Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, II-521-1155/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-05-31
Bylos Nr.: II-521-1155/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00625-2022-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Eglė Ramanauskienė (pirm.)
Pažeidėjas: T. D.
Institucija: Valstybės įmonės Registrų centras
Advokatai: Giedrė Daironė

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-521-1155/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00625-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. D., jo atstovei advokato padėjėjai Giedrei Daironei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. balandžio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-749-2022 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir Institucija) 2022 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-749-2022 (toliau – ir nutarimas) patraukė T. D. (toliau – ir pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 250 Eur dydžio baudą už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas (direktorius), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) tvarkytojui 2019 ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis minėtomis normomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, bendrovės 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. – iki 2021 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą JAR tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad JAR tvarkytojui nebuvo pateikti bendrovės 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai per įstatyme nustatytą terminą. JAR išplėstiniame įraše nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 26 d. yra bendrovės vadovas, todėl būtent jam tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų nevykdymą (b. l. 13–14).

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde paaiškinta, kad Institucija visiškai nepagrįstai neanalizavo jo 2022 m. balandžio 13 d. pateikto paaiškinimo, kuriame nurodyta, jog jis nedirba bendrovės vadovu nuo 2018 m. kovo 31 d. Nuo prieš tai nurodytos dienos jis niekaip nėra susijęs su bendrovės veikla, joje visiškai nedalyvauja, nėra ir nebuvo šios bendrovės akcininkas. Dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių bendrovės akcininkai nėra jo išregistravę iš vadovo (direktoriaus) pareigų Institucijoje. Pareiškėjas, neturėdamas jokių sąsajų su bendrove ir nedalyvaudamas jos veikloje, objektyviai negalėjo pateikti reikiamos informacijos apie bendrovę, t. y. 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Pažymėta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Instituciją su prašymu išregistruoti jo, kaip bendrovės vadovo, duomenis iš JAR nurodydamas, kad pareiškėjas neužima bendrovės vadovo pareigų nuo 2018 m. kovo 31 d. (b. l. 10‑11).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo palikti Nutarimą nepakeistą, pareiškėjo skundo netenkinti, bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Institucijos atstovui. Atsiliepime nurodyta, kad priimant nutarimą vadovautasi aktualiais viešais JAR duomenimis, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas iki šiol yra bendrovės direktorius. JAR įregistruotų juridinių asmenų duomenų teisingumas priklauso nuo JAR tvarkytojui pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo, ir už tai yra atsakingi duomenų teikėjai, o ne Institucija. JAR duomenys yra vieši, todėl asmuo, o ypač galimai buvęs bendrovės vadovas, kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turi galimybę teisės aktuose nustatyta tvarka inicijuoti procedūras, kad JAR būtų išregistruoti duomenys apie jį, kaip bendrovės vadovą. Pareiškėjas nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei priimant nutarimą, nepateikė Institucijai duomenų apie savo atsistatydinimą ar akcininkų susirinkimo sprendimą priimti į bendrovės direktoriaus pareigas kitą asmenį. Šiuo konkrečiu atveju duomenys apie bendrovės vadovo pasikeitimą JAR nebuvo pateikti nei per įstatyme numatytą 5 dienų terminą, nei vėliau, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas yra bendrovės vadovas, nepaneigta ir nenuginčyta, tuo tarpu viešųjų registrų duomenys yra laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjas yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, subjektas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenys iš esmės reiškia tik tai, jog Sodrai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Sodros duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo būti juridinio asmens vadovu ir jam neprivaloma vykdyti ABĮ nustatytų pareigų. Pareiškėjas nebuvo atšauktas/atleistas ar atsistatydinęs ABĮ nustatyta tvarka. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymuose („išoriniai“ santykiai; CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 7 punktai), todėl nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su pareiškėjo, kaip bendrovės darbuotojo, pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo nuo įstatymų pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Tik tuomet, kai bus priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas pareiškėją atšaukti/atleisti arba jis bus laikomas atsistatydinusiu neįvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui ir pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui (ABĮ 37 straipsnio 3 ir 5 dalys), pareiškėjo, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimai bus teisėtai pasibaigę. CK 2.71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad JAR tvarkytojo išduodami JAR duomenų ir informacijos išrašai, duomenų kopijos turi prima facie galią, todėl Institucija nutarime pagrįstai vadovavosi byloje esančiu įrodymu – JAR išplėstiniu išrašu ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjas yra tinkamas jam inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektas. Pastebėta, kad vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 6 dalimi, Nuostatų 140 punktu, duomenis apie bendrovės vadovo atsistatydinimą JAR turi pateikti pats atsistatydinęs vadovas, tad net jeigu būtų daroma prielaida, kad pareiškėjo, kaip vadovo, atsistatydinimo procedūra bendrovėje jau yra įvykusi, tai už JAR duomenų teisingumą atsakomybę taip pat turėtų prisiimti pats pareiškėjas (ANK 223 straipsnio 1 dalis). Vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir sprendžiant vadovo atšaukimo, atleidimo bei atsistatydinimo klausimus. Pareiškėjas, būdamas bendrovės direktorius, atsakingas už bendrovės dokumentų bei duomenų pateikimą JAR tvarkytojui per nustatytą laikotarpį, nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neužtikrino, kad JAR tvarkytojui būtų pateikti bendrovės 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai laiku. Finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas ar pavėluotas pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (b. l. 32–35).

Šalies argumentai

Pareiškėjo 2022 m. balandžio 8 d. prašyme dėl (duomenys neskelbtini) vadovo duomenų išregistravimo nurodyta, kad 2018 m. kovo 31 d. akcininko sprendimu jis buvo atšauktas iš vadovo pareigų ir nuo tos dienos jis nėra atsakingas už bendrovę. Akcininko sprendimo atšaukti jį iš vadovo pareigų ir darbo sutarties nutraukimo dokumentų jis neturi. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 6 dalimi, bendrovės įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalėjo pranešti JAR tvarkytojui apie bendrovės vadovo atšaukimą, tačiau to nepadarė. Prie prašymo prideda Sodros 2022 m. kovo 30 d. pažymą apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius. Šioje pažymoje nurodyta, kad nuo 2018 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) nėra T. D. draudėjas (b. l. 17–18).

Atsiliepimas

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Institucijos atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą suformulavo prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo atstovei neprieštaraujant, teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2014 m. bendrovėje dirbo direktoriumi. Bendrovė užsiėmė viešojo maitinimo veikla. Bendrovėje dirbo beveik 4 metus. Po to bendrovė nutraukė veiklą, buvo atleisti visi darbuotojai – jis (direktorius), virėjai, padavėjai. Visus atleido bendrovės akcininkas B. Š. Bendrovėje įsidarbino per pažįstamus, anksčiau akcininko nepažinojo. Bendrovės veikla buvo nutraukta, nes antstoliai areštavo patalpas, todėl akcininkas nusprendė netęsti veiklos – užrakino duris ir visus tą pačią dieną atleido. Jie sutvarkė patalpas, pranešė buhalterei, ji pranešė Sodrai apie atleidimą.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti arba atleisti pareiškėją nuo administracinės atsakomybės dėl to, jog veika yra mažai pavojinga. Nurodė, kad Sodros duomenis pareiškėjas nėra bendrovės vadovas nuo 2018 m. kovo 31 d. ABĮ numato, kad tuo atveju, kai vadovas yra atšaukiamas iš pareigų, su juo nutraukiama darbo sutartis. Pareiškėjas buvo atšauktas iš vadovo pareigų, apie tai buvo informuota Sodra. Bendrovė šiuo klausimu jokių kitų veiksmų neatliko, neišregistravo pareiškėjo iš JAR. Šios aplinkybės tapo žinomos pareiškėjui tik tuomet, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl ko jis ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdamas šiuos duomenis JAR panaikinti. Pareiškėjas po atleidimo negalėjo bendrovėje atlikti jokių veiksmų, kontroliuoti jos finansinės veiklos, o taip pat sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

Motyvuojamoji dalis

T. D. skundas tenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė, be kita ko, juridinių asmenų vadovams už <...> juridinio asmens <...> finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino <...>.

ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato išimtinę visuotinio akcininkų susirinkimo teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 24 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte (iki 2019 m. liepos 6 d. – 7 punkte) įtvirtinta, jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; vadovaujantis 58 straipsnio 3 dalimi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui <...>.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad JAR tvarkytojui teisės aktuose nustatytais terminais nebuvo pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2019 m. ir 2020 m., t. y. bendrovės 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. – ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta. Nurodytos faktinės aplinkybės atitinka ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymius. Tačiau nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektas, t. y. kad jis, nuo 2018 m. kovo 31 d. nebūdamas bendrovės vadovu, neturėjo pareigos pateikti JAR tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius už 2019 m. ir 2020 m.

Teismas, vertindamas šiuos pareiškėjo ir jo atstovės argumentus, nustatė, kad JAR išplėstiniame išraše nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2014 m. lapkričio 27 d. yra T. D., bendrovės akcininkai iki 2019 m. gegužės 27 d. buvo (duomenys neskelbtini) ir B. Š., o nuo 2019 m. gegužės 27 d. – B. Š. (b. l. 3–4). Sodros 2022 m. kovo 30 d. pažymoje apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (b. l. 19) nurodyta, jog pareiškėjas dirbo bendrovėje nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrovė užsiėmė viešojo maitinimo paslaugų teikimu, šioje bendrovėje jis dirbo apie 4 metus, tačiau antstoliui areštavus patalpas, akcininkas nusprendė nebetęsti veiklos ir atleido visus darbuotojus (jį, kaip direktorių, virėjus, padavėjus).

Teismas pažymi, kad nors duomenys apie pareiškėjo, kaip bendrovės vadovo, atleidimą nuo 2018 m. kovo 31 d. nebuvo įregistruoti JAR, vien ši aplinkybė, esant kitų visumai, galimai paneigiančių tokių įrašų atitikimą esamai situacijai, negali būti laikoma pakankamu pagrindu traukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Prieš tai išdėstytų aplinkybių visuma, atkreipiant papildomą dėmesį į tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo bendrovės akcininkas ar su juos susijęs asmuo, jis buvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų kartu su visais kitais jos darbuotojais akcininko sprendimu nutraukus bendrovės veiklą, t. y. pareiškėjas pats nepriėmė sprendimo pasitraukti iš direktoriaus pareigų, o pagal ABĮ 37 straipsnio 6 dalį apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas nėra tinkamas subjektas ANK 223 straipsnio prasme.

Pažymėtina, kad teismas gali pripažinti asmenį padarius administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra patvirtinti/paneigti asmenį kaltinantys įrodymai bei pašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Teismas apibendrina, kad pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nors nebuvo nustatyta jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai, todėl teismas pareiškėjo skundą tenkina, skundžiamą Institucijos nutarimą panaikina, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo T. D. skundą tenkinti.

Valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. RC‑ANR_N‑749‑2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Ramanauskienė