Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant prokurorei R. A., kaltinamajam S. D., kaltinamojo gynėjui advokatui R. P., vertėjai N. R., nukentėjusiajai L. D., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2017 m. gruodžio 19 d., nuo 18.00 iki 20.00 val., bute, esančiame Savanorių pr. 15-31, Vilniuje, būdamas neblaivus (1,71 promilių), ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo žmoną L. D., t.y. ranka jai sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių (apie 30) smūgių į veido sritį, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išbėgo paskui ją iš buto ir laiptinėje, prie lifto, sudavė dar pora smūgių į veidą, dėl to nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose, nosyje, kairiame žande. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad tą dieną buvo piktas, norėjo nueiti pažaisti pas anūką į 7 aukštą, bet žmona neleido, todėl jis supyko, išgėrė apie 200 g. degtinės ir sugrįžus žmonai vakare – ją primušė. Kiek smūgių sudavė neskaičiavo, nežino.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. D. paaiškino, kad jos vyras S. D. 2017 m. gruodžio 19 d. būdamas piktas ją sumušė, mušė apie 15 minučių, kad niekam neskambintų sudaužė ir mobiliojo ryšio telefoną. Mušė dėl to, kad neleido girtam eiti pas anūką, mušė į galvą, krūtinę, dėl ko dabar sunku kvėpuoti. Nori su juo skirtis, bijo kartu gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, S. D. kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4187/2017(01) nustatyta, kad L. D. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose, nosyje, kairiame žande, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 1 paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2017-12-19. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 10-11).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4 –būrio vyriausioji patrulė G. L. S. 2017 m. gruodžio 19 d. tarnybinis pranešimasd ėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo (b. l. 6).

Fotonuotrakose atsispindi sumušimai (b. l. 20-21).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, galima pagristai teigti, jog S. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta visiškai. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes bei pagrįsti byloje surinktais įrodymais.

Už LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal LR BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, sutuoktinio tėvai.

K. S. D. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d. kadangi jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – žmonai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai galisi.

K. S. D.atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

S. D. administracine tvarka baustas (b.l. 52), anksčiau neteistas (b.l. 53).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę. S. D. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, kad jis įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, prisipažino, nuoširdžiai gailisi, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam vieną iš alternatyvių sankcijoje nurodytų bausmių – laisvės apribojimą. .

Kaltinamajam paskirtina .kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė paskirti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, tačiau atsižvelgus į tai, kad skirtina bausmė – laisvės apribojimas įpareigoja tam tikru laikotarpiu būti namuose, todėl jos įgyvendinimas, teismo vertinimu, neįmanomas taikant kartu su kardomąja priemone - įpareigojimu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., teismas

nusprendė:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 (1) str. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti S. D. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

- būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba lankymosi gydymo įstaigose,

- per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.