val., 10:21 val., 12:02 val. ir 12:22 val.
Minėti liudytojų J. K. ir A. P. parodymnai bei A. P. mobilaus ryšio telefono duomenys rodo, kad keliasdešimt kelios minutės po 12 val., A. P. dar buvo namuose ir gyvas, o tai, kad ant A. P. namuose (po kaltinamojo ir A. P. krauju sutepta lova, ant kurios įvykio dieną D. J. matė besimušančius kaltinamąjį ir A. P.), surasto jo mobilaus ryšio telefono sutepimų krauju nebuvo, rodo, kad ne tik skambinimo nukentėjusiai J. K. metu, bet ir ne vėliau, kaip apie 12:22 val., A. P. sužalotas tikrai nebuvo. O tai reiškia, kad, ne tik kaltinamojo, bet ir liudytojų A. P. bei P. N. parodymai apie tai, kad A. P. į namus pas J. P. atėjo apie 11 val., yra neteisingi. Šie duomenys leidžia daryti išvada, kad pas J. P. A. P. ateiti galėjo ne anksčiau kaip apie 12:30 val. ir, neužilgo nuo atėjimo, buvo mirtinai sužalotas.
Tokią išvadą daryti leidžia šie faktiniai duomenys.
Pasak tolimesnių kaltinamojo ir liudytojų parodymų, pas J. P. atėjęs A. P., prisėdo ir kartu su jais kurį tai laiką (kiek laiko tai tęsėsi ikiteisminis tyrimas nenustatė) gėrė vyną. Gerdami, A. P. ir kaltinamas ėmė konfliktuoti. Pradėjus jiems pyktis, žodžiuotis ir grasinti vienas kitam, buvę sugėrovai, jų žodžiais tariant, išėjo ir tolimesnių įvykio veiksmų, nematė. Vadinasi, kaltinamasis F. L. M., 12 val. sugrįžęs į savo namus tikrai nebuvo ir būti juose tuo metu bei miegoti, negalėjo. Tuo pačiu ir pas J. P. buvę bei vyną kartu su kaltinamuoju ir mirusiuoju gėrę asmenys, iš J. P. namų išeiti galėjo tik apie 13 val., tad akivaizdu, kad, tvirtindamas 12 val. buvęs namuose ir miegojęs, F. L. M. akivaizdžiai sako netiesą. Neteisingus parodymus apie išėjimo iš J. P. namų laiką duoda ir liudytojai.
Iš tolimesnės įvykio eigos matyti, kad dalį po liudytojų išvykimo vykusių veiksmų, t.y., muštynes, vykusias tarp besigrumiančių ant lovos kaltinamojo ir A. P., matė jų metu kelis kartus prabudusi ir vėl užmigusi liudytoja D. J.. Tad, būtent tuomet, t.y. tik po 13 val., A. P. grumtynių su kaltinamuoju metu ir galėjo būti mirtinai sužalotas.
Tokią išvadą daryti leidžia šie faktai:
Grumtynių su A. P., vykusių J. P. namuose ant lovos, buvimą, kaltinamasis pripažįsta. Kad tų grumtynių ant lovos metu abu grumtynių dalyviai buvo sužaloti, patvirtinta ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. specialisto akto išvada Nr. S 324/11(01), konstatavusia, kad ant lovos čiužinio iškarpos rastame kraujyje yra mišrus A. P. ir kaltinamojo F. L. M. DNR profilis, kuriame dominuoja A. P. DNR profilis, tad pagrindo abejoti grumtynių tarp kaltinamojo ir A. P. buvimu, tikrai nėra.
Ir kaltinamajam, ir A. P. konstatuoti yra konkrečiai nenustatytu duriančiu pjaunančiu įrankiu įvykio metu padaryti ir A. P. mirtį bei kitų nežymių sužalojimų jam padarymą lėmę sužalojimai ir durtinio pjautinio sužalojimo kaltinamojo F. L. M. kairiame rankos dilbyje, padarymas bei poodinės kraujosrūvos dešiniame žaste, odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje, buvimas, tad abejonių, jog grumtynių tarp kaltinamojo ir A. P. metu naudojamas buvo konkrečiai nenustatytas duriančiai pjaunantis daiktas (galimai peilis), nėra.
Duomenų, kad apie 12:30 val. pas J. P. į namus atėjęs A. P., maždaug tarp 13:19 val. – 14:19 val. būtų konfliktavęs ir mirtinai sužalotas kieno nors kito, nėra. Vadinasi, tarp 13:19 val. ir 14:19 valA, P. mirtinai sužaloti galėjo tik kaltinamasis, tad F. L. M. neigdamas visa tai, akivaizdžiai sako netiesą.
O tai, kad įvykio dieną apie 15 val. liudytojui J. P. atvykus pas kaltinamąjį F.L. M. ir pasakius, kad A. P. „gatavas“, kaltinamasis pasakė „“...rytoj nuvešime į girią ir paliksime“ bei liepė apie tai, kad A. P. negyvas, niekam neprasitarti, taip pat tai, kad jis įvykio dieną tarp 16-17 val. liudytojui G. K. sakėsi važiuojąs „prisibaigti“, nes gali negreitai gauti išgerti, patvirtina, kad ir bausmės neišvengiamumą už jo padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamasis taip pat gerai suprato.
Be mirtį lėmusio sunkaus durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdiplėvės, širdies kairio skilvelio sužalojimu, tuo pat metu ir galimai tokiu pat duriančiai pjaunančiu įrankiu (peiliu), greitai vienas paskui kitą 8 smūgiais ar trauminiais poveikiais padarius pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje, krūtinės kairėje pusėje ir gilų odos nubrozdinimą pilve, o 5 smūgiais kietu buku daiktu (galimai kirvio pentimi), viršutinėje kontakto zonoje turinčiu kampą bei briauną, A. P. padaryti buvo ir nežymūs sveikatos sutrikdymai, kurie įtakos mirčiai neturėjo.
Kaltinamojo F. L. M. smurtinių veiksmų pasėkoje, konkrečiai nenustatytu duriančiai pjaunančiu įrankiu suduotu smūgiu į krūytinės ląstos kairės pusę padarytos žaizdos su širdiplėvės, širdies kairio skilvelio sužalojimo, A. P. po keliolikos-keliasdešimties minučių, mirė, tad tarp kaltinamojo veiksmų ir tarp iš to kilusių pasekmių, yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Durdamas į gyvybiškai svarbią kūno vietą, kaltinamasis neginčijamai suprato ir numatė, kad gali A. P. ne tik sunkiai, bet ir mirtinai sužaloti. Įvykio metu A. P. duriančiai pjaunančiu daiktu 9 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, vienu iš smūgių padarytas buvo 1 sunkus, pavojingas gyvybei bei mirtį lėmęs sužalojimas, o likusiais smūgiais ar trauminiais poveikiais – sveikata sutrikdyta buvo nežymiai ir tie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. To paties įvykio metu 5 smūgiais kietu buku daiktu, viršutinėje kontakto zonoje turinčiu kampą bei briauną, A. P. greitai vienas paskui kitą padaryti taip pat buvo mirčiai įtakos neturėję nežymūs sveikatos sutrikdymai, tad dėl duriančiai pjaunančiu daiktu padaryto mirtino sužalojimo, F. L. M. veiksmai atitinka BK 129 str. kvalifikacijai.
Duomenų, kad grumtynių ir smurto prieš A. P. vartojimo metu kaltinamasis, durdamas peiliu, būtent tokių pasekmių ir siekė, nėra. Liudytojos D. J. parodymai apie tai, kad ji kelis kartus prabusdama ir eidama į tualetą, matė A. P. kaskart kitose pozose sėdintį prie stalo, leidžia manyti, kad tuo metu A. P. buvo gyvas. Vadinasi, suprasdamas, jog jo dūriai peiliu buvo pavojingi nukentėjusiosios gyvybei, jis, palikdamas sužalotą A. P. be pagalbos, galimoms pasekmėms buvo abejingas, tad A. P. netiesioginės tyčios forma jis nužudė tyčia.
Nužudymas pagal BK 129 str. 6 d. kvalifikuojamas gali būti tik nustačius, kad žmogus nužudytas buvo jį kankinant ar kitaip itin žiauriai.
Tokie veiksmai kaltinamojo veikoje, nekonstatuoti. Nuosprendžiu nustatyta, kad smurtas prieš A. P. pavartotas galėjo būti tik maždaug tarp 13:11 val. ir 14:11 val. A. P. mirties priežastimi pripažintas vieno smūgio duriančiai pjaunančiu daiktu į kairiąją jo krūtinės pusę padarytas širdies sužalojimas. Visais kitais greitai iki mirties kirvio pentimi ir duriančiai pjaunančiu įrankiu suduotais smūgiais padaryti sužalojimai A. P. sveikatą sutrikdė nežymiai ir jokios įtakos jo mirčiai neturėjo. A. P. lavono kraujyje rasta buvo 3,25 promilės, o šlapime – 4,14 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Kaltinimas nei smurto prieš A. P. vartojimo trukmės, nei to, kad būdamas sunkiame girtumo laipsnyje, A. P. jautė dideles fizines kančias bei skausmą, nenustatė ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė, todėl F. L. M. pateikto kaltinimo dalis, kaltinant jį ilgalaikiu A. P. mušimu bei sužalojimų padarymu sukėlus A. P. dideles fizines kančias bei skausmą, akivaizdžiai yra deklaratyvus, todėl kaltinamojo veika iš jam inkriminuoto BK 129 str. 2 d. 6 p., perkvalifikuojama į BK 129 str. 1 d.
Specialisto aktu (t.1, b.l.46) konstatuota, kad ne mažiau kaip 7 kartus smūgiavus ir spyrus A. P. į galvą, dešinį žąstą, kojas bei padarius tuo poodines kraujosrūvas dešiniame antakyje, skruoste, dešiniame žąste, kelio sąnaryje ir blauzdose, padaryti nežymiai A. P. sveikatą sutrikdę ir įtakos A. P. mirčiai, neturėję, sužalojimai, padaryti buvo paros laikotarpyje iki mirties. Kad paros laikotarpyje iki mirties kaltinamasis prieš A. P. tokį smurtą būtų vartojęs, nenustatyta, tad jam inkriminuotas šių sužalojimų padarymas iš kaltinimo išjungiami.
Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo girtas. Liudytojų P. N. ir A. P. parodymai rodo, kad, būdamas girtas, kaltinamasis tampa agresyvus. Tokiu būdamas, yra sužalojęs peiliu ir liudytoją A. P.. Šie faktiniai duomenys duoda pagrindą išvadai, kad, būtent kaltinamojo girtumas ir lėmė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, tad jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta.
Skirdama kaltinamajam bausmę, kolegija, įvertina BK 54, BK 61 straipsnių nuostatas ir atsižvelgia į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį; į jo padaryto nusikaltimo sunkumą (padarytas labai sunkus nusikaltimas); į kaltės formą ir rūšį; į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (charakterizuojamas neigiamai); į tyčios formą ir rūšį; į nusikaltimų padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes (pasekmės negrįžtamos); į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina apsvaigimas nuo alkoholio; į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nenustatyta; į tai, kad ankstesnis jo teistumas yra išnykęs; į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę ir jo šeimyninę padėtį bei į tai, kad, liudytojų teigimu, įvykio dieną ir pats A. P. taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Nukentėjusi J. K. prašo jai priteisti 120.000 lt neturtinei ir 5.949 lt turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusi S. P. prašo priteisti jai 120.000 lt neturtinei žalai atlyginti.
Turtine žala laikoma materialinės sferos netektis, o neturtine žala – fizinio ir moralinio pobūdžio nuostoliai.
BPK 44 str. 10 d. ir BPK 109 str. nukentėjusiems, kurie dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, suteikia teisę į žalos atlyginimą, o CK 6.291 str. įpareigoja nukentėjusius įrodyti nusikaltimu jiems padarytos turtinės žalos dydį.
J. K. teigimu, ji, laidodama A. P., praėjus po jo mirties 4 savaitėms surengdama paminėjimą ir raminamiesiems, miegui bei galvos skausmui malšinti medikamentų įsigijimui, išleido 5.949 lt (t.1, b.l. 123-124).
Pagal susiformavusią praktiką, gyvybės atėmimo bylose laidojimo išlaidos laikomos sudedamąja turtinės žalos dalimi. J. K. pateikti dokumentai rodo, kad, laidotuvių namams už paslaugas ji sumokėjo 3.555,90 lt (b.l. 126). Be to, josios pareiškime nurodytos yra 300 lt. išlaidos, sumokėtos šventoms mišioms laidotyvių ir paminėjimo po 4 savaičių, metu, 250 lt. suma sumokėta giedoriams, 598,07 lt ir 550 lt sumos, sumokėtos maisto įgijimui gegulingiems pietums ir paminėjimui po 4 savaičių, 30 lt suma sumokėta už nuotraukas, 500 lt suma sumokėta už transportą, 120 lt suma sumokėta už žvales ir gėles. Visos šios nukentėjusiosnurodytos išlaidos sudaro 5904 lt sumą. Abejonių nekyla, kad visos šios nukentėjusios nurodytos išlaidos yra būtinos laidojant bei po 4 savaičių paminint kiekvieną žmogų ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus jos atitinka. Dalis nukentėjusios nurodytų išlaidų jai yra atlyginta, išmokant 1040 lt dydžio laidojimo pašalpą. Neatlyginta laidojimo išlaidų dalis yra 4864 lt (5904 – 1040), tad ši turtinės žalos dalis iš kaltinamojo jai ir priteistina.
Nukentėjusios J. K. ieškinys 45 lt už vaistų įsigijimą priteisimo dalyje, nepateikus teismui faktinių duomenų, patvirtinančių, kad dėl brolio nužudymo nukentėjusiai būtų buvę reikalingi medikamentai miegui gerinti, nervams raminti, mažinti galvos skausmą beir, kad tam medikamentai jai būtų buvę paskirti ir būtent tiek kainavo, yra neįrodytas ir atmetamas.
CK 6.250 str. 1 d.neturtine žala laiko asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais, o 2 d. įpareigoja visais atvejais nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, atlyginti.
Prašydama neturtinei žalai atlyginti priteisti 120.000 lt, nukentėjusi J. K. savo prašymą motyvuoja didelio streso, nenumaldomo dvasinio skausmo ir emocinio šoko patyrimu, netekus mylimo brolio, su kuriuo matydavosi kas antra savaitė ir ją su juo siejo stiprus emocinis ryšys.
Prašydama neturtinei žalai atlyginti priteisti 120.000 lt, nukentėjusi S. P., savo prašymą grindžia patirtomis didelėmis dvasinėmis kančiomis, dideliu dvasiniu skausmu netekus tėvo, su kuriuo ją siejo artimas ir stiprus emocinis ryšys, su kuriuo ji matydavosi arba kelis kartus į savaittę, arba per dvi savaites kartą.
Neturtinės žalos dydop nustatymas priklauso nuo pasekmių, žalą padariusio asmens kaltės, jo turtinės padėties, padarytos turtinės žalos dydžio, nukentėjusių patirtų fizinių ir dvasinių kančių, kitų, reikšmės bylos aplinkybių ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Kaltinamasis F. L. M. savo nusikalstamais veiksmais tyčia nužudydamas A. P., pažeidė labiausiai teisės ginamą vertybę – žmogaus gyvybę. Iš to kilusių pasekmių pasėkoje, nukentėjusi J. K. neteko jai artimo žmogaus - brolio, o nukentėjusi S. P. – tėvo. Abejonių nekyla, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusi J. K., netekusi brolio, ir i S. P., netekusi tėvo, patyrė išgyvenimus, vidinį skausmą, dideles dvasines kančias, dvasinį sukrėtimą ir t.t., tačiau jų prašomi priteisti ieškinių dydžiai, kolegijos manymu, akivaizdžiai yra per dideli, neatitinka šalies ekonominės situacijos ir žmonių pragyvenimo lygio, tad prašomų dydžių žalos priteisimas, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Nei viena iš nukentėjusių su A. P. iki jo mirties, kartu negyveno. A. P. niekur nedirbo, jo bendravimas su seserimi ir dukra vykdavo susitinkant maždaug kartą per 2 savaites, materialiai jis nei sesers, nei dukros, nerėmė, bendravo jie nereguliariai, tad faktiškai, jų asmeniniai ryšiai labai stiprūs nebuvo. Duomenų, kad po A. P. nužudymo nukentėjusių sveikatos būklė būtų pablogėjusi, byloje taip pat nėra.
Įvertinusi visas prieš tai minėtas aplinkybes, kolegija nustato, kad, kaltinamojo F. L. M. nusikalstamais veiksmais nužudžius A. P., jo seseriai J. K. padaryta buvo 40.000 lt dydžio neturtinė žala, o dukrai S. P. - 80.000 lt neturtinė žala ir tose ribose tenkina nukentėjusių ieškinius.
Teisme yra gauti daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Tai – iš J. P. paimti kirvio galva, medžiaginė striukė, kepurė, kraujo nuoplovos, nagų nuokarpos, 5 peiliai, medžiaginė striukė, iš L. M. paimti odinė striukė, marškiniai, treninginės kelnės, pagalvės užvalkalas, paklodė, liemenė, nagų nuokarpos ir kraujo pavyzdžiai, nuo A. P. paimti nagų nuokarpos ir kraujo pavyzdžiai, megztinis, kelnės, kojinės, batai.
Kaltinamojo F. L. rūbai (medžiaginės striukės, kepurė, odinė striukė, marškiniai, treninginės kelnės) – nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini nuteistąjam F. L. M., o jam jų atsisakius, sunaikintini. Kiti daiktai – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
F. L. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki šio nuosprendžio jam paskelbimo dienos.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir iš F. L. M. nukentėjusiai J. K. priteisti 4864 lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis litus turtinei ir 40.000 lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiai S. P. iš F. L. M. neturtinei žalai atlyginti priteisti 80.000 lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, kaltinamojo F. L. rūbus (medžiaginę striukę, kepurę, odinę striukę, marškinius, treninginęs kelnes) – nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini nuteistąjam F. L. M., o jam jų atsisakius, sunaikintini. Kitus daiktus – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintii.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.