Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-04-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-1148-908/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-04
Bylos Nr.
A2.6.-1148-908/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17869-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
A. B.
Advokatai
Romualdas Samaitis
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6-1148-908/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17869-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTAR I M A S2016 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,Sekretoriaujant Editai Petkuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jo atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,

išnagrinėjusi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolu 2015-11-24 Nr. 10P-44278155-15 A. B. patrauktas atsakomybėn dėl to, kad: 2015-11-14, apie 12.45 val., Vilniuje, Žvaigždikių - Pelynų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 127 p., reikalavimus, nes vairuodamas automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, tvorą. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis ir tvora. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Be to, A. B., pažeisdamas KET 222 p. reikalavimą, įpareigojantį pranešti apie eismo įvykį policijai, tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu A. B. su pažeidimais sutiko iš dalies, paaiškino, kad važiavo į stotelę, vežė žmoną. Turėjo ją pats vežti į miestą, bet pasijuto blogai, turi aukštą spaudimą, todėl ją nuvežė tik iki stotelės. Kaip grįžo atsimena blogai. Kažkas ten bėgo, šuo, negali dabar tiksliai pasakyti, viskas kaip rūke. Posūkyje metėsi į kairę. Įvykio metu iššovė dvi priekinės oro pagalvės. Bendravo su mergaite, po to lyg su kaimynu Nikolajumi, kuriam pasiūlė atlyginti žalą. Paskui, kai parėjo namo, sunkiai kažką atsimena. Bandė ieškoti telefono, tačiau nerado. Jam buvo bloga, todėl atsigulė į lovą, po kelių valandų atsibudo, susirado telefoną ir paskambino sūnui Laurynui. Skambino vakarop, ne iš karto po įvykio. Bandė aiškintis situaciją. Alkoholio nevartojo. Pirmiausiai jis kalbėjo su nukentėjusiojo dukra. Jai prisistatė, kad yra kaimynas. Kaip tik už nugaros gyvena sūnaus uošviai, todėl pasakė, kad yra dukros uošvis, sakė, kad niekur nepabėgs, niekur nedings, žalą pasiruošęs atlyginti. Prašė pakvieskit tėvelį. Dukra minėjo, kad jis bus apie 12 val. Paskui nuo šoko įvykiai klostėsi kaip migloje. Dabar 100 procentų negali pasakyti, ar bendravo su A. P., bet neatmeta tokios galimybės. Pažada atlyginti padarytą žalą. Neneigia, kad įvažiavo į tvorą. Kai su nukentėjusiuoju susiekė telefonu, paklausė dėl žalos atlyginimo, jis paaiškino, kad namas yra draustas ir viską atlygins draudimas, o iš jo žalą išsireikalaus draudimo bendrovė (b. l. 48- 51, 62-66).

Šalies argumentai

A. B. tyrimo metu nurodė, kad 2015-11-14 apie pietus su automobiliu Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė žmoną į autobuso stotelę. Grįždamas atgal, kur yra staigus posūkis, gatvėje pastebėjo šunį ir metėsi kairėn pusėn, kad išvengtų susidūrimo su gyvūnu. Kas įvyko toliau nelabai ką gali pakomentuoti. Atsitrenkus į tvorą, išsiskleidė pagalvės, todėl buvo nenormalioje būsenoje. Iš namo išėjo mergina, kuriai pasakė, kad yra kaimynas. Parėjęs namo paskambino sūnui, kad atvažiuotų. Buvo tokioje būsenoje, kad pats negalėjo ką nors daryti. Įvykio metu sužalojimų nepatyrė ir į medikus nesikreipė (b. l. 16).

Teismo posėdžio metu liudytoja R. L. paaiškino, kad gavo medžiagą, kurioje buvo nurodyta, kad įvykio metu buvo apgadinta tvora ir automobilis paliktas įvykio vietoje. Surinko įrodymus, surašė protokolą. Į įvykio vietą nevažiavo, rėmėsi rašytine medžiaga. Tvoros savininkas pateikė pretenziją dėl apgadintos tvoros, o pažeidėjas prisipažino padaręs pažeidimą. Automobilis buvo įstrigęs tarp tvoros. Patruliai, atvykę į įvykio vietą rado apgadintą tvorą, automobilį, o pažeidėjo nebuvo (b. l. 33-34).

Teismo posėdžio metu liudytoja E. Č. paaiškino, kad dirba vyr. patrule. Gavo pranešimą, kad galimai neblaivus vairuotojas įsirėžė į tvorą ir pasišalino. Atvykus į vietą rado automobilį „Volvo“, tamsios spalvos, automobilyje vairuotojo nebuvo. Tvora buvo apgadinta, o automobilis įstrigęs. Atrodo, kad apie įvykį pranešė pravažiuojantis automobilis. Prie jų buvo privažiavęs vaikinas, kuris paklausė, kas atsitiko. Pasakė, kad čia tėvo automobilis. Paprašė, kad asmuo susiektu su tėvu, bet jam nepavyko to padaryti. Su nukentėjusiuoju nebendravo (b. l. 48-51).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis N. Ž. paaiškino, kad nelabai ką žino apie įvykį. Buvo darbe. Dukra (10 m.) paskambino ir pasakė, kad į tvorą įvažiavo automobilis. Ji buvo išėjusi į lauką pažiūrėti. Pasakė jai, kad nueitų pas kaimyną. Kaimynas paskambino jam ir davė telefoną pakalbėti su pažeidėju. Pasikalbėjo apie susidariusią situaciją. Susitarė, kaip kaimynai, kad jis atlygins padarytą žalą. Be to, sutarė, kad policijos kviesti nereikia. Grįžęs iš darbo pamatė sulaužytą tvora. Automobilio jau nebuvo. Yra pareiškę ieškinį dėl žalos atlyginimo. Draudimas priskaičiavo 1000 eurų žalos. Laukia nutarimo. Telefonu susitarė iš karto, kad kaimynas sumokės padarytą žalą. Negali pasakyti, ar pažeidėjas pasitraukė iš įvykio vietos. Telefonu jam pasakė, kad patrauktų savo automobilį iš įvykio vietos, jei nereikia kviesti policijos. Negali pasakyti iš balso, ar pažeidėjas buvo neblaivus. Šis atsiprašė. N. Ž. nežinojo, kur gyvena kaimynas. Buvo policijoje išsiaiškinti, kas tai per žmogus. Žinojo, kad į tvorą įvažiavo kaimynas, bet nežinojo, koks kaimynas. Į policiją nuvažiavo pats, savo iniciatyva (b. l. 48-51).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. paaiškino, kad tai yra dvibutis namas, su bendra vartų sistema. Kai A. įvažiavo į jų vartus, tai turi poveikį ir jo vartams, ir nuo smūgio sulinko ir jo vartų dalis. Netiesiogine prasme yra nukentėjusysis. Iš esmės A. turėtų sutvarkyti tą bendrą vartų sistemą, dėl vartų padarytą žalą, nes tai yra bendra sistema. Įvažiuota į Nikolajaus vartų pusę. Kadangi buvo labai stiprus smūgis, sulinko ir jo (A. P.) pusė. Kol kas dar neatlygino draudimas. Įvykio metu dirbo su garso įrašais savo namuose, galvojo, kad pas jį su garso sistema netvarkoje, bet suprato, kad buvo didelis smūgis į Nikolajaus vartų pusę. Kadangi pats nemato, išėjo į lauką pasiklausyti, kaip čia kas. Buvo tylu. Paskui po kokių 3-4 min. kaltininkas pats atėjo pas jį, paskambino į duris, nes tuo metu Nikolajaus nebuvo, buvo tik nepilnamečiai vaikai namuose. Vaikai atėjo vėliau. A. neprisistatė, tik pasakė, kad įvažiavo į vartus. Jis žmones gali pažinti iš balso. Šiandiena kalbėjo su A., todėl teigia, kad tai tas pats balsas. Tada išėjo pasižiūrėti kokia situacija, apčiupinėjo vartus, sulenktą mašiną. Paskambino savininkui ir pasakojo situaciją. Savininkas sakė jau žinojo, nes jam vaikai paskambino. Tada A. jo telefonu kalbėjo su savininku ir kažką sutarė. Po pokalbio telefonu, jis pasiteiravo Arvydo ar jis blaivus, jis pasakė, kad blaivus, tada jis pasiūlė kviesti policiją, kaltininkas atsisakė. Pakankamai arti bendravo, šiek tiek jautėsi alkoholio kvapas, bet tvirtai negali teigti, nes po įvykio jautėsi dar išbėgęs langų skystis. Balsas buvo ramus, kalbėjo rišliai, žmogus nebuvo šoko būsenoje ir tada jis pasakė, kad A. paliktų savo automobilį, taip kaip jis yra, ir eitų namo. Jis paliko automobilį ir kažkas iškvietė policiją. Kai atvažiavo pareigūnai A. įvykio vietoje nebuvo, tik automobilis ir, kaip jis suprato, jo artimieji (b. l. 62-66).

Teismo posėdžio metu liudytojas L. B. paaiškino, kad važiavo pas tėvus namo, savo reikalais, gal 10 val. ryto. Pakeliui važiuodamas pamatė, kad mašina atsitrenkus į kaimynų tvorą. Tėvo įvykio vietoje nebuvo. Bandė jam skambinti, bet jis nekėlė ragelio. Kaip tik išėjo mergaitė, paklausė, ar yra tėvai namie, sakė nėra. Klausė ar kvietė policiją, sakė nieko nekvietė. Pažadėjo iškviesti traliuką, išvežti mašiną ir viską sutvarkyti. Jis iškarto nuvažiavo iki namų pasižiūrėti ar yra tėvas. Viskas buvo užrakinta, tėvas telefono nekėlė, viduje jo nerado. Grįžinėjo prie mašinos tvarkytis, ir kai atvažiavo, jau policija buvo vietoje ir viską formino. Su liudytoju nekalbėjo. Vakare susiskambino su tėčiu. Jis pasakė, kad įvyko įvykis, kad blogai pasijautė (b. l. 62-66).

Byloje esančiame paaiškinime N. Ž. nurodė, kad 2015-11-14 ryte išvažiavo į darbą, tvora buvo nesugadinta. Apie 20 val. grįžęs rado sugadintą tvorą. Pats eismo įvykio nematė, apie eismo įvykį nieko nežino. Patirta žala 1 000 eurų (b. l. 7).

Byloje esančiame paaiškinime L. B. nurodė, kad važiavo pas savo tėvus namo, pakeliui pamatė tėvo Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį atsitrenkusį į kaimynų tvorą. Tėvui prisiskambinti nepavyko. Aplinkiniam žala nepadaryta. Kas vairavo nežino (b. l. 9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulės E. Č. 2015-11-14 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2015-11-14 patruliuojant kartu su vyr. patruliu D. A. apie 12.59 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilis Volvo atsitrenkė į tvorą, vairuotojas išėjo. Atvykus minėtu adresu, pamatė į metalinę tvorą atsitrenkusį automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Forminant eismo įvykį, prie jų privažiavo minėto automobilio Volvo savininko sūnus L. B., kuris paaiškino, kad automobilis priklauso jo tėvui. Tėvui prisiskambinti nepavyko, o kas vairavo jo automobilį jis nežino. Apie eismo įvykį policijai pranešė pravažiuojantis vairuotojas, kuris neprisistatė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, gatvė nefilmuojama, pašalinių liudininkų nėra (b. l. 3).

2015-11-14 eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vietoje stovintis automobilis Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – priekinis bamperis, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, oro pagalvės (b.l. 5-6). Šie sugadinimai užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose bei transporto priemonės techninės apžiūros akte (b.l. 10-11).

Iš VŠĮ „Antakalnio poliklinika“ medicinos dokumentų išrašo matyti, kad A. B. 2014-12-31 nustatyta pirminė arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, 2015-12-03 hipertenzinė krizė, 2016-01-12 – stebęjimas dėl įtariamo piktybinio naviko (b. l 31).

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. įrodyta jo pačio parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, R. L., E. Č., N. Ž., A. P., L. B. paaiškinimais, rašytiniais N. Ž., L. B. paaiškinimais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulės E. Č. tarnybinio pranešimo duomenimis, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotolentelėmis bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir tvora. A. B. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., kadangi jo padaryti KET 9, 127 p. pažeidimai nulėmė svetimo turto sugadinimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad A. B. pažeidė KET 222 p., reikalavimus, nes iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais jis galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.: 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Iš A. B., nukentėjusiojo N. Ž., liudytojo A. P. paaiškinimų ir kitų bylos duomenų matyti, kad po eismo įvykio pažeidėjas pasiliko eismo įvykio vietoje ir susisiekė su tvoros šeimininku N. Ž.. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis N. Ž. nurodė, kad po įvykio telefonu pasikalbėjo su A. B. apie susidariusią situaciją. Susitarė, kaip kaimynai, kad jis atlygins padarytą žalą. Be to, sutarė, kad policijos kviesti nereikia. Tik po šio pokalbio, susitarus dėl eismo įvykio aplinkybių, pažeidėjas palikdamas savo automobilį pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes jautėsi blogai, iššokus oro pagalvėms. Pažymėtina, kad policijos pareigūnus iškvietė į įvykio vietą pašalinis asmuo, o ne tvoros savininkas. Byloje nėra duomenų, kad A. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal KET 222 p. reikalavimus, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. A. B. nutrauktina, nesant būtinojo administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, jog jis prisipažino dėl pažeidimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, tvorai padarytus sugadinimus, į tai, kad, į tai, kad nėra A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjas dirba, į tvorą atsitrenkė dėl susidariusios pavojingos situacijos kelyje, anksčiau baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 40 eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. A. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 15053410898.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja (parašas) Eglė GruodienėNuorašas tikrasE. Gruodienė