- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- AN2-41-519/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00094-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubaustojo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarimo, kuriuo R. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 95 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 5300 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.R. L. nubaustas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi – darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, priėmė dirbti S. T. pjūklininku ir neužtikrino, kad darbuotojas S. T. nuo 2016-12-22 iki 2017-01-12 pradėtų dirbti tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 98 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų ir 99 straipsnio nuostatas. R. L. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014-09-08 nutarimu už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (nelegalus darbas) padarymą nubaustas bauda ir kuri nėra įvykdyta (sumokėta).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu R. L. prašo panaikinti 2017 m. birželio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimą ir administracinę bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, jo atžvilgiu nutraukti.
2.2. Mano, kad bylos medžiaga teismo įvertinta tendencingai, vienpusiškai ir to pasėkoje priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Nurodo, kad jo galimai neteisėtos veikos laikotarpis nurodomas 2016-12-22 9 val. – 2017-01-12 10 val., veika kvalifikuota pagal nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad ATPK 41³ straipsnis, numatęs atsakomybę už nelegalų darbą, numatė švelnesnę atsakomybę nei ANK 95 straipsnyje (už nelegalų darbą) numatyta atsakomybė. Teigia, kad nei institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nei Šiaulių apylinkės teismas klausimo, kokį įstatymą taikyti, neaptarė.
2.3. Pažymi, kad byloje surinkti įrodymai turi neginčijamai patvirtinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę ir tik tokių įrodymų pagrindu asmuo gali būti nubaustas. Nurodo, kad jis teismui ir pareigūnams, rinkusiems medžiagą, teigė, kad pildant paslaugų kvitų knygelę, kur yra nurodyti pogrupio kodai, yra nurodytas punktas „miško sodinimo, miško veisimo, atkūrimo, želdinių priežiūros paslaugos, atliekamos rankomis, naudojant tam skirtas priemones“. Jis pats bendravo su aplinkos ministerija, kuri tiksliai nenurodė, ar tai gali būti motorinis pjūklas ar kirvis, ar kažkas kitas. Nėra tiksliai apibrėžta, kad tai turi būti rankos, kadangi nurodyta „paslaugos, atliekamos rankomis, naudojant tam skirtas priemones“. Apelianto manymu, jeigu darbo inspektorius nustato, kad asmuo padarė pažeidimą, nes neturėjo pjūklininko pažymėjimo, nors genėjo tik šakas, tai turėtų būti traktuojama ne kaip nelegalus darbas, o kaip procesinis pažeidimas. S. T. krovė ir genėjo šakas. Kai buvo darbo inspektoriai, jis šakas genėjo su motoriniu pjūklu. Miško kirtėjui darbui su pjūklu reikalinga speciali kvalifikacija. Pagal kvitų knygelę nėra parašyta, kad jis yra pjūklininkas, ten yra parašyta „medžių genėjimas arba nereikalingos augmenijos šalinimas“. Įmonėje dirbantys miško pjovėjai yra atestuoti. S. T. dirbo nuo gruodžio pabaigos iki vasario mėnesio pradžios, turėjo atestacijos pažymėjimą, bet buvo pasibaigęs galiojimas. Buvo sutarta, kad dirbs pagalbinius darbus, o kai įsitikins, kad dirba gerai, priims jį miško pjovėju. Atlyginimo dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas, todėl jo dydis negali būti kaltę patvirtinančiu įrodymu. Po to, kai atėjo darbo inspekcija, S. T. užregistravo į motopjūklininkų kursus ir įdarbino miško pjovėju. Tokio susitarimo bei darbo santykių įforminimo eigą patvirtino ir S. T., duodamas parodymus teisme. Jis nurodė, kad, kai atėjo pareigūnai, buvo savavališkai pasiėmęs pjūklą šakas nugenėti, jas perpjauti, nes vientisų šakų nepakelia, gal suskersavo nuverstą medį, kad nelaukti pjūklininkų. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas parodymus, duotus teismo posėdžio metu, iš esmės atmetė, vadovavosi paaiškinimu, surašytu renkant medžiagą, nors S. T. nurodė, jog tada buvo pasimetęs, išsigandęs, kad pats nebūtų nubaustas, todėl patvirtino viską, ką sakė pareigūnas. Pažymi, kad tik jam įsitikinus, kad S. T. dirba gerai, negirtauja ir nedaro kitokių pažeidimų, jis buvo užregistruotas į atitinkamus kursus, juos pabaigus buvo priimtas dirbti įmonėje miško pjovėju. Teigia, kad įrodymų, jog iki darbo sutarties pasirašymo 2017-01-13 S. T. būtų dirbęs miško pjovėju, pjovęs stačią mišką, byloje nepateikta. Apelianto nuomone, jo kaltė padarius inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnyje, nėra įrodyta.
2.4. Pažymi, kad teismas nutarime nurodė, jog jis (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimu yra nubaustas už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (nelegalus darbas) padarymą bauda, kuri nėra įvykdyta (sumokėta). Dėl šios priežasties tiek Darbo inspekcija, tiek teismas laikė, kad už nelegalų darbą administracinėn atsakomybėn jis traukiamas pakartotinai. Teigia, kad tuo metu, kai jis buvo baudžiamas, dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl mano, kad tai negali būti laikoma, jog pažeidimą padarė pakartotinai. Be to, nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo ATPK 308 straipsnio 1 dalies pakeitimas, inter alia nustatantis, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Teigia, kad jo atveju ši teisės norma netaikoma, nes įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad iki 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01, Žin., 2013, Nr. 124-6280) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumatė administracinės baudos vykdymo senaties terminų. Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje iki 2015 m. liepos 1 d., buvo numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, tačiau nebuvo nustatytas bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas, kuriam suėjus, nutarimas skirti baudą negalėtų būti vykdomas, nepriklausomai nuo to, ar jis laiku buvo perduotas vykdyti. Tačiau įstatymu nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisena turi būti vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartis ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2011 m. liepos 1 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3484/2011 ir kt.), ne kartą konstatavo, kad siekiant paisyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje numatytos nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reguliuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Todėl taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK kodekso 35, 308 ir 313 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunktyje „a“ apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu nutarimas skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą negali būti vykdomas ilgiau, nei Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunktyje „a“ numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą. (A2.13.-234-517/2016). Tokiu būdu, įvertinus tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimo priėmimo praėjo daugiau nei du metai, nutarimas skirti baudą neturi būti vykdomas. Nagrinėjamoje byloje jokių duomenų, patvirtinančių, jog vykdymo procesas vyko įstatymo nustatyta tvarka ir tai trukdytų jį nutraukti, nėra. Pažymi, kad ANK 40 straipsnyje numatyta, jog laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jei jis padarytas per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti. Teigia, kad baudos išieškojimas pagal minėtą nutarimą buvo pradėtas daugiau nei prieš du metus, galimai 2015 metų sausio mėnesį.
Atsiliepimas
3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas Z. G. atsiliepimu į R. L. apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį R. L. skundą atmesti kaip nepagristą ir jo netenkinti.
3.1. Nurodo, kad iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas teisingai įvertino, kad tarp S. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. L., esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad darbuotojas pradėtų dirbti tik pasirašęs darbo sutartį, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojui ir apie asmens darbo pradžią, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios, pranešus VSDFV teritoriniam (duomenys neskelbtini) skyriui – darbuotojas dirbo nelegaliai, ir tuo darbdavys pažeidė DK 99 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas (galiojusio iki 2017-06-30). Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu įrodyti visi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinti objektyvieji nelegalaus darbo požymiai, todėl teismas teisingai pripažino R. L. padarius pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.
3.2. Pažymi, kad darbuotojo S. T. nelegalus darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pjūklininko pareigose nustatytas 2017-01-12 atlikto patikrinimo metu, todėl teisena vykdoma pagal įsigaliojusį nuo 2017-01-01 Administracinių nusižengimų kodeksą. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. L. argumentai, jog jis nepadarė pažeidimo, prieštarauja administracinėje byloje surinktiems įrodymams ir vertinami kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Institucijos teigimu, Šiaulių apylinkės teismas, paskirdamas R. L. nuobaudą, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
4. Iš bylos matyti, kad R. L. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarimu pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 5300 Eur bauda.
4.1. ANK 95 straipsnio 2 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą, padarytą pakartotinai. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš nurodytų požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje (galiojusiame iki 2017-06-30) nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 99 straipsnio 3, 6 dalyse nustatyta, kad darbdavio pareiga darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
5. Apeliaciniu skundu R. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad S. T. dirbo pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, krovė ir genėjo šakas.
5.1. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas atitinka faktinę bylos medžiagą, yra pagrįstas išanalizuotų įrodymų visetu, naujų reikšmingų aplinkybių R. L. apeliaciniame skunde nepateikia. Apelianto teiginiai, kad S. T. dirbo pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, krovė ir genėjo šakas atmestinas. S. T. pirminiame savo paaiškinime nurodė, kad jis benzininiu pjūklu pjovė medžius kirtavietėje, netoli (duomenys neskelbtini) rajone. Darbus šioje kirtavietėje pradėjo maždaug 2016-12-22. Dirbo apie dvi savaites. Darbo laikas kaip ir kitų darbininkų – nuo 9 iki 16.30. Dėl darbo tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. L.. Radęs skelbimą paskambino R. L., vėliau susitiko ir sutarė, kad dirbs pjūklininku pilnu etatu už 20 Eur. Darbui R. L. davė pasirašyti miškininkystės paslaugų kvitą, pagal kurį ir dirba, tačiau kas ten parašyta, nežino. Darbui R. L. išdavė benzininį pjūklą, ruletę, šalmą, pirštines, atveža į darbo vietą ir nurodo, ką dirbti. Paaiškino, kad vietoje darbus prižiūri brigadininkas V.. Nurodė, kad jis (S. T.) prašė įforminti pagal sutartį, tačiau jam sakė palaukti, pabandyti padirbti. Nurodė visas darbo dienas dirbęs su pjūklu (7 b. l.). Šiuos S. T. paaiškinimus patvirtina ir teisme apklaustas liudytoju Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo darbo inspektorius S. T., kuris paaiškino, kad atliekant patikrinimą kolega M. L. ėmė paaiškinimą iš piliečio, kuris pasakojo, kad dirba dvi savaites pjūklininku, su benzininiu pjūklu pjovė rąstus. Tai buvo S. T.. Girdėjo, kaip S. T. sakė, jog R. L. aprūpino jį darbo priemone, benzininiu pjūklu. Buvo su apsaugos priemonėmis. Jis paaiškino, kad darbo sutartis nesudaryta, jam leido dvi savaites pabandyti dirbti pjūklininku. Dokumentų, kad gali dirbti tokį darbą, nepateikė. Pirminius S. T. parodymus, kurie užfiksuoti ir vaizdo įraše, patvirtino liudytojas R. D., kuris parodė, kad dirbo poroje su S. T., S. T. pjovė medžius, o jis rinko šakas. Tai, kad patikrinimo metu S. T. dirbo ne pagalbinius darbus, o būtent pjūklininko darbą, patvirtina ir patikrinimo metu jo turėti darbo įrankiai: ruletė, motorinis pjūklas. S. T. parodymus duotus teismo posėdžio metu, kad jis savavališkai paėmė pjūklą šakų genėjimui, R. L. paaiškinimus, kad S. T. dirbo pagalbinius darbus pagal kvitų knygelę, aukštesnės instancijos teismas atmeta ir juos vertina kaip gynybinę poziciją, o jų nurodomas Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitas naudotas tik kaip priedanga darbo santykiams nuslėpti.
5.2. Nors R. L. apeliaciniame skunde išvardino žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą skirtumus nuo darbo sutarties, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai tėra deklaratyvūs teiginiai, kadangi jau minėta, kad susiklostę santykiai vertintini kaip darbo santykiai. Apygardos teismas analizuoja ne paslaugų kvite nurodytus paslaugų pogrupių kodus, mokėtiną sveikatos draudimo įmokos sumą pagal teiktų paslaugų kvitą, o kilusių teisinių santykių pobūdį. S. T. nuo 2016-12-22 iki 2017-01-12 atliko pjūklininko darbą, jam buvo suteikti darbo įrankiai, dirbo su įmonės pjūklu, dirbo paklūstant nustatytai darbo tvarkai (nustatytu darbo laiku, vykdė nurodytus miško pjovimo darbus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui (20 Eur už dieną), tačiau su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nepranešta VSDFV apie jo priėmimą į darbą.
5.3. Taigi byloje yra pakankamai įrodymų, kad R. L. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi – darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, priėmė dirbti S. T. pjūklininku ir neužtikrino, kad darbuotojas S. T. nuo 2016-12-22 iki 2017-01-12 pradėtų dirbti tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir nustatyta tvarka pranešus VSDF valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.
6. Apeliaciniame skunde R. L. atkreipia dėmesį į tai, kad nei Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nei Šiaulių apylinkės teismas neaptarė tai, kad ATPK 41³ straipsnis, numatęs atsakomybę už nelegalų darbą, numatė švelnesnę atsakomybę nei ANK 95 straipsnyje (už nelegalų darbą).
6.1. Pažymėtina, jog teisės pažeidimas, dėl kurio R. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pagal savo pobūdį yra trunkamasis, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių nusižengimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju R. L. teisės pažeidimo padarymo faktas šioje byloje paaiškėjo vykdant nelegalaus darbo kontrolę 2017 m. sausio 26 d., kai teisena jau vykdoma pagal įsigaliojusį nuo 2017m. sausio 1 d. Administracinių nusižengimų kodeksą. Todėl R. L. administracinio nusižengimo protokolas pagrįstai buvo surašytas vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso normomis ir jo veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.
7. R. L. apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, jog už nelegalų darbą administracinėn atsakomybėn jis traukiamas pakartotinai.
7.1. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimu (27–29 b. l.) R. L. baustas administracine tvarka už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (nelegalus darbas) padarymą 12000 Lt (3475 Eur) bauda. Kaip matyti iš antstolės V. Š. pateiktos pažymos (30 b. l.), jos kontoroje eigoje yra vykdomoji byla Nr. 0071/14/02896 pagal 2014 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. A2.1-103-269/2014 dėl 3475 Eur (12000 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko R. L.. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad vykdomoji byla yra vykdymo procese, nes šiai dienai skolininkas nėra apmokėjęs skolos. Šie duomenys patvirtina, kad R. L. atžvilgiu, nepažeidžiant ATPK 313, 314 straipsniuose numatytos tvarkos, vykdomas priverstinis (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimu paskirtos baudos išieškojimas ir kaip patvirtina anksčiau aptarti duomenys, bauda iki šiol nėra įvykdyta. Kadangi R. L. administracinį nusižengimą padarė neįvykdęs administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (nelegalus darbas) padarymą, apylinkės teismas pagrįstai laikė, kad R. L. už nelegalų darbą traukiamas administracinėn atsakomybėn pakartotinai. Todėl R. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.
8. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė byloje kilusį ginčą reglamentuojančias normas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis) priėmė teisingą procesinį sprendimą bei tinkamai paskyrė nuobaudą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarimą nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama