Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 7500 Lt (60 MGL) dydžio bauda, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmės A. M. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo A. M. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nuosprendis pakeistas – iš aprašomosios nuosprendžio dalies pašalinta, kad nukentėjusiajam K. N. buvo padarytas galvos smegenų sumušimas. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti D. T. ir R. S., tačiau dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. T., R. S. ir dar dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, o A. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tuo pačiu metu ten pat iš chuliganiškų paskatų padarė ir sunkų kūno sužalojimą nukentėjusiajam, t. y. 2005 m. kovo 20 d., apie 4.30 val., Panevėžyje, Projektuotojų g. 8, degalinės parduotuvės „Blizgantis dramblys“ patalpose, jos darbuotojų akivaizdoje girti be aiškios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš kitus į parduotuvę atėjusius asmenis; R. S. sudavė po vieną smūgį ranka, keliu bei vieną smūgį koja P. S. į galvos sritį, spyrė vieną smūgį ant grindų gulinčiam R. Š., taip šiems sukeldamas fizinį skausmą, nenustatytas asmuo sudavė smūgius R. Š.; A. M. sudavė nukentėjusiajam K. N. du smūgius ranka į galvos sritį ir spyrė į krūtinės sritį, D. T. spyrė K. N. vieną smūgį į krūtinės sritį, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kitas asmuo koja, apauta batu, iš viršaus sudavė smūgį ant grindų gulinčiam K. N. į galvos ir veido sritį, taip dėl suduotų smūgių į galvos sritį visumos nukentėjusiajam K. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasatorius remiasi Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalimi ir Europos žmogaus teisių teismo nuostatomis, kad kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonių, teismų praktika – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto reikalavimu, kad abejonės aiškinamos kaltininko naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Apeliacinės instancijos teisme atliktos fonoskopinės teismo ekspertizės akto duomenimis, jis sudavė tik vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau dėl šio smūgio nukentėjusysis nebuvo sunkiai sužalotas. Po to smūgį koja sudavė kitas asmuo, kuris ir padarė sunkius sužalojimus. Sunkus sužalojimas pagal eksperto paaiškinimą padarytas vienu smūgiu į nosies sritį, bet neįmanoma nustatyti, ar tai padaryta ranka, ar spiriant. Kadangi neįmanoma individualizuoti, kas sudavė smūgį, sukėlusį sužalojimą, akivaizdu, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti jį mušę asmenys.

Apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos neįvertinus įrodymų viseto. Be to, šis teismas pripažino, kad specialisto išvada Nr. G 5 16/01(05) pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepagrįstai, rėmėsi ekspertizės akto Nr. EKG 95/06(01) išvada, kurios tarpusavyje skiriasi dėl padarytų sužalojimų skaičiaus ir jų padarymo mechanizmo. Kasatoriaus manymu, dėl šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas, nes jų pagrindu jis pripažintas kaltu. Tokiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas turėjo priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos išvados neįrodo, kad tarp jo ranka suduoto smūgio nukentėjusiajam per veidą ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, šio teismo išvada, kad jis veikęs bendrai su kitais ir jų veiksmams pritaręs, neteisinga, pagrįsta tik prielaidomis ir spėlionėmis. Jis kitų asmenų, kurie mušė K. N., nepažinojo, jie nėra nustatyti, todėl nėra ir BK 24 straipsnio prasme šio nusikaltimo bendravykdytojų. Apeliacinės instancijos teismas jo prašymo patikrinti ne tik nuosprendžio pagrįstumą, bet ir teisėtumą neįvykdė, įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, sukliudžiusį teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. kasacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo A. M. nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

Nuteistojo kasacinio skundo argumentais ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp A. M. veiksmų (suduotų smūgių nukentėjusiajam K. N.) ir jų padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo), motyvuojant tuo, kad nuo vieno kumščiu A. M. suduoto smūgio į veidą nukentėjusiajam tokie padariniai negalėjo atsirasti. Šie kasatoriaus argumentai ir teiginiai nepagrįsti. Teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp A. M. veiksmų ir jais sukeltų padarinių pagrįstos abiejų instancijų teismų ištirtų ir įvertintų įrodymų viseto pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta, kad A. M. sudavė nukentėjusiajam du smūgius ranka į galvą ir spyrė į krūtinę, kitas nuteistasis D. T. spyrė vieną kartą į krūtinę, po to nenustatytas kitas asmuo batu apauta koja iš viršaus sudavė ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam į veidą. Remdamasis teismo medicinos specialisto 2005 m. kovo 30 d. ir 2005 m. rugsėjo 10 d. išvadų duomenimis, kad sunkus sveikatos sutrikdymas K. N. buvo padarytas dėl visų suduotų smūgių visumos, dėl kurių įvyko kaukolės pamato kairės priekinės duobės kaulų lūžis ir galvos smegenų sumušimas, bei teismo medicinos specialisto paaiškinimu teismo posėdyje peržiūrėjus įvykio vaizdo įrašą, teismas pripažino, kad šį gyvybei pavojingą kūno sužalojimą padarė A. M. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo.

Apeliacinės instancijos teismui BPK 324 straipsnio 6 dalies tvarka atlikus papildomą įrodymų tyrimą – paskyrus fonoskopinę (vaizdo tyrimo) ir teismo medicinos ekspertizes paaiškėjo, kad A. M. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną po kito du smūgius K. N. į galvą, po to paėmęs už pakarpos griovė jį aukštielninką ant grindų, šiam griūnant kumščiu smūgiavo į veidą, o sėdinčiam ant grindų ir už pakarpos D. T. laikomam nukentėjusiajam kairės kojos pėda smūgiavo į galvą. Taigi paaiškėjo, kad A. M. nukentėjusiajam į galvą sudavė dar daugiau smūgių (ranka ir koja), negu buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo ir nėra paneigtos šio teismo išvados dėl A. M. konkrečių veiksmų – smūgių į galvą nukentėjusiajam. Šių duomenų pagrindu atlikus naują teismo medicinos ekspertizę, pirmosios instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio tarp A. M. veiksmų ir nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo nebuvo paneigtos. Išvados 4 punkte konstatuota kad nukentėjusiajam kaukolės pamato kairės priekinės duobės kaulų lūžis galėjo būti padarytas kažkuriuo vienu smūgiu A. M. suduodant ranka ir koja K. N. į galvą, o nuteistajam D. T. prilaikant tuo metu nukentėjusįjį už pakarpos, t. y. veiksmais, aprašytais fonoskopinės ekspertizės akte Nr. 11–470/06. Papildomai apklaustas teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas šią išvadą patvirtino, paaiškindamas, be to, kad kaukolės pamato kairės priekinės duobės lūžis – pavojingas gyvybei sužalojimas – nukentėjusiajam galėjo būti padarytas vienu kuriuo iš visų smūgių, suduotų kumščiu ar koja nukentėjusiajam į galvą, taigi ir A. M., ir nenustatyto asmens veiksmais.

Paneigęs ankstesnę specialisto išvadą dėl padaryto nukentėjusiajam ir smegenų sumušimo, ekspertas pripažino, kad sprendžiant iš vaizdo įrašo aprašymo, nukentėjusysis turėjo būti praradęs sąmonę, nes po A. M. suduotų smūgių nukritęs nukentėjusysis bandė pakelti ranką, ir šiuo atveju turėjo būti suduoti pakankamai stiprūs smūgiai.

Kasatoriaus argumentas, kad, esant skirtingoms išvadoms (specialisto ir medicinos eksperto) dėl padarytų sužalojimų skaičiaus ir jų padarymo mechanizmo, apeliacinės instancijos teisme turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismo baudžiamojo proceso tvarka atlikto įrodymų tyrimo metu gauti nauji duomenys nepaneigė esminės pirmosios instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio tarp A. M. veiksmų ir kilusių padarinių. BPK 329 straipsnio tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį; 3) pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį; 4) pirmosios instancijos teismas padarė šio Kodekso 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą, kurį galima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad A. M. kelis stiprius smūgius ranka ir koja nukentėjusiajam sudavė į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, teismo išvada, kad A. M. veikė neapibrėžta tyčia, kuri apima ir sunkų sveikatos sutrikdymą, teisinga. Šiuo atveju nustatyta, kad įvykio metu tyčia smūgius į galvą nukentėjusiajam K. N. sudavė A. M. ir kitas tyrimo nenustatytas asmuo ir kad nuo vieno iš jų – tiek A. M., tiek ir kito tyrimo nenustatyto asmens – suduotų smūgių galėjo būti sužalota nukentėjusiojo kaukolė, todėl už padarinius, atsiradusius dėl smurtinių tyčinių veiksmų, atsako visi, galėjusį tokius padarinius sukelti smurtą, panaudoję asmenys, t. y. A. M. ir kitas nenustatytas asmuo.

Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas jo skundo išsamiai neišnagrinėjo, nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas būtent šio nuteistojo skundo prašymą, atliko papildomą įrodymų tyrimą ir skyrė naujas ekspertizes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl visų esminių nuteistojo A. M. skundo argumentų motyvuotai pasisakyta, remiantis ir naujai gautų duomenų analize.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.