Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-500-468/12

Teisėjas R. Rainys Teisėja Danguolė Šuminaitė Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00294-2011-5

2012 m. birželio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Arūno Kisieliaus, Reginos Pocienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro D. D. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 02 21 d. nuosprendžio, kuriuo

V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant V. V. per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,

M. M. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 10 mėnesių, įpareigojant M. M. per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. byla abiejų teisiamųjų atžvilgiu nutraukta.

Priteistas žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai: iš V. V. – 28,47 Lt, iš M. M. – 28,47 Lt. Pripažinta A. K. teisė į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. ir M. M. kaltinimai byloje buvo pareikšti dėl to, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą: 2011 10 01 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) kaime netoli tvenkinio V. V. tyčia mėtė akmenis į prie tvenkinio žvejojusį A. K., iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, demonstravo jam savo nuogus sėdmenis, po to, nukentėjusiajam A. K. priėjus prie V. V. jis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. M., vieną kartą kumščiu sudavė A. K. į kairį petį bei tyčia kumščiu sudavė 5 kartus nukentėjusiajam į veidą, tuo pat metu M. M. A. K. tyčia kumščiu sudavė 4 smūgius į veido kairiąją pusę. Tokiais bendrais veiksmais V. V. ir M. M. buvo kaltinami viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto ir necenzūrinių žodžių vartojimu, demonstravę tuo metu šalia buvusiems asmenims nepagarbą, sutrikdę jų rimtį ir viešąją tvarką bei nukentėjusiajam A. K. nesunkiai sutrikdę sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Širvintų rajono apylinkės teismas padarė klaidingas, nepagrįstas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, ir todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojant nusikalstamas veikas - nepagrįstai perkvalifikavo V. V. ir M. M. veiksmus iš BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d., ir dėl to paskyrė netinkamas bausmes.

Prokuroras pažymi, kad V. V. ir M. M. buvo kaltinami tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo (BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas V. V. ir M. M. veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 str. 1 d., nurodydamas, kad jie, bendrai veikdami, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį.

Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Tačiau motyvai (nagrinėjamos bylos kontekste - konkrečiai chuliganiškos paskatos) nėra būtinas BK 284 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo požymis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai - jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 str., yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 135 ar 138 str. atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad V. V., būdamas nepatenkintas teisėtu jam iki tol nepažįstamo žmogaus elgesiu (A. K. paprašė nemėtyti akmenų), nukentėjusiojo atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius, parodydamas nukentėjusiajam nuogus sėdmenis, ir, net po įspėjimo ir prašymo nemėtyti akmenų, toliau mėtydamas akmenis į A. K. pusę, elgėsi chuliganiškai. Šiuos veiksmus V. V. atliko viešoje vietoje - prie tvenkinio (duomenys neskelbtini), stebint dar trims asmenims, iš kurių vienas - liudytojas D. M. - buvo nepilnametis. Tokie veiksmai vertintini kaip įžūlūs, jais buvo pasityčiota iš nukentėjusiojo, pademonstruotas niekinamas požiūris į jį, nepagarba aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. A. K. dėl tokių V. V. veiksmų buvo priverstas nutraukti žvejybą ir važiuoti namo. Todėl teismas neteisingai tokius veiksmus įvertino kaip nedidelį chuliganizmą, tuo labiau, kad šie veiksmai buvo tęsiami ir toliau - kai nukentėjusysis norėjo išsiaiškinti, kuris iš keturių prie tvenkinio buvusių asmenų mėtė į jį akmenis: priėjus A. K. V. V. elgėsi agresyviai, vėl vartojo necenzūrinius žodžius, pradėjo mosikuoti rankomis. A. K. jį nustūmė nuo savęs, V. V. paslydo ir pargriuvo. Po to V. V. atsistojo ir kumščiais puolė mušti A. K. Į muštynes be jokios priežasties įsitraukė ir M. M., padėdamas V. V. mušti nukentėjusįjį. Ir V. V., ir M. M. veikė dėl chuliganiškų motyvų - visai be priežasties mušdami A. K., jie demonstravo aiškų žmogaus negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, jų elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Darytina išvada, kad V. V. ir M. M., veikdami bendrai, nusikalstamas veikas padarė viešoje vietoje be jokios priežasties iš chuliganiškų paskatų pavartodami fizinį smurtą ir padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.

Todėl, prokuroro įsitikinimu, jų veika turėjo būti kvalifikuota kaip idealioji BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptis. Už šias veikas turėjo būti paskirtos atskiros bausmės ir po to paskirta galutinė subendrinta bausmė.

Be to, apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pareikštuose įtarimuose ir kaltinime aprašant nusikalstamas veikas, o taip pat ir kaltinamajame akte atskirai buvo nurodytos dvi V. V. ir M. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės: tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas nemotyvavo savo sprendimo dėl sunkinančių aplinkybių nebuvimo.

Tokia nuosprendyje išdėstyta teismo išvada taip pat neatitinka bylos aplinkybių. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas padarė teisingą išvadą, kad V. V. ir M. M. abu, bendrai veikdami, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. BK 25 str. 2 d. nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Susitarimas sužaloti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais - ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje. V. V. ir M. M., turėdami vieningą tikslą primušti nukentėjusįjį A. K., abu vienu metu atliko smurtinius veiksmus suduodami smūgius. Teisiamųjų susitarimas daryti nusikaltimą buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Pasekmės - nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsirado kaip jų bendrų veiksmų rezultatas. Tol, kol M. M. neįsijungė į muštynes, A. K. dar turėjo galimybę gintis nuo V. V. ir tik po M. M. smūgių atsirado jėgų persvara ir A. K. buvo sumuštas. Todėl, anot prokuroro, ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip sunkinanti V. V. ir M. M. atsakomybę.

Nors abu nuteistieji nepripažino, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio, tačiau nukentėjusysis ir liudytojai D. M. bei N. M. patvirtino, kad V. V. ir M. M. buvo neblaivūs. Apsvaigęs nuo alkoholio asmuo daug greičiau netenka savitvardos, gali pasidaryti įžūlus, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą. V. V. ir M. M. įvykio metu elgėsi nemotyvuotai, impulsyviai, įžūliai, savo elgesio motyvų nesugebėjo paaiškinti ir teisme. Akivaizdu, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo didelės įtakos spontaniškai ir neadekvačiai nuteistųjų reakcijai į tai, kad A. K. reiškė nepasitenkinimą jų neteisėtais chuliganiškais veiksmais. Tai leidžia daryti išvadą, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir todėl ši aplinkybė taip pat turėtų būti vertinama kaip sunkinanti V. V. ir M. M. atsakomybę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 307 str. 2 d. nurodyta, kad kai kaltinamasis, kaltintas kelių nusikalstamų veikų padarymu, dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų - ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, o po to - dėl kurių išteisinamas. Todėl teismas, padaręs nuosprendyje išdėstytas išvadas, turėjo V. V. ir M. M. dėl BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos išteisinti. Šis BPK pažeidimas, prokuroro nuomone, vertintinas kaip esminis, sukliudęs teismui priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą (BPK 369 str. 3 d.).

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovė ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 02 21 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p., BPK 326 str. 2 d. 2 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras perdavė Širvintų rajono apylinkės teismui kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje Nr. 95-1-00294-11, kurioje V. V. ir M. M. buvo pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kolegijos nuomone, tokia V. V. ir M. M. veiksmų kvalifikacija skundžiamame nuosprendyje yra neteisinga.

Pažymėtina, kad norint veiką kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo požymis yra padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 10 03 d. Širvintų rajono policijos komisariate gautas A. K. protokolas – pareiškimas, kuriame A. K. nurodė, kad 2011 10 01 d. apie 18.00 val. jis buvo sumuštas dviejų jaunuolių prie (duomenys neskelbtini) esančio tvenkinio (t. 1, b. l. 1).

Atlikus tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. G 2983/11 (01) nustatyta, kad A. K. padaryta apatinės lūpos kiauryminė muštinė žaizda su apatiniu 4 dantų pakenkimu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011 10 01 d.), paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta, sužalojimams padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio, sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinės lūpos žaizdos sveikata sutriko ilgiau 10 d. laikotarpiui (t. 1, b. l. 11-12).

Apklausų metu atliekant ikiteisminį tyrimą A. K. parodė, kad 2011 10 01 d. apie 17 val. jis atvyko į (duomenys neskelbtini) pažvejoti. Begaudant žuvis jam pro pat ausį nuo kelio pusės praskrido nemažas akmuo. Jis palipo aukščiau ant kalno ir pamatė, kad ant bloko šalia kelio sėdėjo trys jaunuoliai (D. M., jo jaunesnis brolis N. M., M. M.), o vienas (V. V.) buvo perėjęs kelią ir stovėjo prie kelio. A. K. jaunuoliams pasakė, kad jie nebemėtytų akmenų, nes jie vos jo nesužalojo. Tada V. V. apsisuko į A. K. nugara, nusimovė kelnes ir atkišęs jam užpakalį rankomis suplojo sau per sėdmenis. Tuomet V. V. pradėjo A. K. keikti necenzūriniais žodžiais, sakė: „ką, neturi problemų? Tuoj turėsi!“. A. K. nekreipė į tai dėmesio ir grįžo atgal žvejoti. Bežvejojant pro jį vėl praskriejo akmuo, vėliau – ir dar vienas. A. K. baigė žvejybą ir nuėjo link savo automobilio. Važiuodamas nuo tvenkinio jis pravažiavo pro sėdinčius jaunuolius, pamatė, kad iš jų tris pažįsta, sustojo. Matėsi, kad jie visi buvo girti. D. M. A. K. paklausė, kodėl į jį mėto akmenis, tačiau D. M. parodė į V. V. ir patvirtino, kad jis mėtė akmenis. Tada A. K. to paties paklausė V. V., o jis paneigė mėtęs akmenis ir pradėjo eiti link A. K. ir mosikuotis rankomis. V. V. bandė suduoti ranka A. K., tačiau pastarasis apsigynė. Po to V. V. kumščiu sudavė vieną smūgį A. K. į dešinį petį, vėliau – jis pajuto stiprų smūgį iš nugaros į veido kairę pusę. Atsisukęs A. K. pamatė, kad šį smūgį jam sudavė M. M. Besigindamas A. K. gal vieną kartą ir sudavė kumščiu M. M. į krūtinę. Tuo pat metu V. V. vėl puolė prie nukentėjusiojo, jis kartu su M. M. pradėjo vienu metu mušti A. K. kumščiais. Smūgį suduodavo tai vienas, tai kitas. Taip M. M. nukentėjusiajam sudavė dar maždaug 3 smūgius į veido kairę pusę, o V. V. – 5 smūgius veido priekinę dalį. Tik pamatę, kad nukentėjusiajam bėga kraujas, jie nustojo mušti ir atsitraukė (t. 1, b. l. 14-15, 16-18).

Atliekant akistatą su įtariamaisiais V. V. ir M. M. A. K. savo parodymų dėl esminių įvykio aplinkybių nekeitė, patvirtino anksčiau duotus parodymus (t. 1, 37-38, 40-41). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. taip pat davė tokius pačius parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 145-151), todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo abejoti šių parodymų patikimumu, juolab, kad jie atitinka ir kitą bylos medžiagą.

Iš liudytojo N. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad įvykio dieną jis su broliu, M. M. ir V. V. sėdėjo priešais tvenkinį (duomenys neskelbtini). Besėdint V. V. pradėjo mėtyti akmenis link tvenkinio, numetė kokius 3 akmenis. Tuomet ant kalniuko užlipo A. K. ir pasakė, kad nemėtytų akmenų. V. V. pradėjo necenzūriniais žodžiais kalbėti su A. K., nusimovė kelnes ir atkišo jam savo nuogus sėdmenis. A. K. nulipo nuo kalniuko atgal. Tuomet V. V. į jo pusę numetė dar vieną ar du akmenis. Šiek tiek vėliau A. K. automobiliu privažiavo prie jų, išlipęs paklausė, kodėl į jį mėtė akmenis. V. V. pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais A. K. atžvilgiu ir jie susiginčijo. Tuomet A. K. ranka pastūmė V. V., kuris atgal trenkė nukentėjusiajam į veidą. Tuo pat metu prie V. V. prisijungė M. M. ir jie abu sudavė smūgius A. K. A. K. nesimušė, tik rankomis dengėsi veidą (t. 1, b. l. 22-23). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. M. iš esmės savo parodymų dėl esminių įvykio aplinkybių ir jų eigos nekeitė (t. 1, b. l. 145-151)

Analogiškus parodymus apie įvykį ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojas D. M. (t. 1, b. l. 24-25). Jis teisiamojo posėdžio metu taip pat nekeitė savo parodymų dėl esminių įvykio aplinkybių ir jų eigos (t. 1, b. l. 145-151).

Nors V. V. ir M. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau, kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys akivaizdžiai patvirtina jų kaltę dėl nusikalstamų veiksmų, nurodytų kaltinamajame akte, padarymo.

Taigi byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus V. V. ir M. M. atliko prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini). Kad ši vieta yra viešoji vieta, abejonių nekyla. Byloje nustatyta ir tai, kad V. V. ir M. M. sumušė nukentėjusįjį A. K., V. V. vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, paprašytas nemėtyti akmenų juos mėtė, ir ne vieną kartą, taip trukdydamas A. K. žvejoti, rodė jam nuogus sėdmenis, o tai rodo, jog V. V. ir M. M. įvykio metu elgėsi įžūliai. Be to, dėl neteisėtų minėtų asmenų veiksmų buvo pažeistos įvykį mačiusių N. M. ir D. M. teisės, sutrikdyta jų rimtis ir poilsis, juolab, kad įvykį mačiusieji asmenys buvo jauno amžiaus, o N. M. įvykio metu dar net nebuvo sulaukęs pilnametystės, todėl pagrįstai manytina, kad V. V. ir M. M. neteisėti ir agresyvūs veiksmai viešoje vietoje galimai šokiravo liudytojus. Liudytojai N. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu patys patvirtino, kad V. V. ir M. M. netinkamas elgesys jiems nepatiko, sukėlė neigiamas emocijas (t. 1, b. l. 22-23, 24-25). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad, kaip nurodė pats nukentėjusysis, nuo smūgių jo veidas buvo kruvinas, išlūžo dantys, lūpa net sulindo tarp dantų (t. 1, b. l. 16-18). Paminėtina dar tai, kad dėl V. V. veiksmų A. K. turėjo nutraukti žvejybą ir važiuoti namo. Todėl apylinkės teismo išvada, kad V. V. ir M. M. veiksmai vertintini kaip nedidelis chuliganizmas, jie nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, yra nepagrįsta bei neteisinga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. ir M. M. veikoje nustatyti visi būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai ir jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 str. 1 d.

BK 284 str. saugoma papildoma vertybė - žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaip teisingai nurodė prokuroras apeliaciniame skunde, iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 str. apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis.

Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.

Darytina pagrįsta išvada, kad viešoje vietoje atliktais įžūliais veiksmais nuteistieji ne tik demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bet ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes V. V. ir M. M. veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptis.

Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad, apylinkės teismo nuomone, nuteistųjų veiksmai neturėjo chuliganiškų paskatų, muštynės kilo dėl abipusio konflikto ir buvo nukreipti prieš nukentėjusiojo asmenį, tačiau apygardos teismas su tokia išvada nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apylinkės teismo argumentas prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis, baigęs žvejybą, prie jaunuolių sustojo, pamatęs, kad jis juos pažįsta, ir norėjo tik išsiaiškinti, dėl ko jie mėtė akmenis į jo pusę. V. V. A. K. atžvilgiu elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, pradėjo mosikuoti rankomis, vėliau sudavė smūgius nukentėjusiajam į veido sritį. Prie V. V. smurtinių veiksmų prisidėjo ir M. M., kuris padėjo V. V. primušti nukentėjusįjį. Liudytojai patvirtino, kad A. K. nebuvo nusiteikęs agresyviai, atgal smūgių nesudavė, tik nuo savęs atstūmė V. V., bei gynėsi, rankomis dengdamasis veidą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistieji be jokios aiškios priežasties sudavė smūgius ir sužalojo A. K. Sužalojimo faktą ir mąstą (nesunkų sveikatos sutrikdymą) neabejotinai patvirtina specialisto išvada (b.l.11-12). V. V. ir M. M. elgesio paskatos neabejotinai buvo nuteistųjų noras priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos ir į nukentėjusįjį, t. y. chuliganiškos paskatos.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms laikytina, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad V. V. ir M. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą, o būtent: 2011 10 01 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) kaime netoli tvenkinio V. V. tyčia 3 kartus mėtė akmenis į prie tvenkinio žvejojusį A. K., iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, demonstravo jam savo nuogus sėdmenis, po to, nukentėjusiajam A. K. priėjus prie V. V. jis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. M., vieną kartą kumščiu sudavė A. K. į kairį petį bei tyčia kumščiu sudavė 5 kartus nukentėjusiajam į veidą, tuo pat metu M. M. A. K. tyčia kumščiu sudavė 4 smūgius į veido kairiąją pusę. Tokiais bendrais veiksmais V. V. ir M. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto ir necenzūrinių žodžių vartojimu, demonstravę tuo metu šalia buvusiems asmenims nepagarbą, sutrikdę jų rimtį ir viešąją tvarką bei nukentėjusiajam A. K. nesunkiai sutrikdę sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismui perkvalifikuojant V. V. ir M. M. veiksmus, bylos nutraukimas pagal kaltinime inkriminuotus straipsnius buvo perteklinis.

Apygardos teismas sutinka ir su tuo apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, jog nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami bendrininkų grupėje, turėtų būti vertinama kaip sunkinanti V. V. ir M. M. atsakomybę.

Bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 str. 2 d. numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinu bendrininkavimo požymiu yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai. Asmenų susitarimas (tarpusavyje) bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.).

Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, V. V. ir M. M. abu vienu metu atliko smurtinius veiksmus suduodami smūgius nukentėjusiojo atžvilgiu, M. M. prisijungė prie V. V. nusikalstamų veiksmų vėliau, todėl darytina išvada, kad jų susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, jie abu turėjo vieningą tikslą. Dėl jų bendrų veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad V. V. ir M. M. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje ir remiantis BK 60 str. 1 d. 1 p., ši aplinkybė vertintina kaip nuteistųjų atsakomybę sunkinanti.

Tačiau apygardos teismas atmeta prokuroro skundo argumentą, jog nuteistųjų atsakomybę sunkina ir ta aplinkybė, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš bylos duomenų matyti, jog nuteistieji galimai prieš įvykį buvo vartoję alkoholį, nors patys V. V. ir M. M. nepripažino buvę girti, o nukentėjusysis parodė, kad iš minėtų asmenų kalbos ir judesių jis manė, kad įvykio metu jie buvo girti, iš liudytojų N. M. ir D. M. parodymų matyti, jog prie tvenkinio jie gėrė alų. Tačiau nuteistųjų neblaivumą ir jo sunkumą patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra, todėl kolegijos nuomone, spręsti apie jų apsvaigimo laipsnį ir jų girtumo įtaką nusikaltimų padaryme nėra pagrindo.

Tokiu būdu, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms laikytina, jog V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje. V. V. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, psichiatrijos ligoninėje nesigydė ir į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 44, 49-53, 55, 56). Skirdamas bausmę V. V., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str.), savo kaltę pripažino iš dalies, anksčiau neteistas, tačiau byloje yra duomenys jog dėl analogiško veikos jo atžvilgiu kaip nepilnamečiui baudžiamoji byla 2010 08 04 buvo nutraukta ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b.l. 48), o tai, teismo nuomone, rodo, jog jis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, vėl nusikalto, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. V. pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. skiriant laisvė atėmimą (atkreiptinas dėmesys, jog pagal BK 135 str. 2 d. tai yra vienintelė galima bausmė), jų dydžius nustatant kiek mažesnius nei sankcijose numatytas vidurkis. Bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. visiško bausmių apėmimo būdą. V. V. anksčiau laikytinas neteistu, todėl manytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo nustatant tam tikrus įpareigojimus (BK 75 str.).

M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje. Iš byloje esančios pažymos apie teistumą (b.l. 64) matyti, jog jis laikytinas neteistu, baustas administracine tvarka, tačiau baudimas yra išnykęs (b.l. 66-67). Skirdamas bausmę M. M., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str.), savo kaltę pripažino iš dalies, laikytinas anksčiau neteistu, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. skiriant laisvė atėmimą (atkreiptinas dėmesys, jog pagal BK 135 str. 2 d. tai yra vienintelė galima bausmė), jų dydžiu nustatant mažesnius nei vidurkis. Bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. visiško bausmių apėmimo būdą. M. M. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., nes manytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo nustatant tam tikrus įpareigojimus.

Klausimai dėl kaltinamiesiems toliau taikytinų kardomųjų priemonių, žalos atlyginimo ir civilinio ieškinio pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, todėl šiose dalyje Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 02 21 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 328 str. 1 p., BPK 326 str. 2 d. 2 p.

nutarė:

Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 02 21 d. nuosprendį pakeisti:

V. V. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

- pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 2 metų laisvės atėmimą.

Pritaikius BK 75 str. nuostatas, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant įpareigojimus:

atlyginti nusikaltimu padarytą žalą;pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

M. M. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

- pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Pritaikius BK 75 str. nuostatas, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant įpareigojimus:

atlyginti nusikaltimu padarytą žalą;pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 02 21 d. nuosprendžio dalis dėl kardomųjų priemonių ir žalos atlyginimo ir civilinio ieškinio palikti nepakeistas.